Dabar paklauskime labai paprastai – kam visų pirma yra reikalinga protus apnuodijanti transseksualumo propaganda, vaikų ir paauglių žalojimas lyties pakeitimo palaimos pažadėjimo pretekstu, taip pat fantasmagorija, pavadinta homoseksualų teisų gynimu, nebesismulkinimas, kalbant apie 76 lytis, ir panašus mėšlas?
Jau seniai bandau išrėkti tokį pat paprastą kaip ir išsakytas klausimas atsakymą, kad labiausiai tokiu protų sudrumstimu turėtų būti, o tikriausiai ir yra suinteresuotas Putinas, kuris, tarkime, milijardinėmis naftos dolerių sumomis finansavęs aptarto pavyzdžio Vakarų pasaulio posūkį į savidestrukcija, šiandien gali su didele arogancija pareikšti, kad tol, kol valdžioje bus jis pats, šalyje pripažįstamos bus tik 2 lytys, gimdytojai bus vadinami mamomis ir tėčiais , o ne tėvu 1 ir tėvu 2 ir pan. Taip iš esmės ne tiek protingam, kiek gudriam padarui leftizmas suteikia paunksmę, įgalina užkopti ant postamento kaip herojui, neva kovojančiam prieš Vakarų kultūrinių tradicijų pakrikimą. Žinoma, dauguma iš mūsų supranta, kad tokia mimikrija yra apgaudinėjimas, tačiau ne maža dalis žmonių net ir tokiu atveju, kai Rusijos valdovas pasirodė visu gražumu kaip tironas, sadistas ir budelis, skeltanagių prievartautojų generalisimas, dar galimai puoselėja viltį, kad jis yra kažkokia alternatyva žengimui prarają.
Taigi, šiandienos šūkis turėtų skambėti maždaug taip: neverskime žmonių rinktis iš dviejų, viena už kitą kraupesnių alternatyvų!
Pažangizmas neomarksistiniu pavidalu toli gražu nėra lengvesnė išeitis nei, tarkime, nacizmas ar leninizmas, jeigu norite, tai yra blogis kvadratu, spartėjantis artėjimas į 1984-uosius. XXIa. bėgyje netikėtai paūmėjęs, tarsi kas būtų burtų lazdele pamojęs, kraštutinai toksišką pavidalą įgijęs pažangizmas ir putinizmas yra dvi to paties reiškinio puselės.
Kas be ko, gyvename ypatingais laikais, kai manipuliuojant žmogaus teisų užkeikimais yra griaunami Vakarų kultūrai ypač svarbūs, jos savitumą įtvirtinantys žmogaus teisių pamatai, kai galiausiai sveiko proto pozicijas atspindintys ir daugumos žmonių interesus atitinkantys lūkesčiai valdančiųjų yra diskvalifikuojami kaip nesveikas populizmas. Kita vertus, nedaug lieka abejonių, kad toks daugumos žmonių lūkesčius paniekinantis valdžios pasirinkimas yra mirtinai pavojingas nacionalinio saugumo požiūriu, pabandant įsivaizduoti, kad savo ruožtu LGBT bendruomenėje tikriausiai vyrauja įsitikinimas, kad homoseksualai neturi tėvynės.
Putino interesus atitinkantis naujosios konfigūracijos, toksiškasis pažangizmas mūsų šalyje yra atpažįstamas kaip konjunktūra. Žinia, tai ne šiaip konjunktūra, o Konjunktūra, juodoji, užauginta iki dangaus arba, greičiau, požemių pasaulio drakoniška konjunktūra. Kas naujajai konjunktūrai suteikia tokį neįtikėtiną gyvybingumą?
Naujosios, iš esmės užgimusios iš Putino pinigų konjunktūros įsišaknijimo pagrindas yra tai, kad ji – labai palanki, suteikia papildomus šansus blogesniajai žmogaus padermei, leidžia išplėtoti niekingesnįjį žmogaus pradą. Tokia konjunktūra leidžia atriboti nuo resursų geresniuosius, marginalizuoti sąžiningesniuosius, nustumiant į antrąjį planą tautiečius, kurie neleidžia užgesinti, gina tautos idėją. Beveik neabejoju, kad konjunktūros peniūkšliai tokius idėjos žmones laiko beviltiškais kvailiais, nesusipratėliais, nes protingumą jie apibrėžia pagal sugebėjimo pirmiesiems pripulti prie lovio laipsnį.
Štai nekalčiausias pavyzdys. Zigmas Vitkus, inteligentiškos išvaizdos mokslininkas, kurio pavardės įžiebimas jau yra savotiškas signalas, kad ir vėl bus ginama konjunktūros pusė, kaip koks suplasnojęs taikos angelas tvirtina, kad kultūriniai atminties karai mūsų padangėje nevyksta, nes neva ir Jono Noreikos lentelės atstatymas yra ne kultūrinio karo simptomas, o mažareikšmis nesusipratimas.
Žinoma, visa tą reikalą galima pavadinti ir kitaip, nebūtinai kultūriniu ar atminties karu, tarkime, sakant, kad tai yra desperatiškos pastangos apginti žmogaus orumą, nežiūrint sutelkto konjunktūros kiaulių puolimo. Tačiau negaliu pažadėti, kad toks, vienaip ar kitaip pavadintas, kultūrinis karas galiausiai neperaugs į pilietinį karą, kai naujai įsteigta Seimo laikinoji komisija su bakai ir maldeikiais priešakyje be jokio rimto pagrindo bando išpurenti, kaip atrodo bent man, dirvą LR prezidento apkaltos procesui. Jokios garantijos neduodu!
———————————————-
vėl žengia skeltanagiai ant ledo
slidinėdami bet niūriai linksmi
(nepažįstamas mums jų tarpusavio draugiškumas)
traukia į kitą užšalusios upės pusę
neįsivaizduojamas šių būtybių skaičius
(guodžiuosi kad vis tiek mažiau už begalybę)
dar nežinoma detaliai jų užduotis
tik nesmagumas tvenkiasi pralenkdamas laiką
jau kankinamai giedra žiemos popietė
per skaidrų ledą atsispaudžia skelto nago žymė
o jeigu tada vėl truputį pusto
atsispindi iš naujo nutolstančios nugaros
nutolsta aplipusios fotokupros
siluetai prasilenkiantys išlenktame horizonte
įsibėgėjęs juodas vėjas nuslysta
įšalusio plaušvidurio meldo viršūne
neatsimenu priežasties pažadėtoje užmarštyje
iš viršaus bedugnis sniegas į apačią bedugnis įšalas
ir nežinau ar pavojingos yra įsispaudusios
į atšilimą kylančios medžio pėdos
„Beveik neabejoju, kad konjunktūros peniūkšliai tokius idėjos žmones (gina tautos idėją) laiko beviltiškais kvailiais, nesusipratėliais, nes protingumą jie apibrėžia pagal sugebėjimo pirmiesiems pripulti prie lovio laipsnį“.
Grakštus reiškinio apibrėžimas!
Ačiu.