Straipsnelis yra išsiųstas alkas.lt adresu, tačiau, kaip atrodo, šio dienraščio redakcijos nesudomino.
Dar nežinau, ar čia (alkas.lt) man bus leista įsiterpti su savo kitokia nuomone, tačiau rašau drąsiai puoselėdamas viltį, kad redakcija išspausdins šį mano atsaką į Mariaus Kundroto straipsnį „Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams“.
M. Kundrotas yra rimtas ir solidus autorius, tačiau manding vertingiausia jo viešų publikacijų savybė yra tai, kad savo straipsniuose žinomas mintytojas kviečia diskutuoti, vis dar skatina ieškoti vienokio ar kitokio atsakymo į iškeltus klausimus, gerąja to žodžio reikšme – provokuoja. Jeigu būčiau NS veikėjas, būtinai perspausdinčiau šį straipsnį NS įtakojamuose dienraščiuose, nežiūrint net to, kad autorius apie šią partiją kalba iš esmės nepalankiai.
Taigi, jeigu iš tiesų kviečiate padiskutuoti, tai – padiskutuokime. Štai M.Kundroto pastebėjimas, kad neva NS skaldo tautiškai nusiteikusių žmonių pajėgas, o Tautos ir teisingumo sąjungos (TTS) pirmininkas Petras Gražulis yra tokias pajėgas telkianti, vienybei įkvepianti figūra, kaip atrodo bent man, yra labai pritemta, balansuojanti ant komiškumo ribos išvada.
Neabejoju, kad P.Gražulis yra geras žmogus, jo viešumoje išsakomi raginamai dažnai yra teisingi ir motyvuoti, tačiau šio populiaraus daugeriopa to žodžio reikšme žmogaus kontraversiškas įvaizdis gali atstumti net ir tautiškai nusiteikusius žmones, nekalbant apie tokiu atveju nepriderintą prie P. Gražulio stoto partijos vėliavnešio vaidmenį. Kaip atrodo bent man, su P.Gražuliu priešakyje jokia partija nelaimėtų rinkimų net Sacharos dykumoje.
Kas be ko, leftistai su baisu įtūžiu siekia sukompromituoti ir marginalizuoti tautos idėją bandančius prikelti politikus, tačiau būna ir taip, kad kartais toks politikas per išsiblaškymą ir neapsižiūrėjimą pats teikia pretekstą jo negailestingam sukarikatūrinimui.
Kas svarbiausia yra kalbant apie NS partiją, ypač tada, kai gretiname ją su kitomis tautinį užsiangažavimą demonstruojančiomis partijomis Lietuvoje?
Štai šių eilučių autorių be galo žavi tai, kad pagaliau atsirado partija, kuri tautos idėją iškėlė į aukščiausiąjį intelektinį lygį, – jau už tai būtų galima padėkoti NS kūrėjams. NS etiketė – tai intelektualų partija, tačiau, kaip rodo pastarojo meto įvykiai, jie nesiruošia užsidaryti dramblio kaulo bokšte.
Nesiginčysiu su autoriumi, kuris tvirtina, kad Vytautas Radžvilas ir Vytautas Sinica yra arogantiški žmonės – aš pats jų taip giliai nepažįstu. Tačiau ne visados didesnė ar mažesnė arogancijos dozė turėtų būti vertinama neigiama. Mano vaikystės kaime, jeigu norite, arogantiškomis buvo vadinamos merginos, kurios neidavo su kiekvienu traktoristu už krūmų, tačiau dėl tokio prasivardžiavimo niekas, kaip atrodo, pernelyg nenukentėjo. Tokia arogancija, kuri neleidžia kiekvienam prabėgančiam šunėkui nusišlapinti tavo stovylos papėdėje – nėra yda.
M.Kundrotas rašo, kad NS sėkmė rinkimuose į Vilniaus Tarybą yra sąlyginė, nes pati NS partija yra Vilniaus burbulo partija, kurios laimėjimus konvertuoti nacionaliniuose rinkimuose – mažai vilties. Tačiau, kad ir kaip žiūrėtume, geras pavyzdys Vilniuje turi didesnę galimybę patraukti ir įkvėpti žmones nei geri darbai Bezdonyse, ar ne?
Tačiau labiausiai nuliūdino M.Kundroto forsuojami įtarimai, kad neva NS lydėjo sėkmė dėl to, jog kažkokios paslaptingos jėgos (nepasakant kokios, bet, kaip galima spręsti iš paskleistų nešvankių užuominų, priešinga tautos idėjai valdančiųjų klika) leido ir padėjo laimėti.
Liūdna dėl dažnai kalbančio apie moralę autoriaus, kuris paslydo lygioje vietoje. Tokia insinuacija yra beveik niekšybė, kitaip nepasakysi. Niekam jau nėra jokia paslaptis, kad NS partijos kūrėjams iškart užsidarė didžiausių Lietuvoje dienraščių prieigos, jie, jeigu galima taip pasakyti, tapo nebespausdinami, gerai žinomiems viešosios erdvės dalyviams pasukus partijos steigimo keliu.
Baigiant nenutylėsiu ir tai, jog, kaip atrodo bent man, TTS partijai labai padėtų, ji taptų konkurencingesnė, jeigu tos partijos veidu, vėliavnešiu ir pirmininku taptų pats M.Kundrotas. Proto, valios ir kitų sugebėjimų jam tikrai netrūksta, o arogancija jis tikriausiai lenkia net ir V.Sinicą.
Vienintelė politinė jėga, kuri turi aiškią ideologinę kryptį, yra ta, kuri suvokia, kad valstybė – tautos namai. Tačiau atkurtoje Lietuvoje ši politinė jėga taip ir nesusitelkė. (Žinoma, buvo ir nuožmiai puolama, kaip ir politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip ir krikščionys demokratai. Visi žinote, kad šias jėgas prarijo „konservatoriai”, net joms nespėjus sutelkti intelektinio potencialo. Gražulio „išrinkimas” buvo šlykštus, galutinai išsklaidęs tautininkų likučius. Bet tautiškai susipratusių žmonių Lietuvoje tikrai yra. Jie nusiteikę susitelkti. Reikia tik aiškios, trumpos politinės programos ir ryškaus vadovo. Tarp tokių potencialių vadovų yra Vytautas Rubavičius, Alvydas Jokubaitis, Stasys Tumėnas ir pan. Bet ne V. Radžvilas (versus Sinica), ir ne M. Kundrotas
Skaitant Jūsų mintis gerb. Juozapai, darosi liūdna dėl Lietuvos likimo. Atrodo, esate įžvalgus, bet kur tau- nematote dramblio, bet pastebite blusas ir į jas dedate viltis. Kur gerb. V. Rubavičiaus, A. Jokubaičio ar S. Tumėno įkurtos rimtos partijos? Jie vartosi savo pataluose ir moko kitus, kaip vadovauti ir ką reikėtų daryti, bet patys nepajudins fizinio mažojo pirštelio. Kas matė jų organizuojamus mitingus? Kas girdėjo jų rėžiamas ugningas kalbas? Juk būtume atbėgę. Kol inteligentai taip tupės, Lietuva pamažėl nyks. Sukurti partiją, kokia yra NS, reiškia prisiimti atsakomybę, kurios taip vengia inteligentėliai. Užuot skalambiję ir pavydėję, įkurkite savo jėgą, kuri veržiasi per tautą, kaip putojantys nesulaikomi vandenys, pamatysite, ar lengva. Todėl save gerbiantis lietuvis sau niekada neleis tauzyti apie dirbančius, bet prisijungs arba įkurs kažką galingo savo. Juk NS dirba ne dėl savęs, ne dėl savo kažkokios garbėliūkštės, o dėl Lietuvos. Kiek dar reikės ristis į prarają visose srityse, kol visai žnektelsim? Susivokit, visi rašantieji.
Pritariu autoriui iš dalies. Kundrotas nėra jau toks švelnus, o kandus ir pavydus. Ir labai klystantis dėl kažkokių tautinių jėgų vienijimosi. Nėra tų tautinių jėgų. Gražulio vadovaujamoje partijoje pilna taip vadinamų vatnikų ir kitokių marginalų. Pasivadinti tautininku negana. Reikia juo būti. Beje , kad MK vadovautų gražulio partijai supratau, kaip anglišką humorą.
Jaunimui, deja, ši figūra yra pakankamai reikšminga. Bet mielai esu pasirengęs diskusijai. Su Edvardu. Su Valentinu kiek sunkiau, nes jis, panašu, kalba iš tikinčiojo pozicijos, bet kokį mažiau palankų faktą stengdamasis praleisti, o jo įvardijimą – paneigti. Labai sunku diskutuoti su tikinčiaisiais. Bet gal kada susikalbėsime ir su Valentinu. Šiaip ar taip, senas kovotojas, istorinė asmenybė, kurią žinau ir vertinu iš esmės teigiamai. Gal dabar, po rinkimų, sukilo aistros, joms nusėdus turėtų rastis ramesnis požiūris.
Ačiū Edvardui už tikrai mandagų, korektišką ir argumentuotą atsakymą į mano opusą. Visgi nuliūdino jo paskutinės dvi pastraipėlės. Edvardui tikrai žinomas Algio Greitai ir kitų panašių veikėjų santykis su matomiausiu Nacionalinio susivienijimo veidu. Atsakydamas į Edvardo siūlymą atsakysiu: NS tikrai išloštų, jeigu vietoje profesoriaus Vytauto jo vadu taptų jaunesnis Vytautas, kuriam linkiu sėkmės.
Nusišnekėjai, p. Mariau, tikrai nusišnekėjai. Kai nėra argumentų, geriausia yra patylėti. Sumenko net ir paties rašytas straipsnis.
Ačiū už atsakymą, džiaugiuosi, kad neįsižeidėte, nepalaikėme mano parašymo užgauliu. Nemanai, kad Algis Greitai ką nors gali lemti, kaip atrodo bent man, ans nėra tokia gigantiškai reikšminga ir paslaptinga būtybė. Tiesą sakant, apie Algis Greitai žinau tik tiek, kiek pats apie jį kažkad esu parašęs: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2012/07/06/news/greitai-ir-letai-5254845
Ačiū už atsakymą, džiaugiuosi, kad neįsižeidėte, nepalaikėte mano parašymo užgauliu.
Vis tik nemanau, kad minėtas Algis Greitai yra tokia gigantiškai reikšminga ir įtakinga būtybė, jog galėtų lemti rinkimus. Tiesą sakant, apie minėtą Algis Greitai žinau tik tiek, kiek pats kažkada apie j jį esu parašęs : Edvardas Čiuldė. Greitai ir lėtai. 🙂
Ak, pone Mariau, visai nežinote Šventojo Rašto, ir kaip gi čia dabar? O ten, Luko 6,40, Viešpats Jėzus Kristus sako, kad: „Mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją, bet kiekvienas, kuris yra tobulas, bus kaip jo mokytojas”. Tai kam reikia NS partijai turėti geresnį, jeigu ji jau turi geresnį nei gali turėti? Kai kurie jaunesni NS nariai, tarp jų ir gerb. V. Sinica, yra gerbiamo V. Radžvilo mokiniai. Gal Jėzus Kristus geriau žino, kas yra kas, nei Jūs? Pavydėti yra nuodėmė. Saugokitės tos bjaurasties, nes ji taip greitai išlenda, greičiau už ylą iš maišo. Tuoj imate ir išsiduodate.
O gerb. E. Čiuldei nuoširdi padėka už teisingą žvilgsnį ir aštrią plunksną. Kad taip ir toliau.