Advokatų kontoros Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai pateiktame Visuomenės informavimo etikos asociacijai skunde mano tekstas minėtu pavadinimu nuo pirmųjų sakinių yra vadinamas Publikacija. Tai – teisingas, nekeliantis abejonių įvardijimas, nes minėtas tekstas buvo publikuotas interneto dienraštyje. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad teksto paantraštėje yra nurodytas šio publikuoto teksto žanras, pažymint, kad tai yra Pamfletas.
Kas tai yra pamfletas kaip žanras, kaip tokį publikacijų žanrą nusako štai patogiausiai mums visiems randama Vikipedija. Čia rašoma; „Pamfletas (angl. pamphlet) – grožinės literatūros ir publicistikos žanras –satyrinis aktualios tematikos kūrinys, išjuokiantis, ironizuojantis konkretų asmenį arba asmenų grupę (dažniausiai visuomenės veikėjus), socialines politines institucijas. Šio žanro plėtotė reikalauja sąlyginio visuomenės ir valstybės demokratiškumo lygio, cenzūros nebuvimo“. Dar kitur rasite pažymėta, kad tai yra toks aštraus poleminio turinio satyrinės meninės prozos ir publicistikos žanras, kuriam būdinga hiperbolė, šaržas, komizmas, groteskas, ir t. t., ir pan.
Taigi, kaip atrodo man, pateiktame skunde nuoroda į publikacijos žanrą nutylima tendencingai, dar daugiau, pasakysiu ne taip, kad toks nutylėjimas yra prilygintinas klastotei. Kas be ko, pasakymas, kad „ nutylėjimas yra klastotė“ skamba keistai, tačiau šiuo atveju tai atitinka realią dalykų padėtį, kai nutylėjimu būdu vienam reiškiniui yra suteikiami kito reiškinio bruožai.
Todėl leiskite paklausti dar ir taip – ar galima nuteisti metaforas, galiausiai – kodėl čia literatūrologo kompetencijos reikalaujantį vertinimą bando pakeisti skundus rašančių teisininkų užsiangažavimas, samdytų advokatų uolumas? Gal iš tiesų toks sumainymas atsiranda dėl to, kad mūsų padangėje katastrofiškai pradeda trūkti pamfleto žanro plėtotei būtino „sąlyginio visuomenės ir valstybės demokratiškumo lygio, cenzūros nebuvimo“?
Tai dažnai pasitaiko tarp pedantiškų, kraštutinai smulkmeniškų ir kerštingų žmonių.
Kad ir kaip žiūrėtume, akistata su autoriumi pasisuko ta nelaukta linkme, nes ponui D.Žalimui, regis, taip ir nesugebėjusiam įvertinti, kaip tragikomiškai atrodo situacija, kai buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, žydrojo ekrano herojus pradeda bylinėtis su kukliu, toli nuo įtakos centrų, nepriklausančiu jokiai partijai, neturtingu kaip Bažnyčios žiurkė pamfletistu, pritrūko vaizduotės. Tai dažnai pasitaiko tarp pedantiškų, kraštutinai smulkmeniškų ir kerštingų žmonių.
Ar jus trikdo tai, kad, kaip sakoma, svorio kategorijos – nelygios? Išties, jaučiuosi labai dviprasmiškai, jeigu norite, panašiai kaip kažkas pasikėsintų vargšą autorių nušauti iš auksinio pistoleto…
Kažkam pasirodė, kad aš ėmiau ir suabejojau buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, VDU Teisės fakulteto dekano D.Žalimo kaip teisininko pašaukimu. Tačiau juokingiausia yra tai, kad, žiūrėdamas nuo savo varpinės stogo, jau seniai neabejoju, jog anas tikrai turi pamfleto dvasios įgarsintojo pašaukimą, savo pasisakymų LR prezidento, kolegų, oponentų atžvilgiu žodžių tulžingumu toli pranokdamas nedrąsius „ Didžiosios gėdos“ autoriaus ketinimus kalbėti sarkazmo kalba. Gal iš tiesų Žalimas varžosi su Čiuldė dėl literatūrinės šlovės, a?
Juokai juokais, tačiau, kaip sako kito satyrinio kūtinio personažas, kiekviena pupelė turi savo kvapelį, arba, kitaip tariant, juokaujant taip pat galima prasitarti apie rimtus dalykus ( skaitytojas pagalvos – prisijuokauti).
Per visą didelių ponų dėmesį atkreipusį minėtą pamfletą, kurio ištraukos, įvardytos punktais, yra kataloguojamos skunde, raudona gija praeina mintis, kad pono D.Žalimo kaip teisininko pasirinkimai neretai, švelniai tariant, yra politiškai motyvuoti. Toli garažu ne aš vienas dėl savo ypatingo įžvalgumo tai sugebėjau pastebėti, ar ne? Kaip atrodo, tai yra tokia visiems akivaizdi tiesa, kurios neįmanoma paslėpti lygiai taip pat, kaip žarijos išdžiūvusio šieno kupetoje. Taigi, net jeigu šaudytų į žvirblį iš patrankos, neatsisakysiu šios visiems akivaizdžios tiesos.
Žinia, advokatai dirba savo darbą, ko iš jų daugiau norėti. Tačiau surašytame skunde, nekalbant apie jo absurdišką turinį, be visa ko kito, kai kur prasikiša techninio pobūdžio klaidelės, kai kur – negrabiai užmaskuota intencija sąmoningai suklaidinti teksto skaitytoją.
Pamfleto tekste yra toks pasažas, kai sakoma, kad autorius – ginkDie! – D. Žalimo nevadina politine prostitute, o skunde rašoma, kad autorius D.Žalimą vadina politine prostitute. Kodėl – taip meluojama per akis?
Tačiau labiausiai nuvylė tai, kad skundo autoriai pabandė paslėpti D. Žalimą už plačios VDU rektoriaus nugaros, teigdami, kad mano satyrinis pasisakymas meta šešėlį taip pat ir universiteto vadovui. Tai kraupiai netiksli insinuacija, turint galvoje, kad nieko kito Lietuvoje dar nesu bandęs taip intensyviai pašlovinti, apipinti gražiais žodžiais, kaip VDU rektorių…
Kas be ko, man labai gadina nuotaiką tai, kad mano pamfletas gali pridėti papildomų rūpesčių jį publikavusiam interneto dienraščiui. Todėl, jeigu norite, vardan šventos ramybės savo pagrindinį teiginį, kad D. Žalimas yra didžioji Vytauto Didžiojo universiteto gėda keičiu į teiginį, kad D.Žalimas yra didžioji Vytauto Didžiojo universiteto garbė. Dar daugiau, – beveik neabejoju, kad jeigu politinė situacija Lietuvoje rutuliosis dabar valdančiosios koalicijos pasirinkta kryptimi, mūsų laukia laikai, kai Vytauto Didžiojo universitetas bus pervadintas į Didžiojo Dainiaus Žalimo universitetą…
Propatria.lt
VDU rektoriau,kas nutiko,kad jūsų universiteto Teisės fakulteto dekanu paskirtas Žalimas?