Rimvydas Valatka, šaunus vyras, seka pasakas mažiesiems vakarais apie tai, kad neva tokio dalyko kaip lietuvių tauta jau nebeliko arba niekados ir nebuvo. Šią išvadą, anot šaunaus vyrioko R Valatkos, nesunku ne tik patikrinti iš akies, bet ir tiksliai empirškai verifikuoti, keliant klausimą – kiek lietuvių andai dalyvavo Baltijos kelyje, arba tiesiogiai nurodant pastarųjų metų sociologinių tyrimų rezultatus, kad tik 16 % Lietuvos gyventojų yra apsisprendę su ginklu rankose ginti šalį agresijos atveju.
Žinia, R.Valatka priklauso intymių Ingridos Šimonytės patikėtinių, rinktinių šaunuolių ratui, anas, jeigu dar negirdėjote, yra įtrauktas į vadinamosios Nacionalinės pažangos tarybos prie vyriausybės korpuso narius, kaip įsivaizduoju, antruoju numeriu, iškart po kito Rimvydo, būtent po VU rektoriaus R Petrausko, kuris jau pirmajame I.Šimonytės sušaukimo šios institucijos susirinkime gražiai išdėstė, kad lietuvybės puoselėjimas yra reakcinga veikla.
Lengvai įsivaizduoju, kad mūsų šaunusis vaikinas R.Valatka labai entuziastingai pasitiko tokį verdiktą, pritardamas plojimais ir šūkaliojimais, krykšdamas iš džiaugsmo, žėrinčiomis akimis nebetilpdamas savo kailyje. Tačiau dėl teisybės reikia pastebėti, kad R.Valatka toli gražu ne staigiai pastūmėtas R.Petrausko, o savo laisvu pasirinkimu jau nuo seno laikosi kraštutinai agresyviai reiškiamos antilietuviškos pozicijos, gina ją visais savo veiksmais ir pasisakymas, kaip kartais sakoma, ragais ir nagais. Taigi jeigu Lietuvoje šalia dviejų tokių Rimvydų atsirastų dar ir lygiai toks pat trečias, būtų galima sakyti, kad to ekvivalentas yra pusė velnio arba ciela (čia tinka svetimybė) Putino divizija.
R.Valatka šventai laikosi generalinės I.Šimonytės nubrėžtos generalinės linijos, tačiau kartais parodo ir savo išmonę, improvizuoja. Jeigu I.Šimonytės ministras daugiau ar mažiau pasistengė, kad išniekinęs Lietuvos tautinę vėliavą bemokslis padaras ir iškrypėlis būtų apdovanotas Nacionaline meno ir kultūros premija, savo ruožtu šauniausias iš Rimvydų paprastojo piliečio teisėmis ilgai ir nuobodžiai demonstravo savo atskirą nuomonę, jog Vyčio paminklo pastatymas Vilniuje, žmonių širdžių išsirinktoje vietoje, neva būtų balvonų užveisimas miesto centre, kuris pažangiečio Šimašiaus jau yra rezervuotas gėjų pliažui.
Kažin ar doras ir paprastas pilietis, pirmasis vaikinas kaime, tikras I.Šimonytės nomenklatūros šaunuolis R.Valatka už savo pavyzdinę, pagal nutautėjusios valdžios įsivaizdavimus, nuomonę iš inercijos bus apdovanotas Nacionaline premija, tačiau nesunku numatyti, kad mažiausiai pagyrimo rašto iš pačios premjerės rankų brolis šaunuolis R.Valatka jau yra nusipelnęs.
Kaip pavadinti tokius Rimvydus pagal esmės požymį – naujosios kartos išmaniaisiais stribais ar, tarkime, paprastaisiais sofistais?
Kaip pavadinti tokius Rimvydus pagal esmės požymį – naujosios kartos išmaniaisiais stribais ar, tarkime, paprastaisiais sofistais?
Vienas senosios Graikijos filosofas yra pasakęs, kad visa tai, kas yra pasaulyje, yra tik žmogus. Savo ruožtu sofistai radikalizuoja tokią nuostatą, įrodinėdami, kad pasaulis yra tai, ką ir kaip mes manome apie pasaulį, yra mūsų sąmonės turinys, o tiesa savo ruožtu neva yra tai, kaip kam kas galiausiai atrodo.
Taigi, regis, mūsų laikų šauniausiasis iš Rimvydų yra išmokęs šią pamoką, kad tikrovę yra įmanoma pakeisti net neprisiliečiant prie tikrovės, o paprasčiausiai keičiant sąmonės turinį, kai tokiu būdu galima pabandyti pradanginti net visą tautą, pranokstant ir magą Deividą Koterfildą, kuris sugebėdavo iš regėjimo lauko geriausiu atveju pašalinti tik daugiaaukštį pastatą.
Galiausiai tokiu būdu yra įveikiama didžioji mūsų politinio gyvenimo šiandieninėje Lietuvoje kolizija, kai valdančioji koalicija spartina, dirbtinai forsuoja antilietuvybės apsukas šalyje, kurios gyvoji Konstitucija skelbia, kad Lietuvos valstybės kūrėja yra būtent lietuvių tauta. Kaip matome, nuo šaunumo atvėpęs R.Valatka rodo į tariamai tuščią vietą ir klausią – kokia tauta, jokios tautos čia nėra…
Kaip atrodo bent man, didelio skirtumo tarp pirmosios kartos, t. y pokario stribų ir čia aptarto sofisto veislės porūšio Lietuvoje nėra. Pirmieji kovojo prieš Lietuvą ir lietuvių tautą su ginklu rankose, antrieji tą patį daro apsigaubę universitetų rektorių ir eksredaktorių togomis, naikindami sveikų nuostatų žmogaus mentalitetą ir refleksiją, platindami maro užkratą sąmonės sferoje.
Dėl ko taip uoliai pluša, stengiasi R.Valatką, ką jis už tokias savo pastangas gauna, pelno?
Kai šiandien žiūriu šaunuoliui R.Valatkai tiesiai į akis, man vėl dingojasi, kad net kartais į paviršių prasimušantys jūsų nuolankaus tarno politiniai kliedesiai (žr.: čia), nežiūrint labiau pavykusių pasisakymų, gali turėti didesnę ar mažesnę tiesos dalelę…
