Aną kartą sutiktas jaunystės laikų pažįstamas, nuo senų laikų nemielas žmogelis man sako, kad esą tavo rašliavas būtų galima paskaitinėti, jeigu nerašytum paskvilių apie Lietuvą kaip atsarginį Izraelį.
Iš tiesų, tokią temą esu lietęs ne viename straipsnelyje, čia nurodytas tekstas, paskutinis iš minimų, buvo publikuotas lygiai prieš metus, žinia, per tą laiką daug kas pasikeitė, be to, tik paskutinėje minėto teksto pastraipoje užsimenu apie Lietuvą kaip Izraelio inkubatorių.
Ta pačia proga dar kartą pastebėsiu, kad tokia hipotezė apie Lietuvą kaip ruošiamą atsarginį aerodromą Izraelio su visa jo populiacija nutūpimui minėtuose tekstuose yra dirbtinai forsuojama ne tiek pateikiant hipotezę grindžiančius, neginčijamus įrodymus, kiek prevencijos sumetimais užbėgant tikrovei prieš akis. Taigi hipotezę apie Lietuvą kaip atsarginį Izraelį dar būtų galima suprasti kaip nemalonų, bet būtiną skiepą, siekiant išvengti nepalyginamai sunkesnio susirgimo.
Kita vertus, tai neatleidžia mane nuo pareigos pasiaiškinti viešai dėl to, kas paskatino tokių garbiniuotų minčių suvešėjimą ir nešvankių įtarimų pasidauginimą, juolab kad šių eilučių autorius, norite tikėkite, norite ne, netoleruoja nė menkiausių antisemitizmo apraiškų savo aplinkoje ir greičiausiai yra judeofilas, kuris siekia, kad būtų pašalintos paskutinės kliūtys, trukdančios geresniam tarpusavio supratimui arba net abipusės meilės apturėjimui, lietuviams jau seniai pripažįstant, kad žydai Lietuvoje yra daug iškentėjusios, protingų žmonių, dabar už savo istorinės Tėvynės valstybės išlikimą besikaunančios tautos atstovai.
Kita vertus, negaliu atsikratyti abejonių ir įtarimų, kad gyvuliškas lietuvių kaip tautos užpuolimas, bandant jiems primesti kolektyvinę kaltę dėl neva masinio dalyvavimo žydų žudynėse karo metais, ketinimai tokiu būdu, klastojant faktus, visiškai sužlugdyti lietuvių savivertę, primena pasiruošimą kažkokiam grandioziniam pakeitimui…
Dar labiau įtarimų, kad yra purenama dirva fantasmagoriškai nešvankiam apmainymui, linkme stumteli tai, kad Lietuvoje, kaip niekur kitur visame pasaulyje, jau yra įsteigtas ir sėkmingai veikia iš anksto užkrėstų prostitučių inkubatorius, dauginantis kaip iš gausybės rago atrinkto iš vietinių gyventojų prostitučių poklasį, kuris tokius kaltinimus bando pridaiginti kaip neva pačių lietuvių viešai išpažįstamą kaltę.
Toliau – dar gražiau. TV3 laidoje įtakingas žydų bendruomenės nuomonės formuotojas Danielius Liubšicas neseniai ėmė ir pareiškė: „Bet žydukai Lietuvos pastatė šitą Lietuvą, jeigu ką…“. Kaip atrodo bent man, išsakytas požiūris dera su kitų žydų (Gočinas, Vinokuras) bandoma primesti nuomone, kad lietuvių tauta neturi teisės užrašyti savo istorinio pasakojimo apie tautos virsmus laike, tokia teisė, kaip galima suprasti iš jų paveblenimų, neva turėtų pereiti žydams.
Tas pats Liubšicas minėtoje laidoje sako, kad Žemaitaitis yra antisemitas ir niekšas. Kad ir kaip ten būtų, Liubšicas visus Lietuvos niekšus kartu sudėjus keleriopai pranoksta savo niekšingu tvirtinimu, kad neva žydai sukūrė Lietuvos valstybę. Net jeigu tokie pasisakymai yra skirti lietuvių paerzinimui, nekyla jokių abejonių, kad „dialogą“ čia pabandė užmegzti neįtikėtinai kvailas ir užbambusios vaizduotės žmogėnas.
Kaip įrodymą, kad kartais man pavyksta išpranašauti įvykių seką, paminėsiu faktą, kad anksčiau, springdamas nuo kvatojimo, jau esu kėlęs klausimą – ar ir Vytautas Didysis buvo žydas?.. Kaip matome, Liubšicas kažką panašaus galvoja toli gražu ne juokais…
Tačiau net ir tai nėra taip baisu, kaip pagreitį įgaunantis Lietuvos žemių supirkimas, mums nežinant – kieno rankose spartėjančiais tempais yra kaupiama Lietuvos žemėlė? Straipsnyje cituojamas ūkininkas, kuris tvirtina, kad „dabar einama tokiu keliu, kuris veda prie to, kad Lietuvos žemes valdytų keli savininkai“.
Jeigu ką, priminsiu ir tą faktą, kad Izraelis buvo įkurtas Palestinoje, kai žydai supirko daugumą palestiniečių žemių…
Žydai yra geriausi žmonių mulkintojai, – rašo žydas Ben Etton knygoje „Du broliai.”