Naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo triukšmingai įgyvendinami sumanymai jau suvirpino, jeigu ne sudrebino, visą pasaulį, o ir mes savo ruožtu puoselėjame viltį, kad pasaulio atsimainymo bangos atsiris iki mūsų užkampio.
Ne be pagrindo prezidentas D. Trampas greitai buvo pavadintas pasaulinės sveiko proto revoliucijos vėliavnešiu, o jeigu pasaulines proto išsiblaivymo akcijas lydės sėkmė, turėsime progą bent mintyse pavadinti D. Trampą Donaldu didžiuoju, ar ne?
Kita vertus, daugmaž visi suprantame, kad, nesaikingai pergirdami žmogų, galime net pakenkti jo įvaizdžiui, sukarikatūrinti gerą jo vardą, nes patirtis byloja, jog joks žmogus nėra nuaustas iš lozungų, taigi ir vienpusis net ir labai žymaus politiko įvaizdžio profiliavimas kartais visai be piktų ketinimų yra panašus į didesnę ar mažesnę klastotę.
Štai tas pats Trampas apie Zelenskį sako, kas anas nėra angelas. Tačiau jeigu pamatuotume, kuris iš paminėtų prezidentų yra didesnis „ne angelas“, regis, su kaupu laimėtų naujasis JAV prezidentas. Taigi, tas pats Trampas labiausiai nuvilia, kai, kol kas atsargiai rinkdamasis žodžius, vadindamas savo tikrą ar tariamą sąjungininką „ne angelu“, anas jau drauge beveik atviru tekstu kritikuoja Zelenskį dėl to, kad Ukrainos prezidentas, pakvietęs tautą priešintis skeltanagių atėjūnų gaujoms, neatvėrė plačiai vartų šalies okupacijai. Ar sakote, kad tyriaširdžiui Trampui gaila prarastų karo lauke už Tėvynės laisvę kovojančių ukrainiečių gyvybių, jog galiausiai, pasidavusi skaitlingesniam priešui, Ukraina būtų išsisukusi nuo mirties dalgių ir išsaugojusi biologinį savosios egzistencijos pagrindą? Kažin kažin… Straipsnelio pabaigoje nurodysiu publikaciją, kurioje užsimenama apie tokių mirties buhalterijos paskaičiavimų apgailėtiną trumparegiškumą… (O Trampui kaip verslininkui galimai gaila ne tiek žmonių, kiek tuščiai prapuolančios darbo jėgos, kiekvienas iš mūsų gi yra profesinis išsigimėlis, ne kitaip.)
Jeigu dabar Trampas, dar nenorėdamas pilnai praverti burnos, Zalenskį, mobilizavusį tautą kovai už Tėvynės laisvę, dėl to pavadina „ne angelu“, nesunkiai galima nuspėti, kad, plėtojant diskursą toliau ta pačia logine kryptimi, netrukus Zelenskis, o ne Putinas, bus pavadintas karo nusikaltėliu…
Todėl tokią logiką bandantis primesti tas pats Trampas mano akyse dabar bent šioje vietoje persimaino iš titano į mažytį padarėlį, sutrumpėja per visą ūgį, o vaizduotė staigiai čia nupiešia Trampo blusos paveikslą.
Ogi, ar tas pats Trampas, kuris tarsi leidžia suprasti, kad nebuvo jokio reikalo priešintis skaitlingesniam užpuolikui, neprieštarauja pats sau, kviesdamas Europos tautas ginkluotis? O gal – priešingai – čia kaip tik prasimuša iki galo logiškai nuoseklus imperialisto požiūris, kad neva mažosios ar sąlyginai mažesniosios tautos iš anksto turi būti pasiruošusios kapituliuoti prieš pranokstantį tokią tautą jėgomis grobuonį. Taigi, net jeigu galiausiai išaiškės, kad Trampas buvo ir yra mūsų draugas, visgi, kad ir kaip žiūrėtume, su imperijos idėja mums visados bus sunku susitaikyti, nes net ir sveiko proto imperijos idėja neužburia sveiko proto žmogaus vaizduotės.
Nepalankus lietuviams XV a. lenkų kronininkas Janas Dlugošas apie lietuvišką etnosą formavusią jotvingių gentį rašo taip: „Tai laukiniai žmonės, karingi ir tiek godūs garbės, taip trokštantys būti atminti, kad jų dešimt stodavo prieš šimtą priešų, turėdami tik vieną viltį ir vieną norą, kad po mirties, kai jie žus, kraštiečiai dainomis garbintų drąsius jų žygius“.
Kaip atrodo bent man, jeigu nesutirštinu spalvų, šiuos žodžius apie lietuvių tautą palankiame garbės įsisąmoninimo ir drąsaus pasirinkimo kontekste kraštutinai nepalankiais laikais atkūrė scenaristas ir režisierius Žalakevičius filme „Niekas nenorėjo mirti“. Apie ką čia dabar autorius paisto, ar tik nesiruošia propaguoti sovietinio meno, a?
Iš tiesų, kino filmą „Niekas nenorėjo mirti“ mačiau prieš keliasdešimt metų, tikriausiai dar anos sovietinės Lietuvos laikais.
Prisimenu, kad pirmoji šio filmo peržiūra anuomet padarė šokiruojantį įspūdį pačia geriausia to žodžio reikšme. Tačiau net ir žiūrint iš dabarties perspektyvų, sunku įsivaizduoti, kaip galėjo atsitikti, kokios neįtikėtinos aplinkybės lėmė, kad juodžiausios sovietinės cenzūros siautėjimo metu, kai dar labai gyva buvo partizaninio karo atmintis, 1965 m. pasirodė filmas, kur labiausiai nuožmūs sovietijos priešai, t. y. Lietuvos partizanai, vaizduojami su „žmogiškais veidais“ ar net su savotiško šarmo antspaudu. Kaip atrodo bent man, čia buvo nutapytas net labiau simpatiškas Lietuvos partizano įvaizdis nei galop yra pateikiamas laisvės kovotojo paveikslas Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“, praėjęs pro šio autoriaus meninės vaizduotės prizmę.
Šiame filme atrasime ir tokį dialogą, kai į sovietinio funkcionieriaus garsiai išsakytą nusistebėjimą dėl to, kodėl miško broliai tęsia savo kovą, kai laimėti jiems neva jau nėra jokių galimybių, partizanų vadas, užsimaskavęs kaip paprastas kaimo gyventojas, dabar sėdintis už stalo, atsako okupantų tarnui maždaug taip: o galbūt anie tikisi, kad apie juos bus sudėtos liaudies dainos… Nuostabu čia yra tai, kad pasakyti partizanų vado žodžiai kino filme yra beveik pažodinė viduramžių lenkų metraštininko, kalbančio apie tokią nepaprastą jotvingių drąsą, kai dabartinių lietuvių protėviai puldavo net šimtąkart gausesnes priešo pajėgas, aiškindami savo bebaimiškumą garbės pojūčiu ir lūkesčiais, jog neva apie juos, atidavusius gyvybę už tėvų žemę, bus sudėtos dainos, citata. Sunku būtų patikėti, kad toks žodžių persidengimas yra atsitiktinis sutapimas, čia scenaristas greičiausiai vis tik cituoja truputėlį vualizuotą metraštininką, pateikdamas cituojamais žodžiais šio filmo tikrųjų užmačių dešifravimo kodą.
Kas be ko, šiame straipsnelyje kol kas dar garsiai neištartas, bet tyloje jau skaudžiai subrendęs, duris nuo vyrių keliantis klausimas yra toks: ar galima pasitikėti Trampu be išlygų? Tačiau pirmiau turėtume sau užduoti kitą klausimą: ar pasitikime vienas kitu, ar, tarkime, tauta pasitiki valdžia, o valdžia – tauta? Ogi referendumo įstatymas tokiu pavidalu, kokiu yra įtvirtintas dabar, taip pat Prisiekusiųjų teismo idėjos blokavimas iš valdžios pusės, prikišamai rodo, kad valdžia ne tik nepasitiki, bet ir klaikiai bijo tautos. Ar savo ruožtu tauta gali pasitikėti tokia valdžia, kurios pumpotaukšliai skelbia, kad referendumo kartelės nuleidimas užtraukia pavojų nacionaliniam saugumui?.. Todėl be išlygų rekomenduočiau visiems, pasitinkantiems Vasario 16-ąją kaip didžiausiąją mūsų šventę, susipažinti su Vidmanto Valiušaičio paruošta spausdinimui partizanų kapeliono Justino Lelešiaus-Grafo dienoraščio fragmentų publikacija, įpareigojančia atitraukti akis nuo butaforijos ir atsisukti į tikrovę, kviečiančia visados žiūrėti į Tėvynės pusę.
Tai laukiniai žmonės, karingi ir tiek godūs garbės, taip trokštantys būti atminti, kad jų dešimt stodavo prieš šimtą priešų, turėdami tik vieną viltį ir vieną norą, kad po mirties, kai jie žus, kraštiečiai dainomis garbintų drąsius jų žygius“.Nuostabu.Savižudžiai.Tokią gentį suradus ir dar panaudojus prieš rusus galima delnus trinti.O jai dar korumpuoti laukiniai,kaip kokie indėnai ir žemės iškasenų turi,tai ko nesiųsti tokių laukinių pakariauti iki paskutinio laukinio.
„Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?!”
Jei rimčiau ,Čiuldė taip pat gali būti didysis rašytojas ir mažasis rašytojas.Kaip dideliam rašytojui apie geopolitiką Čiuldei pasakysiu ko nesiunti savo vaikų į karą demokratų ar neatiduodi savo pusė pensijos jų kariniams reikalams.Papliurpti tuščiai mes mylime Zelenskį ir ES demokratinį socializmą,Trumpas ir Putinas fašistai ,gali ir maži rašytojai,o va suprasti didelius geopolitinius polėkius…,ne veltui turime Čiuldę,kaip didelį ..
„Tai laukiniai žmonės, karingi ir tiek godūs garbės, taip trokštantys būti atminti, kad jų dešimt stodavo prieš šimtą priešų, turėdami tik vieną viltį ir vieną norą, kad po mirties, kai jie žus, kraštiečiai dainomis garbintų drąsius jų žygius“.Nuostabu.Savižudžiai.Tokią gentį suradus ir dar panaudojus prieš rusus galima delnus trinti.O jai dar korumpuoti laukiniai,kaip kokie indėnai ir žemės iškasenų turi,tai ko nesiųsti tokių laukinių pakariauti iki paskutinio laukinio.
„Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?!”
Jei rimčiau ,Čiuldė taip pat gali būti didysis rašytojas ir mažasis rašytojas.Kaip dideliam rašytojui apie geopolitiką Čiuldei pasakysiu ko nesiunti savo vaikų į karą demokratų ar neatiduodi savo pusė pensijos jų kariniams reikalams.Papliurpti tuščiai mes mylime Zelenskį ir ES demokratinį socializmą,Trumpas ir Putinas fašistai ,gali ir maži rašytojai,o va suprasti didelius geopolitinius polėkius…,ne veltui turime Čiuldę,kaip didelį ..
Edvarduk, nusipezejai. Kai pagrindiniai info saltiniai – BNS, BBC ir CNN sudas gaunasi.
E. Čiuldė vietos gyventojams ir visam „pasauliui iškilmingai skelbia” – ” Naujojo JAV prezidento Donaldo TRUMPO triukšmingai įgyvendinami SUMANYMAI JAU SUVIRPINO, jeigu ne SUDREBINO, VISĄ PASAULĮ, o ir mes savo ruožtu puoselėjame viltį, kad pasaulio atsimainymo bangos atsiris iki mūsų užkampio… Ne be pagrindo prezidentas D. Trampas greitai buvo pavadintas pasaulinės sveiko proto revoliucijos vėliavnešiu…”…
Kas yra istoriškai „keista”, kad 1985 metais Gorbačiovo pradėtas mistifikavimas – „viešumas, greitėjimas, naujas mąstymas, bendri Europos namai…” ne tik su Gorbačiovu nesibaigė buvusioje TSRS , bet ir išplito ne tik taip vadinamuose Vakaruose , buvusiose TSRS „vakarietiškai civilizuojamose” teritorijose kaip Lietuva, vietos „intelektualai” pasiekė daug aukštesnes nei Gorbačiovo, mistifikatoriaus Kašperovskio, Čiumako… mistifikavomo „aukštumas”.. Turintiems „reikiamos kondicijos” vaizduotę vietos šiandieniniams čiabuviams pakanka „magiškai sudėlioti” žodžius – ” TRUMPO SUMANYMAI JAU SUVIRPINO, SUDREBINO VISĄ PASAULĮ…”, ir „supratingiems, vakarietiškai pacivilizuotiems” čiabuviams tampa daugiau nei „aišku”, „kas nugali- gėris blogį ar blogis gėrį”..
Tokius kaip Čiuldė ir minia kitų šiandiena save vadinančių, pristatančių „ekspertais, mokslininkais, analitikais”, šiuolaikiniais „filosofais…” vaizdinių kūrėjų „erą”, kuri, palyginus, pasirodo jau buvo, aprašė ne vienas šiuo „reikalu ne iš žvaigždžių” domėjęsis išmintingas „dėdė”. Vienas jų, numiręs bene prieš 100 metų, „būtų labai nustebęs” istorijos kartojimusi. Jis rašė apie tokį laikotarpį sekančiai – ” Pasakiškas yra visa sukrečiantis mandeistų, vėliau ir gnostikų bei maniheistų vaizdinių pasaulis, Origeno sistema ir persų „Bundeheše aprašyti vaizdai..” Belieka laukti, kaip jau buvo tuo istoriniu laikotarpiu, „kada didžiųjų vizijų laikais praeis ir tie įvaizdžiai persikels į legendas, religinius romanus..”, žinomus kaip „Jėzaus vaikystės Evangelijos”, istorija apie „Abraomo nukaltų 30 Judo sidabrinių”, pasaka apie „lobių olą” , kurioje giliai po Galgotos kalva slūgso rojaus aukso lobis ir ilsisi Adomo kaulai….
Sunku būti dviejų ponų tarnu, kai ponai pradeda nesutarti.
Rupūžės entelegentai, ystuorykai, beretės, nukvakę leopoldai ir kiti hipokritai, dvigubų standartų apologetai! Jūs smerkiat Trumpą, jog šis nusispjovė ant Ukrainos čiabuvių. Bet jums visai neužkliuvo, jog Trumpas nusispjovė ir ant Gazos čiabuvių. Kai Gazos teroristai išgramdyti, kuom dabar Gazos čiabuvių apspjovimas skiriasi nuo Ukrainos čiabuvių apspjovimo? Trumpo siūlymai problemoms spręsti šlykštūs, nehumaniški, bet net ir aš (aršus proukraine ir propalestine) sutinku, kad tai vieninteliai ir geriausi realūs minimų geopolitinių problemų sprendimai.
Dekit pragare.
Budniko captcha verification failed!
Dar nedekit pragare!
Autorius pats sukuria Trampui nusikaltimą – kad jis smerkia Zelenskį dėl priešinimosi Rusams – ir po to sėkmingai trampą už tai pasmerkia. Negalėdamas pacituoti tokio Trampo pasisakymo, autorius įtaigoja, kad jis tiesiog kalbėjo ne pilna burna. Suprask, nesakė, bet turėjo tai minty. Šitaip galima apkaltint bet ką. Ar autorius negirdėjo posakio, kad medį vertinam pagal jo vaisius. Kas Ukrainai liepė nesipriešinant atiduoti Krymą? Trumpas? Ar vistik Ukrainos elito draugas Obama ? Kas draudė Ukrainai pult Rusiją jos žemėje? Trampas ? Ar vistik Zelenskio globėjas Baidenas ?
,,Trampas labiausiai nuvilia, kai, kol kas atsargiai rinkdamasis žodžius, vadindamas savo tikrą ar tariamą sąjungininką „ne angelu“”
Kurioje vietoje Zelenskis yra Trampo sąjungininkas ? Nebent tuo, kad yra priešo priešas ? Zelenskis ir visas Ukrainos politinis ir informacinis elitas visą karo laiką rėmėsi JAV demokratais, t.y. komunistais, griaunančiais Laisvąjį pasaulį ir dergė prieš juos sukilusius JAV sąjūdiečius, vedamus Trampo. Visuose balsavimuose Jungtinėse tautose dėl JAV sąjungininko Izraelio Ukraina balsavo prieš Izraelį, kartu su Rusija, Baltarusija, Kinija ir Iranu. Tikras sąjungininkas.
Iš esmės tamstos mintims pritariu.
„jis tiesiog kalbėjo ne pilna burna“
Tik visą laiką maniau, kad „kalbėti pilna burna“ reiškia kalbėti kokio nors valgio burnoje turint.
„Žinote, jis nėra angelas, jis neturėjo leisti, kad šis karas įvyktų“, – sakė D. Trumpas sausio 23 dieną interviu televizijai „Fox News“, kurio santrauką paskelbė Rusijos opozicinis portalas „Meduza“… „Jis [Zelenskis] neturėjo to daryti, nes mes galėjome sudaryti susitarimą“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad vietoj to „Zelenskis nusprendė: „Aš noriu kariauti“. (delfi.lt)
Iš frazeologizmų žodyno. Pilna burna – 1. atvirai, aiškiai (kalbėti, tvirtinti): Kalba pilna burna, kad tu gyvenimą jau nusipirkęs. 2. tikrai: Pilna burna tada žadėjo atvažiuoti. 3. sočiai: Galėjom valgyti visko pilna burna.
Rusicizmas „v polnyj rot“.
Į žodynus tada pakliūdavo viskas, ką kaimiečiai pasakydavo, o ekspedicijų dalyviai užrašydavo. XX amžiaus pradžioje buvo daug kaimiečių, tarnavusių caro kariuomenėje ir iš ten parsivežusių visokių rusicizmų. Didžiajame LKŽ net žodis „davai“ yra. Žemaitės raštuose senasis Vingys Vingienei sako „mauči“ (t.y. molči „tylėk“), akivaizdžiai buvęs caro laikų rekrūtas.
Beje, komtiesėje esu matęs ir posakį „pilna koja“ (v polnuju nogu). Gal ir tas kokiame žodyne yra?
Ir vėl begėdiškai apsimelavote. Žodyne nepažymima, kad frazeologizmas pilna burna ( aiškiai, atvirai) būtų rusicizmas, barbarizmas, skolinys ar pan., kaip visados nurodoma tokiais atvejais. Kita vertus, čia sugebėjote net 3 kartus pasigirti – koks esate patriotiškas, protingas ir išsilavinęs… Tačiau manęs tai nedomina. Dar daugiau, – aš tamstą didžiadvasiškai atleidžiu nuo pareigos skaitinėti mano straipsnelius, su nesveiku užsidegimu ieškant kliaučių. Be to, ankstesniame komentare kreipiausi į kitą skaitytoją, o atsiliepėte jūs, taigi tamsta, be visa ko kito, neatsiklausęs kišatės į suaugusių žmonių pokalbius…
Vajetau, reiškia, kai mamos vaikystėje valgantiems vaikams sakydavo „nekalbėk pilna burna“, tai turėjo galvoje „nekalbėk atvirai, o tik užuominomis“ 🙂
Post scriptum. Ir beje, Jūsų straipsniai nėra blogi. Dažniausiai jie yra įdomūs ir protingi (išskyrus vieną kitą mintį), tik lietuvių kalba šiek tiek pašlijusi.
Bidonas kalbėjo labai gražiai, bet jo administracija neleido ukrainiečiams šaudyti į ruskių naftos saugyklas ir perdirbimo įmones. Kitą dieną po Trumpo inauguracijos prasidėjo ukrainiečių smūgiai į ruskių naftos saugyklas. Reiškia, buvo leista.
Ir beje, medūzų neklausau. Klausau Trumpo kalbų originalus.
Norint išlikti tiesos pusėje informacinio karo metu, cituoti reiktų ne šaltinių cituotojus, o pirminius šaltinius. Ypač kai tie cituotojai šališki, ar net apmokami. Antra, perfrazuojant Čerčilį, Trampas yra baisus žmogus, bet tai geriausia, ką šiuo metu turime.
„pasaulio atsimainymo bangos atsiris iki mūsų užkampio“
Vadinti savo šalį užkampiu yra savo šalies niekinimas. Jūs kaip norit, o man Lietuva yra pasaulio centras.
Prisipažinsiu, jog nesu kažkoks ten žinovas geopolitikos, bet…Kai autorius rašo , kad Zelenskis mobilizavo ukrainiečius pasipriešinimui…Sunku būtų tam paprieštarauti….Kaip nebūtų paradoksalu, bet Zelenskio bandymas žiūrėti putinui į akis ir visus kurie perspėjinėjo apie artėjantį karą siuntimas rusų laivo kursu sukonsolidavo Ukrainos visuomenę kritiniu momentu …,Klausimas ar iš to bus kokia nors nauda ukrainiečiams lieka atviras…Ukrainiečiai sėkmingai nuvertė korumpuotas valdžias per dvi ( jeigu neklystu, oj eigu klystu būsiu dėkingas už pataisymą…) revoliucijas, viena iš kurių žinoma oranžinė 2008 metais ir kita Maidano 2014 metais vardais…ir klausimas ir kas iš to? Toks pat klausimas kyla ir man, lemtingąją Sausio 13 budėjusiam prie Seimo su tūkstančiais kitų patriotų…ir ką? Sąjūdis nugalėjo, Maidanas irgi lyg ir nugalėjo nugalėjo…o ar tikrai? Nebesipėsiu, nes tektų rašyti ilgą straipsnį, o aš nesu tikras, kas sugebėčiau išdėstyti viską taip kaip norėčiau…Žinau tik viena…Ukrainoje yra daugybė žmonių, kurie labai norėtų atlikti vieną labai simbolinį veiksmą….Vyriausiam kvartalo 95 klounui per klaidą ar kažkieno planuotai tapus vlastybės vadovu…tvirtai užveržti „kaklaraištį” ant jo sprando ir pakabinti Kreščiatike ant gatvės apšvietimo stulpo….Paklausite kam? Ogi tam, kad daugiau niekam nekiltų pagunda elgtis taip kaip elgiasi šita žmoga…..Teko žiūrėti vieną videoįrašą Youtube kanale, kur vedėjas retoriškai klausia ukrainiečių…Per daugiau kaip 30 Nepriklausomybės metų Jūs išsirinkote 6 prezidentus…Ar buvo bent viena toks, kuris buvo vertas pagarbos ir pasididžiavimo…Aš pagalvojau, va čia tai bent…o pas mus kas? Lygiai tas pats…tiesa buvo vienas bandymas ir kuo jis baigėsi visi puikiai žino…Aš apie Stasį Lozoraitį…veadinasi mes nesame verti tokių žmonių ir patys sąmoningai renkamės bėgimą per grėblius…