Groteskiškas vaizdelis
Nykstant tautos skaitlingumui dėl vis dar besitęsiančios emigracijos ir gimstamumo sumažėjimo, galima pabandyti apgaulingai įsivaizduoti, kad mūsų prioritetas vis tik yra ne kiekybinė populiacijos išraiška, bet kokybiniai parametrai. Taigi, jeigu iš šalies visų pirma išvyksta tie, kurie čia nerado vietos po saule, kaip sakoma, nuskriaustieji ir pažemintieji, o visuminiai nuostoliai savaime, tarkime, kaip pasipylę pavasario žiedai po žiemos neatsistato, galima guostis bent tuo, kad atsilaisvina didelės erdvės likimo labiau apdovanotų šeimų reprodukcinei veiklai, taigi ir veislės pagerinimui.
Imkime už pavyzdį Landsbergių giminę, kurios vyrų ir moterų kraujas nuo kilmingumo yra net sukrešėjęs, gyslose varinėjamas taip klampiai nelyg būtų dantų pastos tirštumo substancija, spaudžiama iš tūbelės. Kita vertus, niekas nepasakys, kad šiai dinastijai gresia išnykimas ar išsibarstymas, Landsbergiui – sūnui pasidauginus penkiais pavidalais, Landsbergiui – anūkui turint panašiai tiek pat palikuonių, mums visiems nekantriai tikintis, kad tai – dar ne riba.
Tarkime, kad šimto Lansbergių legionas paverstų valstybę neįveikiama tvirtove, tačiau problema ta, kad jeigu Landsbergių kiltis taptų gausesnė nei populiariausios mūsuose Jonaičių pavardės žmonių kritinė masė, beveik nebeliktų kam dirbti juodus darbus ir būti paprasčiausiais statistiniais vienetais, nenoriai mokančiais mokesčius bei entuziastingai keikiančiais valdžią.
Bėgant laikui ir stipriai sumenkus Lietuvos gyventojų intelektiniams pajėgumams, padaugėjo galvojančių, kad emigracijos ir gimstamumo nuostolius gali atpirkti imigracijos procesų skatinimas, prisikviečiant iš visų pakraščių žmones, sutinkančius dirbti mažiau prestižinį ir menkai apmokamą darbą. Tačiau neperlenkite lazdos, bandydami dabar mus įtikinti, kad juodus darbus Lietuvoje veržtųsi nudirbti juodaodžiai Afrikos pabėgėliai, o, tarkime, geltonąsias rožes auginti čia galima būtų leisti tik geltonodžiui kinui, Konfucijaus pasekėjui, savo ruožtu čiabuviams keliant užduotį išskaistinti savo sielas iki lelijos kraštutinio baltumo ribos. Jeigu remsitės tokia spalvų metafizika, greitai galite būti apšauktas juodu rasistu, – tarsi kažkur paraleliai egzistuotų dar ir baltas rasizmas, – nors labiausiai iškalbingu šiuo klausimu tikriausiai būtų galima laikyti vaikiškai naivų ir savotiškai tyrą raudonodžio indėno požiūrį, panašėjantį į raudonosios pakraipos rasizmą.
Viena indėnų legenda byloja, kad Dievas nulipdė žmogų iš molio, o po to pabandė nulipdytą formą išdeginti ugnyje. Esą pirmasis bandymas nepavyko, nes gaminys perdegė, taip atsirado juodaodis žmogus. Kitas bandymas nepavyko, nes gaminys nesukepė iki reikiamos kondicijos, taip atsirado baltaodis žmogus. Ir tik iš trečio karto Dievui neva pavyko sukurti tobulą žmogų, t. y. raudonodį indėną
Ogi pranašaujama, kad ateityje viena iš labiausiai prestižinių bus vaikų dizainerio profesija, su kurios atstovų pagalba bus galima suplanuoti savo būsimų palikuonių išvaizdą iki mažiausių smulkmenų.
Dar kol kas patys gimdytojai yra savo vaikų dizaineriai, tačiau ateityje, galimas daiktas, bus galima, pridedant pigmento pagal keisčiausius įnorius ir nutrūktgalviškus įsivaizdavimus, suteikti taip pat ir pageidaujamą spalvą ar atspalvį savo palikuoniams. Ar tai padės kada nors išspręsti rasizmo problemą, – to negaliu drąsiai teigti, priverstas pripažinti, kad susipriešinimui išrasti yra dar daugybė kitų būdų be odos spalvos.
Tačiau nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes, drastiškai mažėjant tautiečių skaičiui fiziškai, niekur nedingsta pamokslininkų galimybė apvaisinti mus dvasiškai.
Jau yra pastebėta, kad gyvojoje gamtoje nusistovėjo dvi silpniausiai besidauginančios rūšys, žengiančios į išnykimą, t. y. kaip tokie antilyderiai vis dažniau minimi nepilnadančių būrio žinduolių šeima Tinginys (bradypodidae) ir homo sapiens lituani. Galima pabandyti spėti, kad pirmieji vangiai dauginasi dėl tingumo, o antrieji – priešingai – dėl pernelyg intensyvios darbų dienotvarkės ir užimtumo, kai nebelieka laiko giminės pratęsimo apeigoms atlikti.
Ką tokiu atveju daryti, kaip toliau gyventi, kai, kaip atrodo, jau nedaug mums galėtų padėti net totalinis sienų uždarymas, priverčiantis gandrus žiemoti Lietuvoje?
Dar praeito amžiaus antrojoje pusėje vieno miesto metraštininkai naujųjų metų išvakarėse pastebėjo, kad per prabėgusius metus labai padaugėjo gimimų tikriausiai dėl to, jog dažnai vakarais nebūdavo elektros, o, neturėdami progos žiūrėti TV, iš nežinojimo ką veikti, miestiečiai eidavo anksčiau gulti ir pridarydavo vaikų. Taigi gal ir mūsų padangėje būtų galima pabandyti tokiu paprastu rankiniu būdu spręsti tautos išlikimo problemą – vyriausybės ar asmeniniu Prezidento nutarimu vakarais anksti atjungus internetą, tautiečiai ilgai nenaktinėtų, o nusimetę tautinius kostiumus ir sustatę krivūles į kampus, laiku eitų į lovą gelbėti tautos?
Paskutinis būdas yra taip pakeisti žmogaus prigimtį, kad ji jau įgalintų daugintis paprasčiausio pumpuravimo keliu, žmonėms dulkinantis tarpusavyje su vėjo ar vabzdžių pagalba, drauge tikintis – kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus.
O kas apvaisins homopederastus? Kokia forma ir kokiomis galimybėmis? Ir per kur biologine prasme? Ir ką darysime su konstitucine dvasia, nes Lietuvos Lonstitucija neveikia? Gal moterų teises ir pačias moteris panaikinkim, jų lytį pakeiskim, pasitelkę konstitucines dvasias? Gal moterų iš viso nereikia? Juk bus sukurtas dirbtinis intelektas. Su juo santykiauti gal bus smagiau, linksmiau, šilčiau ir be psichologinių problemų ……..? Kaip galvojate, vargšai, žemės kirminai, homokirminus?
„tik geltonodžiui kinui, Konfucijaus pasekėjui“ – išėjo iš Kinijos valstybės tarnybos ir atsivežė čia daigų? Nėra jie geltonodžiai, tarp kitko.
„homo sapiens lituani“
Kokia gramatinė forma čia yra „lituani“?
Tamstai citata iš vikipedijos: „I Lituani (The Lithuanians) is an opera consisting of a prologue and three acts by Amilcare Ponchielli to an Italian libretto by Antonio Ghislanzoni, based on the historical poem Konrad Wallenrod written by Lithuanian-Polish poet Adam Mickiewicz. It premiered at La Scala in Milan on 7 March 1874.“ Atsiverskite. „I Lithuani“ yra Amilcare Ponchielli operos pavadinimas 🙂
Čia turėtų būti lotyniškai, ne itališkai 🙂 Bet ačiū už pastangas 🙂
Lietuviai – lot. Lituani. Kad ir kaip būtų keista, italų kalba kilo iš lotynų, pasitaiko daug panašumų 🙂
Tada išeitų, kad „homo sapiens lituani“ reiškia „protingas žmogus lietuviai“. Stokoja rišlumo, sakyčiau.
Jei Lietuvą galima vadinti Lithuania (ištarkite, prašau, juk toks malonus ausiai skambesys), tai kodėl nors mes, lietuviai, negalime būti išdainuojami bel canto? 🙂
Turėjau galvoje lotynišką gramatiką. Tiek to.
Nuoširdžiai dėkoju, kad skaitote. komentuojate ir diskutuojate. Tačiau jeigu ir man būtų leista įsiterpti į šią diskusiją, pastebėčiau, kad homo sapiens yra rūšis, lituani – porūšis. Kaip atrodo bent man, daugiskaita šiuo atveju yra tikslesnė niuansuotė nei vienaskaita, turint prieš akis apibrėžimo logikos reikalavimus. Pagal apibrėžimo logiką privalu nurodyti apibrėžiamo dalyko santykį su bendresne giminine sąvoka, drauge pažymint to apibrėžiamo dalyko rūšinį, šiuo atveju – porūšio skirtumą. Kaip atrodo, ne tik tiksliau, bet ir elegantiškiau skamba, kai tokiu porūšiu laikome ne apibendrintą lietuvį, bet populiacijos tipą – lietuvius. Klausiame – kas yra žmogus, tačiau toliau loginėje sekoje klausiame ne tiek – kas yra lietuvis, kiek- kas yra lietuviai?
Atsiprašau, kad ieškodamas ikonėlės atsakyti, netyčia prie jūsų komentaro pridėjau apverstą nykštį. Tai – apsirikimas.
Astronautui, kuris kyla į žvaigždes: ne visiems vidurinėse mokyklose teko laimė mokytis lotynų kalbos gramatikos, deja.
dar kartą tą nykštį ir liks vienu mažiau arba 0.
Ir vėl su pasivažinėjimu po Landsbergių daržą… Gerai gyvename. Maždaug kaip prieš pirmą bolševikų okupaciją, kada lietuviška pažangi šviesuomenė nebegalėjo tvertis kailyje, užsibuvusi diktatoriaus Smetonos valdžioje. Naujai atkurtos Lietuvos Diktatorius seniai ne valdžioje, jo anūkas irgi išspirtas – bet lietuviška dūšia reikalauja kažkokių nepaprastų permainų, po kurių jau tikrai tikrai iš naujo pradės daugintis…Nu, žodžiu, kaltas Landsbergis. Ir elektros perteklius.
Kaip ten oras Graikijoje? Šilta ir saugu?
Pasaulyje labai dauginasi arba visiški vargšai, arba superturtuoliai (prisivogę gali samdyti tarnaites).