Edvardas Čiuldė. Ką Kūčių naktį ruošiasi paporinti gyvūnai?

Užpraeitais metais tuo pačiu metų laiku (2020-12-22) turėjau progą beveik pažodžiui nuspėti, ką Kūčių naktį, kai kalba gyvūnai, bylos Ingridos Š. buldogas, staiga pragydęs nežmogišku žmogaus balsu?

Tačiau manęs neapleidžia bloga nuojauta, kad ir šiais metai per Kūčias gyvūnai bus neįtikėtinai plepūs, linkę išpasakoti savo šeimininkų nuodėmes. Tai ypatinga proga užsienio slaptosioms tarnyboms sužinoti prieš Šv. Kalėdas apie mūsų šalies aukščiausius asmenis daugiau įdomių ir labiau slaptų dalykų nei paprastai pateikia spaudos tarnybos, dabar jau remiantis būtent politikos olimpiečių artimiausios aplinkos gyvūnų liudijimais, išklausant jų išsakomas nuoskaudas, įvairiausio plauko ištarmes.

Todėl ir mūsų slaptosioms tarnyboms savo ruožtu iš anksto reikia žinoti tai, ką, pavyzdžiui, gali paporinti LR prezidento Gitano Nausėdos Meksikos beplaukių veislės šuo Grikis, neuždraudžiant jam kalbėti šventą Kūčių naktį? Kaip apskritai jam ten gyvenasi?

Turime rimtą pagrindą spėti, didžiausias šio beplaukio šunėko prakeikimas yra tai, kad jis yra ir bus dar ilgai priverstas tūnoti LR prezidento iki dugno jau permatome stikliniame name, kur labiausiai trūksta užuovėjos nuo viešumo. Viskas čia yra pernelyg vieša, permatoma, kiaurai peršviesta, pajungta skaidrėjimo dėsnių veikimui ir drauge nenutrūkstamai šviesos ištekėjimo pulsacijos inercijai. Nenorėdamas kalbėti pernelyg tiesmukiškai su grubiomis fiziologinėmis nuorodomis, pasakysiu labiau aptakiai, pasitelkdamas į pagalba poetinį apipavidalinimą – galiausiai čia matosi net tai, kaip virškina dumblį punktyrinė jūros žvaigždė.

Net tada, kai visur sutemsta, šis namelis negali sutemti iš vidaus dėl pasklidusių ten deimanto pelenų.

„Gyvenant visą laiką šitaip išstatytam vitrinoje, reikia išmokti į nieką jau nebekreipti dėmesio“, – kartas nuo karto pagalvodavo sau per visą tą laiką Grikis.

Būtų galima sakyti, kad šis namelis yra be paslapties totaliniame būties atvirume, bet neduoda ramybės ta aplinkybė, kad niekas čia nėra matęs vaikštinėjančio, sėdinčio prie rašomojo stalo ar kitaip veikiančio prezidento, nes jis galiausiai ištirpsta pernelyg skaidriame, niekuo nepridengtame mūsų regėjime, kur žvilgsnis neužkliūva už daiktų ir jau nebeveikia prakiurę filtrai.

Čia net karaliaus rūbai nepadeda ryškiau atsispindėti kaip atgyvenęs, senamadiškas šešėlių pasaulio garderobo balastas.

Kitas dalykas, kad būtent toks skaidrumas galiausiai atveda mus į anksčiau niekados neapturėtą aklumą, panašiai kaip nepaslėptume paslėptas daiktas yra paslėptai taip užtikrintai, kaip to nesugebėtų padaryti visas slėpimo technologijas labiausiai ištobulinusi slaptoji kanceliarija.

Čia mes užmirštame net tai, kad užmiršome, jog užmiršome.

„Tačiau toks, – sako Grikis, – ir yra dabar jums priklausomas nepriklausomos Lietuvos sąrangos stiklinis rūmas, kai dėl pernelyg didelio akivaizdumo ir apšviestumo iš visų pusių jau nebematote, kad nepriklausoma valstybė yra užvaldyta iki galo, taigi be jokio nepriklausomumo likučio, sąmonės paklaidinimo tikslams sukurtų užsienio kapitalo fondų, o viena tautinė bendrija, šių fondų valdytoja, savo kanopomis jau baigia jus sutrypti į purvą“.

Norisi šunimi pradėti kaukti, ar ne?

Tačiau jeigu jums rūpi sužinoti ir tai, kur gali nuvesti nepažabotas Kūčių šventimo prasmės ieškojimas, skaitykite toliau mano surašytus ir pasirašytus liudijimus.