Jau net keletą kartų bandžiau įtikinti skaitytoją, kad konservatorių užmačios, kurpiant vadinamojo Pranešėjo istoriją, priversti Gitaną Nausėdą dar kartą atsakyti į jau atsakytus klausimus, gali sukelti didelį visuomenės susipriešinimą, nes ne tik prezidentui turėtų būti daugmaž akivaizdu, kad tokios Gabrieliaus Landsbergio (Ingridos Šimonytės) kariaunos insinuacijos yra orientuotos į LR prezidento pažeminimą ir sumaišties išprovokavimą. (Pastaruoju metu man dingojasi, kad konservatoriai išties svajoja apie žemės drebėjimą ar visuotinį tvaną, kuris nuplautų jų suputojusias nuodėmes, leistų joms įsiurbtoms laisvai nutekėti kanalizacijos vamzdžiu Neries krantinėje).
Prisiminkime, koks skandalas kilo andai, kai konservatorius Žygimantas Pavilionis bandė primesti savo pagiežingą valią apskritai Prezidentūrai, reikalaudamas prezidento patarėjų atsakyti į jo gerokai trenktus klausimus.
Taigi, jeigu jau patarėjai skrupulingai saugo savo orumo neliečiamybę, juolab Respublikos prezidentui turėtų nepatikti, kai pradedama ypatingai nešvari specialioji karinė operacija prieš jo asmenį ir Prezidentūrą kaip instituciją, remiantis išgalvotu pretekstu, ar ne?
Tačiau štai žurnalistė neseniai tiesiai šviesiai paklausė G.Nausėdos, ką jis mano apie konservatorių kurpiamus planus dar kartą apklausti prezidentą kaip personažą išgalvotoje istorijoje ir Seime sukurti specialią (karinę?) komisiją anojo diskreditavimo tikslams, siekiant atbaidyti nuo planų dalyvauti kituose prezidento rinkimuose (cituoju iš atminties)?
Neįtikėtina, bet tas pats G. Nausėda linksmai nusijuokė ir pažadėjo su malonumu atsakyti į jau atsakytus klausimus.
Prezidento linksmumas ir nepikta ironija šiuo klusimu apie klausimus iškart nuėmė įtampą, o šių eilučių autorius su savo prigimtiniu niūrumu turėjo progą pasijusti kvailio vietoje, be reikalo mušančio pavojaus varpais, arba bent jau naivesne žmogysta už G.Nausėdą, kuris, tarkime, nesureikšmina tokių niekų kaip desperatiškos neprietelių pastangos jį kompromituoti ir niekinti.
Tačiau tą pačią dieną LR Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pareiškė, kad vadinamoje Pranešėjo istorijoje liko daug neaiškumų, ją, kaip supratau ir pranešimo, būtina tirti toliau…
Man atvipo žandikaulis. Prisimenat, kad dar visai neseniai ta pati N.Grunskienė spyriojosi pradėti tyrimą dėl to, kas Seime nutekino informaciją pedofilijos žymūnui Bartoševičiui, o dabar bando vėl prikelti iš nebūties apipuvusį Pranešėjo skandalo lavoną, uždegti išblėsusį laužą šlapiais degtukais, beveik nebelieka abejonių – kokioje pusėje ji stovi arba ruošiasi atsistoti?.. Kas be ko, skaitytojas turi teisę nepasiduoti autoriaus provokacijoms, neprarasdamas nė per plauką švento tikėjimo, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra kaip visados stovi Įstatymo sargyboje.
kai pastaraisiais metais politinė sistema patiria kažkokius išbandymus, į viešumą paprastai iškart išlenda toks Maldeikis, kuris kartoja tą patį per tą pati, kad visados kalčiausias yra G. Nausėda
Kita vertus, kai pastaraisiais metais politinė sistema patiria kažkokius išbandymus, į viešumą paprastai iškart išlenda toks Maldeikis, kuris kartoja tą patį per tą pati, kad visados kalčiausias yra G. Nausėda, – dabar tvirtindamas, kad vadinamasi kanceliarinių išmokų skandalas kilo ir konservatoriai apsidirbo todėl , jog LR prezidentas neatsakė į klausimą, kas yra pirmesnis – materija ar sąmonė?
Kaip atrodo bent man, Maldeikiui konservatorių partijoje yra priskirta specialioji kulkos lipdymo iš šūdo užduotis, kurios tarsi ir kratosi kiti partiečiai, nežiūrint jų gerai žinomo konformizmo ir paklusnumo laipsnio.
Maldeikienė su už rankutės vedžiojamu politikos džiunglėse Maldeikiu yra baisus siurrealizmas „ant Lietuvos“, kitaip nepasakysi. Guostis galime nebent tuo, kad politikos horizontuose kol kas nesimato Maldeikienės anūko.
G.Landsbergis klausia, ar gali Lietuvos politinė sistema pakelti tokį aukštą skaidrumo standartą kaip savivaldybių politikų įsipareigojimą nebevogti?
Į tokį metafizinį klausimą apie nepakeliamą būties lengvumą bent aš tikriausiai nesugebėsiu atsakyti. Drauge sunku būtų paneigti empirinį faktą, kad daugybę metų Lietuvos politinė sistema kažkaip plūduriavo paviršiuje, nenuskęsdama, nežiūrint to, jog politikai paprastai prisidurdavo prie atlyginimo nemenkas sumeles per vadinamąsias kanceliarines išmokas.
Kyla klausimas – ar dabar štai stojo tiesos momentas, patekėjo sąžinės saulė, išsklaidanti nelegalaus pasipelnymo šešėlius?
Galbūt! Tačiau bent man dar didesniu sunkumu nei nepakeliamas jų nelegalaus pasipelnymo lengvumas ant sielos gula nesmagumas, atsirandantis stebint konservatorių begėdiškus išsidirbinėjimus, pajuntant „ant Lietuvos“ jų politinės kultūros baisaus nešvankumo svorį. Todėl visa tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis bent man primena bandymą demonstratyviai išspausti ant veido iššokusį spuogą, neafišuojant to, kad išgedę ir baisiai supuvę yra tokio demonstratoriaus viduriai…
Čia draskosi tik dėl trupinėlių. Kada pažiūrės į valstybės statybos darbų užsakymus ir nutekėjimus? Kada atsižvelgsime į valdžios pareigą žemosiomis algomis pasivy ti vakarų ES? Esame toje pačioje ekonomikoje su vakarais. Keldami MMA verstume vadybininkus didinti investicijas į pramonę, kad kiltų našumas.
Man, pirmiausiai kyla klausimas – kas pasiuntė Tapiną atnešti ir numesti šį kaulą, kad politiniai šunys imtų dabar draskytis..?