Edvardas Čiuldė. Ar Lietuva yra atsarginis Izraelis?

Prisipažinsiu, kad dar nesuspėjau perskaityti „Laisvės TV“ žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“, kur, kaip skelbiama iš anksto, bus įrodinėjama, kad prezidentinių rinkimų metu Gitanas Nausėda paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų surinkti informaciją apie jo komandos narius.

Na, pastaruoju metu daugiau rašau nei skaitau (čia toks juokelis, tačiau nejuokinga yra tai, kad Lietuvoje jaunąjį skaitytoją reikia perspėti, kada autorius juokauja, o kada kalba rimtai, paaiškinamaisiais žodžiais arba ikonėlėmis su šypsena ar varvančiomis ašaromis), be to, dar tik pradėjau taupyti tuos 20 eurų, be kurių knygos nenusipirksi. Be visa ko kito, smagu yra pažaisti tokį žaidimą, kai apie knygos atsiradimo aplinkybes ar net jos turinį galima nemažai pasakyti dar net nepradėjus skaityti.

Daug ką sakantis yra faktas, kad apie šios knygos reikalingumą ir vertingumą palankiai atsiliepė (kiek spėjau pastebėti), ją pirmieji pradėjo reklamuoti Rimvydas Valatka, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė.

Ne taip seniai I. Šimonytė baisiai visus nustebino, pareiškusi, kad dar nėra galutinai apsisprendusi, bet iš principo neatsisako dalyvauti kituose prezidento rinkimuose. Atrodytų, ką ji čia paisto, kai neturi nė menkiausio šanso laimėti, tačiau jau tada pagalvojau, kad garsiausioji Lietuvoje Ingrida su kompanija tikriausiai pabandys įplieksti kokį nors skandalą, tikėdamiesi, kad iš to jiems kas nors nuskils.

Ar knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ ir yra tas didysis prizas I.Šimonytei, ar D.Pancerovas ir B.Davidonytė tik apšildė publiką, o toliau bus dar gražiau?..

Toks Vytautas Bruveris yra ne kartą perspėjęs prezidentą G.Nausėdą, kad anas privalo nedelsiant ir labai griežtai atsiriboti nuo žmonių, plepančių apie tautinės kultūros reikalus, nes kitaip esą jį pasmerks visas pasaulis, – turėdama galvoje tikriausiai labiausiai reakcingas sionistų organizacijas.

Kad ir kaip ten būtų, tokie ir panašūs V.Bruverio pasisakymai netelpa į nuomonių įvairovės paradigmą kaip kraštutinai nešvankūs lietuvių populiacijos Lietuvoje užpuldinėjimai. Kita vertus, jeigu mes leisime užsisėsti sau ant sprando tokiems pamokslininkams kaip V.Bruveris, po metų kitų viešojoje erdvėje lietuviškai prabilęs pilietis bus paprašytas kalbėti žmonių kalba. Naujosios kartos gernrikai zimanai nėra kažkas geresnio už senosios kartos genrikus zimanus.

Ar knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ ir yra tas didysis prizas I.Šimonytei, ar D.Pancerovas ir B.Davidonytė tik apšildė publiką, o toliau bus dar gražiau?..

Tačiau neužmirškime ir to, kad Šimonytės-Čmilytės-Armonaitės valdančioji koalicija sukūrė sąlygas Genriko Zimano dvasios atsigavimui, įdarbino naujojo-senojo kurso ideologiniu mokytoju šį pašvinkusį lavoną.

Sveikas protas nepadeda atsakyti į klusimą – kaip atsitiko, kad visus svarbiausius valdžios postus, išskyrus Prezidentūrą, užėmė moterys, jaučiančios ypatingą alergiją lietuvybei, nutolusios nuo lietuviškos dvasios per šviesmečius, nekalbant apie visiškai nukritusią, ant žemės besivoliojančią jų savivertę? Kaip atrodo, joks vyras netiktų jų misijos vykdymui jau vien dėl savo vyriško nesugebėjimo susimažinti savivertę iki nulio. Padėtis iš tiesų yra tokia tragikomiška, kad kartais atrodo, jog sąmokslo teorijos logika, atsakant į šį klausimą, čia labiau tinka ir dera nei sveiko proto resursai.

Pastaruoju metu jau keletą kartų šmėkštelėjo mintis, kad tokius I.Šimonytės aplinkos teiginius, jog tautinės lietuvio tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis nereikėtų „nurašyti“ įprastiems leftizmo marazmams. Kur ne kur, o lietuviškoje aplinkoje toks teiginys prasikiša kaip baisus nesusipratimas. nes, priėmus jį už tikrą pinigą, iškart turėtume pripažinti, kad visa Lietuvos istorija buvo beprasmiška, jog visa tai, ką vadiname svarbiausiais savo iškovojimais, kuo labiausiai didžiuojamės yra tik nesąmonė ant nesąmonės… Taigi manding kiaulė čia yra pakasta dar giliau nei galėtų įsirausti paviršutiniškieji leftistai.

Teiginys apie atgyvenusią lietuvio tapatybę, kaip atrodo, čia yra platinamas suvokiant tokio teiginio melagingumą (leftistai daug ką skelbia, nesuprasdami savo skelbimų turinio), išmoningai bandant primesti žmonėms melagingą sąmonę, vedančią į tautinį susinaikinimą ir žmogaus esmės išsižadėjimą.

Jau prieš metus kitus, po didelių skandalų, tarp jų išskyręs Genocido tyrimų centro užpuolimą, esu kėlęs klausimą – Ar Lietuva yra naujojo Izraelio inkubatorius? Skaitytoją kviečiau pabandyti įsivaizduoti, kad maždaug po 50 metų dėl visuotinio klimato atšilimo dabartinės Izraelio teritorijos netiks išgyvenimui, todėl čia tarpstanti tauta bus priversta pasiieškoti persikraustymui naujosios Palestinos. Jau tada sakiau, kad daug ką mūsų gyvenime paaiškintų hipotezė, jog Lietuva yra toks nusižiūrėtas patogios padėties ir nuosaikaus klimato kraštas, tereikia tik to, kad čiabuviams iš galvos kuo greičiau išdulkėtų bet kokie tautiniai prietarai. Drauge tada perspėjau skaitytoją, kad mano nupieštas apokaliptinis vaizdelis yra tik dirbtinai forsuojama hipotezė, minties eksperimentas. Tačiau šiandien jau vis dažniau kankina bloga nuojauta, kad būtent niūriausios ir labiausiai fantasmagoriškos hipotezės ima ir pradeda pildytis paspartėjusiu tempu, niekam nebeturint kantrybės laukti dar 50 metų…

P. S.
Toli gražu neadvokatauju VSD pusei. Mane ir čia kankina bloga nuojauta, kad jeigu mūsų padangėje Mosaad žaistų savo purvinus žaidimėlius, nukreiptus prieš lietuvių tautą ir tikrąją šalies pažangą, departamentui savivertės trūkumas pasufleruotų išeitį, kad geriausiai būtų apsimesti nieko nepastebinčiu.