Interneto dienraštyje delfi.lt praeitos savaitės įvykius apžvelgiančios video laidos „ELTA savaitė“ paskutinioji serija taip ir vadinasi – „JAV – jau nebe sąjungininkė“.
Kas be ko, intriguoja ir dėmesį prikausto laidos pavadinimas, pranešantis apie JAV kaip sąjungininkės galiojimo laiko pabaigą. Kita vertus, smalsumą dar labiau pakurstė ta aplinkybė, kad laida bent man kol kas neatsidaro, – gal aš kažko nesugebu padaryti, nemokėjau paspausti, – vaizduotę papildomai užburia įsivaizduotinas scenarijus, jog minėtoji Vytauto Bruverio vedama laida galimai buvo uždrausta cenzūros, paliekant laidos buvimo pėdsakus tik išlikusiame pavadinime. Arba tai yra reklaminis triukas, siekiant sudominti skaitytojus ir žiūrovus, a? Kad ir kaip ten būtų, su laidos turiniu susipažinau aplinkiniais keliais, todėl galiu paliudyti, kad laidos pavadinimas visiškai atitinka čia dviejų pašnekovų išplėtotus pamintijimus. Čia ne tik sakoma, kad JAV jau nėra mūsų sąjungininkė, bet ir daroma prielaida, kad JAV galimai žaidžia priešo pusėje.
Ką dabar mums daryti, kur būtų galima pasiguosti? Tikriausiai nepadės net žymusis skundikas Žygimantas Pavilionis, nes, kaip atrodo, net ir „konservatorių“ gražiaburnis nežino instancijos, kuriai būtų galima apskųsti Trampą, – Putinui gi nepasiskųsi…
Laidoje V. Bruveris apsikeičia nuomonėmis su Albinu Januška dėl viešąją erdvę susprogdinusių JAV administracijos pareiškimų, leidžiančių suabejoti buvusios sąjungos tvirtumu, artėdami prie išvados, kad JAV mus eilinį kartą pardavė.
Tačiau įdomiausia yra tai, kad nei Bruverio nei Januškos kalbose jokio išankstinio piktybiškumo, kaip iš dalies to tikėjausi, nebuvo nė kvapo, jie ramiai, apžvelgdami visus galimus argumentus, plėtojo pasirinktas racionalizacijos sekas ir pelnė štai tokias melancholiją įvarančias išvadas, paskelbtas net antraštėje. Kodėl – taip. Kaip atrodo bent man, šie vienas kitam pritariantys vyrai vis tik daro vieną metodologinę klaidą, nepabandę pažiūrėti į šį sąjungos klubą iš kitos pusės, kad ne JAV tariamai yra nebe ES sąjungininkas, o ES galimai jau yra nebe sąjungininkas JAV, įvertindami ne tik tikimybę, kad JAV gali tapti mums nebe sąjungininku, bet ir tą aplinkybę – kam JAV būtų dar reikalingas tarp sąjungininkų toks leftistinis mėšlo kalnas kaip oficialiosios ES struktūros?
Ant tokio kalno net JAV gali paslysti ir nugarmėti į prarają.
Neprotinga būtų eiti obuoliauti su mėšlo kalnu, ar ne?
Leftistinė Europos dominantė yra silpnumo, nešvankumo ir pralaimėjimo užkratas, taigi – ar galima kaltinti JAV, jeigu didžioji sąjungininkė neskuba kaip akis išdegusi rizikuoti?
Lefistinis mėšlo kalnas yra Europos, apskritai vakarų pasaulio svetimkūnis, todėl, siekdami sugrįžti prie Europos šaknų, privalome nukasti šį kalną, jau dabar, nieko nelaukdami, stabdydami bendro lavinimo mokyklos pederastizaciją, uždrausdami visoje Europoje lytinį vaikų žalojimą, inspiruotą ideologinės beprotybės, susiskaičiuodami bent tai, kiek tarp lytiškai besidauginančių europiečių yra lyčių, atsisakydami žmogaus prigimties bjaurojimo ir vakarietiškos žmogaus teisių koncepcijos falsifikacijų.
Kas be ko, į tokią Europą bus galima sugrįžti tik per Tėvynės vartus, kito kelio nėra.
Tada tikrai palengvėtų ant sielos, būtų saugiau prie sienos, atsirastų daugiau sąjungininkų ir stotų geriausias laikas pastatyti Putiną į vietą, t. y po kartuvių kilpa.
P. S.
Anais senais gerais laikais, kai ypač daug kritikos susilaukdavo vadinamieji valstybininkai, aš ne kartą piktinausi viename interneto portale dėl to, jog Albinas Januška viešai buvo pravardžiuojamas žydruoju Albinu, protesto vardu pats pasivadindamas violetiniu Edvardu. Galiu lažintis, kad nė vienas neatspės – kodėl pavadinimas „violetinis“ man gerai tiko ir pritiko tada ir, kaip atrodo, tebelimpa ir šiandien?..
„Amerika pradėjo žaisti priešo pusėje” – Bruverio žodžiai 2025.02.16 20:00 LRT laidoje.
Baisu kaip abu su Januška ten nusišnekėjo, gal taip labai nusišnekant dar nesu girdėjęs. Jie abu neįvertina, kad ES nekviečiama į derybas dėl Ukrainos, nes ES nėra valstybė. ES yra ekonominė sąjunga, kuri specializuojasi LGBT teisių gynimo srityje, sprendžia kokios talpos turi būti klozeto bakeliai ir pan. ES vadovybė neturi išreikšto rinkėjų pasitikėjimo, tad ir derybose su pasaulio valstybėmis saugumo klausimais dalyvauti aišku negali.
Kažkas paskambina į duris, atidarau, prie mano durų slenksčio stovi išgalvota moteris.
– Kas tu esi, koks tavo vardas?- klausiu aš, bijodamas, kad ji nepasakytų kokios nors banalybės.
– Violeta…
– Viešpatie, – galvoju aš, – kodėl išgalvota moteris negalėjo sugalvoti kažko gudriau? Pasaulyje tiek daug gražių moteriškų vardų, o ji nuėjo mažiausio pasipriešinimo keliu. Jeigu jau prasidėjo išgalvojimai ir išsigalvojimai, reikėtų duoti laisvę improvizacijoms, nesistengiant išgalvotą pasaulį kopijuoti pagal niūrios kasdienybės atvaizdą ir panašumą. Kartais žmonės svajoja išlošti milijoną dolerių, tačiau, kai pagalvoji, svajonės išgalvotame pasaulyje nieko nekainuoja, taigi nesuprantamas yra žmonių varžymasis, neryžtingumas, jeigu pradėjus svajoti, sustojama kažkur pusiaukelėje, nebedrįstant pasvajoti apie bilijoną. Kodėl išgalvota moteris neišdrįso prisistatyti Emilijos, Austėjos, Gabrielės, Kamilės, Viktorijos, Gretos. Urtės, Viltės. Karolinos, Saulės, Paulinos, Gustės, Smiltės, Akvilės, Lėjos, Lauros, Patricijos, Rusnės, Amelijos, Kornelijos, Medos, Milanos, Vakarės, Luknės, Elijos. Brigitos, Adrijos, Tėjos, Beatričės, Dianos, Darėjos, Izabelės, Milenos, Paulos, Martos, Olivijos, Beatos, Orintos, Almandos, Atėnės, Sofijos, Alisos, Jakaterinos, Dorotėjos ir pan. vardais? Užteko fantazijos tik Violetos vardui?.. Hmm… Liūdina ne tik išmonės trūkumas, nesunku pastebėti ir tai, kad dėl tokio moters vardo vyrai gali patirti daug vargo, įsipainioti į neišsprendžiamas sąžinės kolizijas. Ar įmanoma, – klausiu visai ne retoriškai, – bendraujant su Violeta – neišsivioletinti?
Jau pradedu susivokti, kad puolęs į balą, sausas neliksiu, susidūrus su Violeta, neišsivioletinti neįmanoma, kaip išties dar niekam nėra pavykę išsimaudyti nesušlapus. Žinoma, būtų galima greitai uždaryti duris, tačiau visomis kūno poromis jaučiu, kad užkratas jau persidavė oro lašeliniu būdu, mano organizme vyksta nebeatšaukiamos permainos.
– Kuo tu užsiimi, kokia tavo profesija? – klausiu aš.
– Dirbu mokytoja, – sako ji.
– Sunku patikėti, – galvoju aš, – kad neįtikėtinai graži moteris būtų tokia neišmoninga, nemokėtų labiau šiuolaikiškai prisistatyti. Tai prieš šimtą metų mokytojos profesija priduodavo moteriškei pikantiškumo. Dabar moterys renkasi nepalyginamai romantiškesnius užsiėmimus, dirba oro lainerių kapitonėmis, kranininkėmis, žvalgybininkėmis, karo ministrėmis, kino ir teatro žvaigždėmis, troleibusų vairuotojomis, prezidentėmis, prostitutėmis ir t. t.
– Kas tu esi? – dar kartą klausiu aš, baisiai susinervinęs.
– Esu tavo žmona, – sako ji. – Pats žinai.
Straipsnio mintys yra geros ir teisingos.
O dabar kalbos policijos protokolas:
„JAV mus eilinį kartą pardavė.“
Očerednoi raz. Lietuviškai galėtų būti „ir vėl“.
„Kodėl – taip.“
Nesuprantamas sakinys.
„vis tik daro vieną metodologinę klaidą“
Vsio taki. Lietuviškai būtų „vis dėlto“.
Amerika yra karo nugalėtoja, kuriai nugalėti Europą padėjo Rusija. Nesvarbu kokia – carinė ar sovietinė, ar dabartinė federacinė padės. Didysis Trejetas okupavo ir pasidalijo Europą. Mes buvome atiduoti Stalino Rusijai, kaip amžinasis paveldas, turtas, ir teisėta ambicija, anot Winnie. Įdomu, ką šiuo klausimu pasakytų Langų majoras, kieno ten draugelis ir kiti garsūs neosovietikai? Tokie kaip Albinjonas ir Co.
Oho, kiek čia daug Langų majoro gerbėjų susirinkę? Kiek minusiukus pripilta į …
Turėjo būt kiek minusiukų pripiltą, dovanokit.