Užsistoti už vargšę filosofiją paragino tai, kad kiekvieną dieną viešoje erdvėje girdėdami politologų, ekonomistų ar net sociologų spygavimus (ką reiškia vien tik V. Gaidžio, kurio bijo politikai, iškili, pentinuota figūra), mes filosofijos balso kasdieniniame pasaulyje negirdime, net jeigu ir nujaučiame, jog ir ji kažką norėtų pasakyti, dabar nebyliai žiopčiodama ant scenos. O gal iš tiesų filosofija yra ta jau dūstanti ant kranto žuvis, kuri dabar mūsų akivaizdoje išleidžia paskutinį kvapą, pralaimėjusi lenktynes sausumoje? Galiausiai kažkas atsainiai ne be pagrindo pastebės: o kam mums dabar reikėtų dar apsunkinti gyvenimą filosofiniais klausimais, jeigu ir taip nepakeliamai sunku ant sielos dėl prasidėjusios painiavos ir priartėjusių karo pavojų? Ne veltui sakoma: kai dunda pabūklai, mūzos tyli!
H. Heideggeris į anksčiau kažkur nusiklausytą raginimą palengvinti filosofijos studijas universitetuose dėl geresnės žmogaus savijautos, truputėlį pyktelėjęs atsako, kad filosofijos studijos visur turėtų būti pasunkintos, nes esą kiekvienas daiktas privalo turėti savo prigimtinį svorį. Na, o jeigu ieškome tik lengvatinių sąlygų, pagalvokime apie tai, kad išties numesti lengvutį pūką į tolį sunku net kelis metrus, o savo ruožtu sunkų metalinį rutulį net didžiausias dvasna (kartą man bandė kažkas įrodyti, kad nuo žodžio „dvasna“ atsirado žodis „Dvasia“) nesunkiai nustums arba bent paridens kelis kartus toliau.
Sakote, kad filosofija yra išminties meilė, gr, phileo+sophia, kai išmintis čia traktuojama kaip visiškai skirtingas dalykas nei praktinis apsukrumas. Tačiau problema net ne ta, kad mūsų laikais Sofiją bandoma priversti dirbti Zose, plušančia už prekystalio. Kažkuris iš Romos imperatorių buvo įpareigojęs net senatorių žmonas vieną kartą per savaitę padirbėti prostitutėmis, tačiau neteko girdėti, kad kažkas dėl to būtų labai skundęsis.
Vis dėlto, kaip jau buvo užsiminta, ne apie tai čia ruošiuosi kalbėti (o gal ir neužsiminiau?).
Sokratas sakė, kad jis tiesos neišranda, o tik padeda žmogui atrasti ją savyje, gyrėsi, kad yra dalyvaujantis tiesos gimdymo skausmuose tiesos pribuvėjas. Savo ruožtu jo mokinys ir pasekėjas Platonas tvirtina, kad filosofija yra pasirengimas mirti. Ar tai reiškia, kad filosofija yra vienas iš giltinės palydos personažų, nešantis jos suknios skraitą. Greičiausiai – atvirkščiai, Platonas žino bent tą mažytė paslaptį, kad numirti gali tik gyvas žmogus, pažadintas filosofinio, o gal ir teologinio klausimų, taigi filosofinis atbudimas yra pasirengimas mirti.
O tai, ką toliau papasakosiu, prašau laikyti didele paslaptimi, ypač svarbu, kad nesukontroliuoti autoriaus paatviravimai nepasiektų mokslo administratorių ausų, kurie savo ruožtu ne tik taikos, bet ir karo metais taikosi sumažinti universitetuose dėstomos filosofijos valandų skaičių, taigi – šiukštu – neišplepėkite nepatikimiems personažams to, ką dabar sužinosite.
Yra tik du variantai: arba filosofiją reikia uždrausti universitetuose kaip žalingą veiklą, arba privalome jaunąją kartą supažindinti su filosofija pilnaverčiu pavidalu, kviesdami jaunuosius pasaulio užkariautojus skaityti didžiuosius Vakarų mąstymo tradicijos tekstus, bandydami įskiepyti bundančiai asmenybei žiūrėjimo į bedugnę įprotį ir poreikį.
„Trupučiukai“ filosofijoje gali atnešti daugiau žalos nei naudos, taigi čia galioja dėsnis: arba viskas, arba nieko.
Žalinga filosofija tampa ypač tada, kada supažindinimas su mąstymo tradicija yra pajungiamas įprastiems pedagogikos kanonams, įpareigojantiems palengvinti dėstomo dalyko naštą, pritaikant filosofijos vardu pavadintą žinių kompendiumą prie nereflektuojančios sąmonės poreikių reljefo. Tokie pedagoginiais sumetimais daromi supaprastinimai, kai siekiama pateikti kraštutinai palengvintus atsakymus, kuria sufalsifikuotą sąmonę, sustabdo ašinį žmogaus vystymąsi. Didžiausia bėda yra tai, kad tokie supaprastinimai pagal sąmonės inercijos dėsnį labai dažnai prigyja kaip galutiniai, užbaigti atsakymai, o pati sąmonė tokiu atveju pavožiama po dangčiu, sukalant čia colines karsto vinis. Taigi dabar pabandykime įsivaizduoti, kad filosofija yra giluminis pačios sąmonės poreikis nebūti per anksti palaidotai. Filosofija yra pasirengimas mirti, o ne mirties paankstinimas.
Taigi, galima pasakyti ir taip, jog filosofija nėra informacija įprasta to žodžio reikšme, gi filosofija žengia diametraliai priešingu įprastam sąmonės farširavimui keliu, visų pirma užsimodama perkrautą sąmonę iškrauti, tiesą sakant, pradėdama nuo sąmonės karsto dangčio atvožimo. Todėl didžiausia sėkmė filosofijos studijas lydi tada, kai auditorijoje susirenka nelinkę žinių sandėliuoti žmonės, nors dėmesingiausi filosofijos paskaitų klausytojai vis dėlto visados buvo ir yra paukščiai, o ypač krankliai karo lauke po mūšio.
Kultūra taip pat yra vienas iš uždarumo kodų, leidžiančių užsirakinti savo terpėje. Taigi visiškai teisėtai filosofiją būtų galima pavadinti kontra-kultūriniu reiškiniu kaip atsirakinimo būdą totalinio pirmapradiškumo stichijoje, kaip sąmonės testavimo neprijaukintos paslapties duotybėje užsitęsusias pratybas.
Kas be ko, filosofija yra reikalingiausia mums savo nereikalingumu…
***
mėnulis toks vaiskus be energijos
kaip jį taurina vaistinės fonas
——————————————————-
vokus staiga ten pramerkia
kažko nudžiugęs lavonas
Norint „filosofuoti” apie Filosofija, pirmiausia reiktų „filosofuotojui” apibrėžti, kas jam yra filosofija.. Nes šiais laikais kiekvienas „išminčius” turi savą „filosofiją”,kurios pagalba jis „reflektuoja” jį supantį pasaulį..
Kaip rašo „savos filosofijos” neturintys rimti žmonės – filisofija- tai yra tiesos ieškojimas užsiduodant klausimus apie jį supantį pasaulį ir patį save, savo gebėjimus suvokti, pažinti…
Čiuldė su straipsnelyje savo – mąstymo „tradicija”, žinių „kompendiumu prie nereflektuojančios sąmonės poreikių reljefo”, „sufalsifikuota” sąmonę, sustabdančia „ašinį žmogaus vystymąsi”.., „sąmonės inercijos” dėsniu.., sąmonės „farširavimo kelią”…- atrodo kaip mokinys , pasitelkęs mokyklinės fizikos žinias, bandantis „filosofiškai” pakalbėti apie filosofiją ir jos sumenkėjusią vietą, ir tai yra tiesa, kai daugumai kone visus atsakymus duoda Google.., šiandieninio dirbtinio „intelekto” super puper „galių” amžiuje..
Čiuldei – ” Kultūra taip pat yra vienas iš uždarumo kodų, leidžiančių užsirakinti savo terpėje…” Kai tuo tarpu pasaulio kultūros per visą žmonijos istoriją viena kitą papildė, vienos kultūros keitė kitas, senų kultūrų pagrindu kūrėsi naujos kultūros.. Pakanka psižiūrėti taip vadinamos Vakarų kultūros istoriją, kurios pradžia yra laikoma Antikos graikų kultūrą su visa filosofija.. Nors daug „praregėjimų” šiandiena kaip nenuginčijamos ir akivaizdžios tiesos Vakarų kultūra, filosofija „pasiskolino iš indų, Egipto, Azijos kultūrų…
Kaip ir filosofijų formuojančių žmogaus pasaulėžiūrą, jį supančio pasaulio supratimą visais laikais buvo ne viena… Kokia nors religija žmogų lydėjo, lydi ir lydės visuomet su visomis kitomis filosofijomis ir mokslais…
Rimtose Vakarų valstybėse, turėjusiose savus filosofus klasikus, mokyklose yra atitinkamų lygių metodikos padedančios lengviau, geriau suprasti ne tik filosofijos, bet ir kitus mokslus…
Žmogaus savigarbos, orumo ir garbės sėkmė filosofijos studijas lydi tik tada, kai auditorijoje susirenka žmonės, nelinkę tikėti pasakomis ir mitologizuota XX amžiaus istorija, ir netiki visuotinai žinomais faktais, nes tuos faktus tik nedaugelis teišgali žinot. Jokiu būdu ne masės, o savarankiškai logiškai ir kritiškai mąstantys, Kapsukėje nepagadinti, keistuoliai. Iš visuotinai žinomos šeškės atimdami tris gaudami Troikę, gerai žinodami, kad atimti reikės dar daugiau. Štai ir visa Porno industrijos esmė – varyt gerklės vėžį jaunoms panoms, žalot jaunystę, plėšyt intymias vietas ir gadint sveikatą, ir vadint tai liberaliąja dimokratija, tschüß!