Edvardas Čiuldė. Banali kaip blizgantys buliaus kiaušai valdžia (II)

I dalis čia.

Praeitą kartą tokio pat pavadinimo straipsnelyje bandžiau aptarti naujai susiformavusios, ogi jau socialdemokratų vadovaujamos koalicijos blizgesio ir skurdo ypatybes, nors, dabar prisipažinsiu, tik menka dalimi, geriausiu atveju, tada pavyko atsakyti į klausimą – kas čia neduoda ramybės ir kodėl vis dėlto taip neskaniai atsiduoda visuomenėje užgimstantis naujasis jų įvaizdis?

Kaip po turėjau progą kažkur jau užsiminti, sena ir didelė LSDP bėda yra prasikišantis šios partijos veikloje kaip grandiozinis invalidumas tautinio sentimento trūkumas. Tai baisi negalia, kitaip nepasakysi.

Kita vertus, kitų partijų, panašiai daug nekvaršinančių dėl to sau galvos ir susitelkusių išimtinai į turto padalijimo reikalus, veikloje toks trūkumas nekrinta taip baisiai į akis, kaip pasimato ant socialdemokratų veido, ar ne?

Kodėl?

Kaip atrodo bent man, prie šios partijos įvaizdžio pablogėjimo be chroniškos tautinės savimonės trūkumo negalios pastaruoju metu pastebimai prisideda paspartėję humanitarinio nususimo procesai partijos pasirinkimuose, sprendimuose iš viešojoje komunikacijoje.

Man pačiam dabar tuo sunku patikėti, tačiau, kaip atrodo, net senųjų bebrų kaimenė nebuvo taip baisiai humanitariniu požiūriu sunykusi kaip Palucko ondatrų populiacija.

Kas be ko, senųjų bebrų veislės užkaboriuose veisėsi ir tokie individai kaip Bradauskas arba ta moterėlė, pavardės neatsimenu, kuri nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse apsigynė disertaciją apie komjaunimo nuopelnus kuriant komunizmo rytojų Lietuvoje, tačiau, pabandykime įsivaizduoti, kad bent jų vėliavnešys Kirkilas bendro humanitarinio išsivystymo požiūriu trasoje per posūkius lenkia Palucką panašiai kaip „Ferrari“ vairuotojas lenktų mėšlinų vežėčių važnyčiotoją.

Jeigu užmiršote, priminsiu, kad prezidentas Valdas Adamkus, be visa ko kito, yra sakęs, kad iš jo prezidentavimo laikais buvusių premjerų jam geriausiai pavyko sutarti su Kirkilu.

Jeigu negirdėjote, paminėsiu čia dar ir tokią daug sakančią aplinkybę, kad po Gintaro Beresnevičiaus tragiškos žūties, Kirkilas vyriausybės sprendimo lygyje priėmė nutarimą baigti mokėti G. Beresnevičiaus anksčiau paimtą paskolą būstui įsigyti, tokiu būdu apsaugodamas ant ledo likusią pasaulinio garso mokslininko šeimą su mažamečiais vaikais. Nesunku įsivaizduoti, kad dabartinės konfigūracijos Lietuvos socialdemokratai iki tokių dalykų „neprisigalvotų“.

Ondatros iš pažiūros yra panašios į bebrus, tačiau nuo jų skiriasi tuo, kad priklauso žiurkinių klasei. Toliau pateikiu ondatrų aprašą iš Wikipedijos, kviesdamas atrasti 10 skirtumų tarp Ondrata zibethika ir Palucko socialdemokratų:

Ondatros (Ondatra) – stambūs, vandenyje gyvenantys žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikai, kuriems priklauso vienintelė rūšis gentyje – ondatra (Ondatra zibethica).

Išvaizda panaši į bebrą, tik mažesnė. Kūnas kresnas, 25–40 cm ilgio, kaklas trumpas ir storas. Svoris 0,8–1,2 kg, maksimali masė iki 1,5 kg, bet tokios stambios ondatros sudaro tik apie 0,1 % populiacijos.

Kailiukas rudas. Plaukų danga keičiasi nuo pavasario iki žiemos. Uodega ties pagrindu apvali, o toliau vertikaliai suplota ir lacentiškai smailėjanti, jos ilgis 20–25 cm. Uodega padengta smulkiais žvynais ir apaugusi retais šereliais. Ausys vos matyti iš kailio. Ondatra, kaip ir bebras, uždaro burnos ertmę suglausdama lūpas už kandžių, kad, kai graužia po vandeniu, į gerklę nepatektų vandens. Ant viršutinės lūpos auga vibrisės.

Priekinės galūnės mažos, jų I pirštas gerokai redukuotas. Užpakalinės galūnės gerokai didesnės, pirštai su stipriais 7–8 mm ilgio nagais. Plaukiojamoji plėvelė jungia tik pirštų pamatus, o pirštų šonai apaugę trumpais standžiais plaukais. Kailiukas minkštas, tankus ir blizgantis. Nugaros kailio spalva būna nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Šonai šviesesni už nugarą, krūtinė pilkšva, papilvė smėlio spalvos. Plaukų dangą sudaro nevienodo ilgio akuotplaukiai ir vilnaplaukiai. Akuotplaukiai storesni, ilgesni ir standesni. Žvėreliui panirus į vandenį jie lengvai perlinksta ir tartum plėvelė apdengia vilnaplaukius, kurie yra banguoti, todėl tarp jų yra daug oro.