Iš vienos pusės, lyginti saugumo požiūriu Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, tą pačią, bet drauge skirtingą Lietuvą, yra nekorektiška, švelniai pasakius. Jeigu tąkart, kaip skelbia populiarusis posakis, buvome „pasmerkti vienatvei“, dabar esame sąjungininkų būryje, daugiau ar mažiau saugojami NATO karinio susivienijimo. Iš kitos pusės, toks tos pačios, bet drauge skirtingos Lietuvos palyginimas gali būti naudingas, prognozuojant galimus pavojus, numatant labai tikėtiną susidūrimą su tuo pačiu agresyvios prigimties nepakeitusiu priešininku.
Dar kartą priminsiu iki skausmo žinomą dalyką, kad Vasario 16-osios Lietuvos valstybės žlugimas buvo staigus ir gėdingas, aukščiausiajai kastai iš anksto pasidavus kapituliacinėms ir panikos nuotaikoms, nesukaupus net to valios minimumo, kuris būtų leidęs parodyti bent demonstracinį pasipriešinimą ir simbolinę savivertę. Kas be ko, tautos garbę gelbėjo partizaninis karas, iš esmės prasidėjęs iš naujo užplūdus rusamas, tačiau negaliu pateikti jokių pavyzdžių, kad šiame tautos šlovės žygyje būtų dalyvavęs kas nors iš nepriklausomos Lietuvos politinių bonzų ar aukštųjų karininkų. Ar neatsitiko taip, kad tautos elitas tąkart eilinį kartą dezertyravo, nusiplovė, todėl dabar privalome būti kraštutinai įtarūs, patinka kam ar nepatinka, forsuojant klausimą – kaip šiandien, labai tikėtina, pasielgtų mūsų aukštieji valdininkai ir politikai, taip pat ekonominio gyvenimo kapitonai (nevartojant truputėlį jau pašvinkusio „oligarcho“ termino), kilus tokiam pačiam fatališkam išbandymui?
Kas dalyvavo anąkart partizaniniame pasipriešinime okupantui? Iš nuogirdų galima spręsti, kad į partizanų gretas įsiliedavo daug jaunų žmonių, kartais į miškus išeidavo net ženkli, jeigu ne didžioji gimnazijos klasės dalis su mokytoju ar mokytojais, tačiau vis tik dominavo valstietijos sluoksnis, todėl galima net sakyti, jog Lietuvos partizaninis karas buvo valstietijos karas prieš atėjūnus, karas už kiekvieną žemės pėdą ir savarankiško gyvenimo teisę. Kita vertus, neteko girdėti, kad būtų paskelbtas išsamesnis mokslinis šio partizaninio judėjimo prieš okupantus socialinės sanklodos tyrimas, nors šiandien sukaupta dokumentinė medžiaga, regis, tokį partizanų socialinį atlasą leidžia pateikti. Kaip atrodo, turint patikslintus partizaninio sąjūdžio prieš okupantus dalyvių turtinės ir socialinės padėties duomenis, būtų galima padaryti toli siekiančias išvadas, kad, tarkime, Lietuvos laisvės viziją lemiamu momentu visų pirma gynė toli gražu ne privilegijuotieji buvusios visuomenės sluoksniai.
Ar nėra taip, kad žinodami šį fundamentų faktą, šiandien Lietuvos valdantieji nusprendė specialiai nuskurdinti savo tautą iki kritinės ribos, neleisdami mums suponėti ir prarasti protėvių paliudytą idealizmą ir ryžtą, spartietišką dvasią, dažnai iš tiesų atvirkščiai proporcingą materialinės gerovės indeksui, sau suteikdami turiningos išlygos iš taisyklės teises. Žinoma, čia išsprūdo kažkas panašaus į liūdną juokelį, o iš tiesų didžiausią nusiminimą kelia supratimas, kad Lietuvos laivas juda į priekį apsunkęs nuo elitu save vadinančių žmonių privilegijų, nesibaigiančių diskusijų apie visokias rentas, pasiskirtų sau sklypų prestižiniuose miesto rajonuose, vis didesnes apsukas įgyjančio nepotizmo raiškos, savųjų protegavimo, klanų dominavimo politiniame gyvenime. Kai įsivyrauja tokia sunkio dvasia (F. Nietzsche‘s terminas) arba, rašytojo žodžiais tariant, nepakeliamas būties lengvumas, dar keblesniu tampa klausimas – kas gins Lietuvą pavojau akivaizdoje?
O gal metodologiškai tiksliau būtų, atsispiriant nuo negatyvaus reljefo, vis tik perfrazuoti šį klausimą taip – kas tikrai negins Lietuvos iš šiandien skardžiai šūkaliojančių, panašiai kaip dialogo teorija yra ne tiek skirta išmokyti gražiai kabėti, kiek svarbiausiu savo tikslu laiko nesusikalbėjimo zonų aptikimą ir aptarimą.
Kaip atrodo bent man, visų nusiteikusiųjų dezertyruoti giluminį mintijimą šiandien adekvačiausiai išsako toks Arkadijus Vinokuras, viešai pareiškęs, kad Lietuva be ES teisyno jam būtų tik žemės gabalas. Kas be ko, tokių kaip Vinokuras buvimas Lietuvoje yra išimtinai virtualus buvimas, neprisiliečiant prie Lietuvos esmės arba, kitaip tariant, žemės, todėl ir žodžiai „žemės gabalas“ čia yra pavartoti kraštutinai niekinančia reikšme, tačiau mes jau žinome, kad anąkart Lietuvą atkakliausiai gynė būtent įsišakniję savo Tėvynės žemėje žmonės.
Tarkime, Lietuvą kaip tam tikrą Europos kvadratą, pabandykime įsivaizduoti, pažymėtą kodiniu pavadinimu 18np/x, bus pasiruošusios ginti ir karinės agresijos atveju gyventojams padės apsiginti jungtinės pajėgos, greičiausiai – NATO kariniai daliniai. Tačiau – kas yra pasiruošęs apginti Lietuvą kaip Tėvynę?
Apie Lietuvos kariškius neturime teisės kalbėti rimtai, kol ši mūsų bendruomenės kasta dar nenuplovė savo gėdos krauju, – gražiausi paradai, deklaracijos, pentinų žvanginimas, kaip parodė istorinė patirtis, kartais čia būna nieko verti dalykai.
O dabar leiskite išsakyti savo svarbiausią rūpestį ir nelygstamą nerimą, kad saugumo požiūriu didžiausia Lietuvos bėda šiandien yra verslo arba bent tos verslo dalies Lietuvoje, kuriai atstovauja vadinamoji Verslo konfederacija, moralinis nususimas ir čandalos mentalitetas (kaip galima spręsti iš šios organizacijos trubadūrų pasisakymų), galiausiai nesuvaldyti tokių verslininkų gyvuliško gobšumo refleksai, dėl kurių dominavimo buvo pradėta Lietuvą naikinanti šalies kolonizacija prisikviestos iš išorės pigios darbo jėgos pavidale.
Taigi, kai verslas šioje šalyje yra toks, be principų, kyla klausimas – ar, bėgant laikui, iš Lietuvos dar liks ką ginti bent kaip kažkokį Lietuvos likutį. Toks verslas, kaip atrodo bent man, didelio pavojaus akivaizdoje yra „trojos arklys“, kitaip nepasakysi. Žinia, ir verslo nepatikimumo pavojus galimai yra dar didesnis nei paprastai esame linkę manyti, turint galvoje, kad stambusis verslas turi visus įrankius veikti savo naudai net tada, kai tokia lobistinė veikla prieštarauja tautos, valstybės iš šalies interesams. Kaip atrodo bent man, tokį stambiojo verslo Lietuvoje prigimtinį polinkį į išdavystę bent iš dalies galėtų apriboti jiems įstatymu numatyta pareiga pasirašyti lojalumo Lietuvai deklaraciją ar kažką panašaus, kai veikimas prieš tautos ar šalies interesus iškart lemtų akreditacijos tokiam verslui panaikinimą.
Ar sakote, kad nuodėme taip yra kalbėti, nes būtent stambusis verslas, o ne paprasti duonos valgytojai pirmiausiai yra visokeriopo gėrio Lietuvoje šaltinis, kai turtėjantys verslininkai drauge ir šalį daro turtingesne? Tačiau susisiekiančių indų principas Lietuvoje kol kas dar neveikia, o kita vertus, turėdami laisvą minutę, pagalvokite ir apie tai – kodėl jokio verslo negalėjo sukurti Robinzonas Kruzas negyvenamoje šalyje?
Lietuvą vėl gins ir, regis, kitą kartą tikrai apgins vargšai ir dar didesni vargšai, greičiausiai – būtent „skurdžiai dvasioje“ biblijine tų žodžių reikšme. Tegu būna jie palaiminti!
35 metai diena iš dienos žurnalistai keikia ir tyčiojasi iš žmonių rinktos valdžios – ir nori kad , valdžiai pašaukus, žmonės griebtų šautuvus ir eitų ginti tik pačiai valdžiai reikalingos valstybės?
išbėgs pasitikti ruskių su glėbiu raudonų gvazdikų
——–
ruskiai susinervins ir pasiduos 🙂
Tikslas išsiaiškinti kas gins Lietuvą, o kas ne. Šnekos, tikėkimės, taip ir liks šnekomis, iki praktiško aiškinimosi , kaip Ukrainoje, reikalas tikėkimės neprieis, bet tema, sutik, įdomi.
Sėkmės išsiaiškinant ČIA ir DABAR. Vajetau, mano…
Ateitį tiksliai numatyti neįmanoma, nebent kartais atspėti. Tačiau ruošiantis neišvengiamai ateičiai variantus skaičiuoti naudinga . Kuo manai taikos metu užimti kariuomenių generaliniai štabai?
Koks tikslas rašinėti? Ką tai keičia? Nieko. Tai koks tikslas? Kad garą nuleisti? Galimai užsidirbti?
Vos buvo atkurta valstybė , pasigirdo ir grėsmingi patriotiški šūksniai , tipo, ” ne tokios Lietuvos tikėjomės!””. Jeigu pamėginti suprasti ką tas reiškė, tai visų pirma nusivylusiais pasijuto kas tikėjosi Lietuvoje komunistinės tvarkos pataisymo , o ne sugriovimo. Visų antra, tie kas po sugriovimo tikėjosi teisingos privatizacijos. Nors toks daiktas ( teisinga, savo rezultatais visus tenkinanti privatizacija) buvo neįmanomas pagal žmogaus prigimties
dėsnius , vis viena patriotai patriotiškai tikėjosi. Ir nusivylė. Ir pasikėlė į debesis siekiančias moralines aukštumas ir iš ten jau 30 metų vertina ir dalina nuosprendžius (moralinius) Lietuvos valdžiai. Didžiausiai Lietuvos priešei, nesvarbu kad pačių Lietuvos piliečių rinktai. Ir piliečiai pritardami kinkuoja galvomis – ir patriotiškai galvoja , kad tokia Lietuva, su tokia valdžia, neverta yra gynimo
„Vos buvo atkurta valstybė..”, iš kokio 75 metam įslaptinto medžio iškritai, kad tavo makaulėje skamba -„patriotiški šūksniai , tipo, ” ne tokios Lietuvos tikėjomės!””.”.. Kiek pamenu, visi tuometiniai Brazauskiniai ir KGB-sąjūdiniai komunistai ant kiekvieno kampo skandavo, kad „daugiau nešersim Rusijos ir greitai visi užgyvensim kaip vakarų Europoje”.. Po vagnorkių padarymo „pinigais” ir „investicinių” čekių paskirstymo tie patys aktyvistai tuometiniams tarybiniams liumpenams pasakojo, kaip visi pasidarysime „biznesmenais ir gyvensime kaip pas Dievą užantyje kas iš procentų, kas iš nuosavų gamyklų..”
Taip kad masės šiandiena eilėse gauti pašalpų, pasibaigusio galiojimo maisto produktų savaitinį davinį, „Maltos” nemokamo „gardėsio”, eilėse patekti pas gydytoją…, „neturintys kur dėti” pinigų…laukiantys runkeliai-„biznesmenai”, po kariuomenės vado džiugios žinios, kad runkelių lavonai voliosis grioviuose gausiau nei Ukrainoje, net „trepsi” laukdami kada gi pagaliau Nausėda juos pakvies „ginti” po 1990 metų smarkiai ” pabrangusios tėvynės su visa nepriklausomybe” eurosojūzo sudėtyje…..
Na matai, pats irgi nusivylei „ne tokia” Lietuva. O gal esi patenkintas?
Esu patenkintas be kabučių, stebėdamas visokius super puper lygio „veikėjų” kvailiojimus- „duosim ruskiui garo..”, kokių anksčiau buvo sunku įsivaizduoti.. Kažką panašaus buvo galima pamatyti nebent kokiuose tarybinio kaimo saviveikliniuose „klojimų” teatruose…..
kiekvienas serga už savo komandą
Čiuldės klausimas -„Kas gins Lietuvą?”-, yra, iš Rusijos „atbildančių pavojų akivaizdoje”, net ir iš „patriotiškiausios pusės” yra kvailas..
Čiuldei – „Lietuvą vėl gins ir, regis, kitą kartą tikrai apgins vargšai ir dar didesni vargšai, greičiausiai – būtent „skurdžiai dvasioje“ biblijine tų žodžių reikšme. Tegu būna jie palaiminti!..”
Kodėl kavais? O gi todėl, kad Lansberginio durnių laivo runkeliams panelė Grybauskaitė, būdama Lietuvos prezidente ir vyriausia kariuomenės „vade”, dar 2014 pasakojo, kad Lietuvą nuo Rusijos „garantuotai apgins įjungtas ” NATO 5 straipsnis, Putiną su visa Rusija „išgąsdins” Lietuvos „įjungtas” NATO 4 straipsnis..NATO straipsnių „įjungimo” atveju savo „gynybinį indėlį” pagal galimybes ir norą gali „įnešti” tokie lansberginiame durnių laive daugiau mažiau pramintantys „palaiminti patriotai” kaip Čiuldė.. Kiti menkiau pramintantys, dar neišsivaikščioję, neišmirę, „kanopas” pavelkantys…, kaip stojimo į eurosojūzą ar NATO referendumo metu, už kruopų… miltų poką, „Maltos” sriubos dubenį, nemokamo pasibaigusio galiojimo maisto produktų savaitinį davinį… runkeliai galės „pademonstruoti ką gali”, kurie gali būti mažiau „palaimintais dvasios skurdžiais”….
Ką naujo išgirdome???
Rusai gina savo Rusiją nesvarbu kas valdžioje ir kokia ta valdžia. O mes, lietuviai, ne tokie, mums paduok tokią Lietuvą ir tokią valdžią kad apsimokėtų ginti. Tada ir ginsime, o bet kokios tai jau ne. Kai mobilizuos į savo armiją rusai, tada ir mes kartu su rusais ginsime tokią Rusiją kokia bus. Be kaprizų. O Lietuvos tai ne
Perskaičiau.
Koks naivumas… NATO mus gins…
Tas ,,šventasis” NATO su visais straipsniais ras šimtus būdų kaip išsisukti…
1. NATO yra karinė struktūra.
2. NATO’ui vadovauja politikai.
3. Politikai (vykdo) šoka 1$ pasiutpolkę.
4. Sojūzas ir Apolonas susieti amžiams.
5. Istorija skirta didiesiems, o ne tokiems liurbiams kaip Litvakijos litviai.
Kaip JAV žydai susitars su Rusijos žydais taip ir bus.
Nors, paskutinį žodį tars globalistiniai žyderos.
Prieš karą mūsų pažangi šviesuomenė kritikavo Smetoną ir reikalavo demokratinių permainų. Kuo arčiau buvo didelės permainos , tuo labiau. Kaip žinome, demokratines tendencijas kiek išgalėdama palaikė Lietuvos komunistai.,iš pogrindžio ragindami versti kruviną fašistinį Smetonos režimą. Lietuvos (Latvijos,Estijos) likimą lėmė kiti veiksniai, tačiau noro priešinti okupacijai irgi pristigo. Elitui pristigo plačios visuomenės paramos. Dabartinėje Lietuvoje demokratijos nors vežimu vežk, bet dabar negera jau pati demokratija. Kur gi ne, renkame valdžią linkėdami jai rūpintis rinkėjais , o ji ,nelaboji, išrinkta galvoja tik apie save.. Išvada – mums , lietuviams, reikia kažko geriau už demokratiją. Gal diktatoriaus ? Ne, diktatūros irgi nenorime. Ir vėl priešakyje buvo demokratiškai nusiteikę mūsų komunistai, nuo pirmos dienos kvietę tautą priešintis Landsbergio diktatūros grėsmei…demokratinių masių dideliam pasitenkinimui. Taigi, ir demokratija mums per prasta, ir diktatoriaus nenorime, ir Briuselio saulė ne taip šviečia…Čia ir vėl pirmeiviškai atžagareivišką švietėjišką vaidmenį atlieka pati nežinanti ko nori mūsų šviesuomenė. Žodžiu, sunku pasakyti kas labai pultų priešintis naujai agresijai ., jeigu tokia atsitiktų. Stropiai per 30 metų tautoje diegiamas tikėjimas, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės, gali ir vėl suvaidinti jei ne lemtingą, tai bent reikšmingą vaidmenį.
Geras Čiuldė straipsnis.
Mano nuomone, Lietuvą gins tie, kurie pasisako už 2% nuo BVP krašto gynybai, o ne tie avinai, kurie už 4-5%. Ir tikrai Lietuvos negins cenzūruojančios Poza.org vierchai, negins ir edukuoti persivakcinavę. Lietuvą gins gojai ir jų sūnūs.
P.S. Teisingai Čiuldė pavarė apie nusususią Verslo konfederaciją. Aš dar pridėčiau ir nusususią Pramonininkų konfederaciją bei Investuotojų forumą.
mes ne tokie 2025-01-17 , 21:16
Rusai gina savo Rusiją nesvarbu kas valdžioje ir kokia ta valdžia. O mes, lietuviai, ne tokie, mums paduok tokią Lietuvą ir tokią valdžią kad apsimokėtų ginti. Tada ir ginsime, o bet kokios tai jau ne. Kai mobilizuos į savo armiją rusai, tada ir mes kartu su rusais ginsime tokią Rusiją kokia bus. Be kaprizų. O Lietuvos tai ne
Neištvėrei, a?
Parašei, tai yra nutraukei ,,tylos įžadų” daugiadienį turą.
Oi pasmerks tave bendrai, oi būsi balta varna…
Gali mane išvadinti bet kokiais niekinančiais žodžiais, gali niekinti ir žeminti, bet mane ignoruoti, kai dar tiesos.lt siūliau daug ir visokių varijantų, pripažink, nebuvo nei garbinga, nei dora.
…apsipazinote,pupuliuk..
Tas Čiuldė tikrai KAŽKOKS… 🙂
Kaip negražu nepalaikyti savo gerbėjų – streikininkų. 🙂
Jooo… solidarumu net nekvepia, mielas Edi…
Na, bet yra ir gerų žinių – kažkoks Čiuldė nėra jedinstvininkas… xa xa xa…
Tylėkite ir toliau kaip Marytė Melninkaitė…
Tėvynė nepamirš… xa xa xa…
…idomu stebet xamo seliones…
Tas pats per tą patį.
Ar už rašymą apmoka?
Kremliaus troliui Juliui Milaičiui – sidabriniais. Todėl ir stengiasi.
Juodas humoras: gins įslaptintieji su Saule kagebistai ir Bolševikų partijos aktyvistų anūkai.
Ką tu, gins šauliai… su tuneliniu suvokimu…
Ir šaulio ženkliuku… prie raudonos krūtinės…
Visą naktį neužmigau, kai sužinojau kokių tarybukų anūkai stoja į šaulius…
Suprantu, vaikai, o tuo labiau anūkai, neatsako už tėvų (senelių) eibes, bet obuolys nuo obels toli nerieda. Žiū, ką ir kaip jie daro po Kovo 11-osios, tai tikrai medį pažinsi iš vaisių…
Kiek ir kokių REOKUPACIJŲ patyrė Lietuva?
…lakstingala..ciul deeee jo ul deee joooo….
Ar ir Grybauskaitė jau musmirė?