Pastarosiomis dienomis Nacionalinio susivienijimo žmonių publikuoti straipsniai apie kaskart vis liūdnesnę demografinę padėtį mūsų šalyje davė stiprų impulsą prablaivėjimui, pastūmėjo į dar didesnį susirūpinimą Lietuvos likimo ir tautos išlikimo klausimais.
Nesunku įsivaizduoti, kad net sparčiai nykstant lietuviškos kilmės žmonių populiacijai, mūsų žemėse su išvystyta infrastruktūra vis tiek kažkas visados gyvens, toks numatymas galimai motyvuoja dabar valdančią ir antilietuviškai nusiteikusią koaliciją optimistiškai žiūrėti į ateitį, tačiau tikrai nepaguodžia mūsų, kurie tautos išnykimą suprantą kaip didžiausią katastrofą, prilygintiną nebent pasaulio pabaigai.
Kaip atrodo, į tokią prarają jau riedame su pagreičių ir netoli tas momentas, kai tautos nunykimo skandalas įgys negrįžtamų procesų pobūdį, kai negalėsime jau padėti patys sau, net jeigu ir labai to užsinorėtume.
Ar yra Lietuvos padangėje dar kita politinė jėga, išskyrus partiją Nacionalinis susivienijimas, kuri taip aiškiai suprastų priartėjusio pavojaus tikruosius metmenis?
Vargu bau… Tikriausiai nedaug kas pasikeistų mums rūpima linkme, jeigu į valdžią vėl sugrįžtų socialdemokratai, kurie žmogaus teisių doktrinos homoseksaulizacijos vėliavą galimai iškeltų dar aukščiau nei dabar valdžios vairą laikančių žaislinių konservatorių susibūrimas. Savo ruožtu kažin ar Ramūno Karbauskio partija, išstojus Agnei Širinskienei, sugebėtų šiandien pavežti bent kiek reikšmingesnes idėjas, geriausiu atveju likdama provincijos interesų atstovavimo partija.
Tačiau svarbiausia net ne tai, kad partija Nacionalinis susivienijimas suvokia gręsiančio pavojas mastelį, o tai, kad būtent ši partija yra vienintelė jėga, turinti valios stabdyti įsismarkavusį tautos nunykimo procesą, yra pasirengusi užkardyti kelią prasidėjusiam kolapsui. Kitiems pritrūktų, kaip sakoma mano kaime, smarvės (smarvė čia yra suprantama kaip jėga, kaip stiprybė).
Žiūrint šiuo rakursu, kitos Lietuvos politinės partijos yra tik infantiliškos nesubrendusių trumpakelnių žmonių govėdos. Kaip labai gerai matosi net žiūrint iš tolėliau, tik partija Nacionalinis susivienijimas yra pasirengusi be didesnių dvejonių nukopijuoti dabartinės Vengrijos vidaus politikos tendencijas, o ypač šeimos politikos pagrindinius punktus, pabandant pridaiginti tokią šeimos puoselėjimui įsipareigojusią vidaus politiką lietuviškoje dirvoje.
Tiesą sakant, kitos išeities nėra, nedraudžiant sau be puikiai pasiteisinusio Vengrijos pavyzdžio ginant šeimos interesus, skatinant gausesnių šeimų atsiradimą, paieškoti dar ir kitų šeimos stiprinimo priemonių.
Kaip dauguma iš mūsų tikriausiai žino, Vengrijoje bankai be jokių išlygų privalo suteikti jaunoms šeimoms paskolas būstui įsigyti, valstybė sumoka tokių paskolų palūkanas, o šeimoje atsiradus trečiam vaikučiai, valstybė iš savo resursų užbaigia paskolos išmokėjimą. Ar tai labai radikalu?
Žinia, radikalumas radikalumui yra nelygus. Labai stiprūs žingsniai, puoselėjant didesnį gimstamumą, yra duodantis didesnę pridėtinę vertę radikalumas nei dabartinės valdančiosios koalicijos antilietuviško nusiteikimo radikalumas, kartais jau balansuojant ant nacionalinių interesų išdavystė ribos.
Štai aš, persirgau vėžį ir išgijau, kai pasveikti šansai buvo per pusę, regis, tik dėl to, kad sulaukčiau laikų, kai valdančiąją koaliciją formuos Nacionalinis susivienijimas. Todėl jaučiu pareigą gyventi, giedrai žiūrėdamas į pasaulį, tikėdamas, kad ne už kalnų tas metas, kai tauta pradės atgimti net ir fiziologine, jeigu norite, etnobiologine to žodžio reikšme, kai už kiekvieno namų kampo šalyje krykštaus vaikystė.
Vytautas Radžvilas nėra makiaveliško tipo natūra, kaip kažkas, dabar neprisimenu kas, kažkada laidė užuominas ta linkme.. Tuo gali įsitikinti kiekvienas pabandęs įsivaizduoti, kad kas ne kas, o V. Radžvilas tikrai neatsisakytų nė vienos iš savo idėjų net už viso pasaulio turtus ar pasaulinės valdžios postus.
Tačiau kažkodėl manau (nesugebėdamas iki galo racionalizuoti savo intuityvios pagavos), kad Nacionaliniam susivienijimui formuojant valdžios ešelonus, užvis geriausiai būtų, jog V.Radžvilas diriguotų iš užkulisių, panašiai kaip Lenkijoje Jaroslavas Kaczynskis, teisę užsiimti valdžios mechanikos ir idėjų įgyvendinimo tikrovėje reikalais palikdamas savo jauniesiems bičiuliams intelektualams. Galbūt taip galvoju apie V.Radžvilą dėl to, kad strategams netinka susidėvėti kasdienybės reikaluose?..
Niekas manęs neprašė, tikrai savo iniciatyva raginu visus Lietuvos piliečiu, o ypač jaunus žmones, stoti į Nacionalinio susivienijimo partiją, gausinant jos gretas, stiprinant partiją, padedant jai užsiauginti sėkmę.
Kitą vertus, aš, būdamas širdimi su jumis, bet stovėdamas atskirai, kritikuosiu jus, jeigu teiksite bent mažiausią pretekstą kritiniam vertinimui Tokios partijos, kurios ateina į politinę areną su savo misijos įsisąmoninimu, neapsiribodamos tik patogios politinės nišos užėmimu, be visa ko kito, gali patirti atsispyrimo vadizmo kompleksų užgimimo pagundai išbandymą.
Taigi nuolankus jūsų tarnas ne tik puoselėja viltį sulaukti tų gerų laikų, kai bus realiai atsigręžta į tautos išsaugojimo rūpesčius, bet drauge yra pasirengęs tapti Nacionalinio susivienijimo politinės nekaltybės prievaizdu.
Patys nuspręskite – rimtai ar juokais autorius teksto pabaigoje parašė apie nuolankaus tarno misiją…
Labai intriguojantis straipsnio pavadinimas. Apgalvotas. Pavadinime „nestoju”, o straipsnio dėstyme „stokite”. Ar straipsnio autorius nebuvo per daug pavargęs, kai rašė? Paprastai, jeigu žmogus nuoširdžiai nori pasitarnauti, nebūna dvilypis.
Pagarba ir padėka straipsnio Autoriui, tik gaila, kad pasimetėte laike: Nacionaliniam susivienijimui tik dveji metai, o jau siūlote jo Pirmininkui nueiti į užkulisius ir iš ten patarinėti. Gražu. O gal reikėtų čia kai ką įskaityti tarp Jūsų eilučių? Gal imkite ir pasiūlykite sisteminėms partijoms, kurių vadukai tupi tam pačiam krėsle po 30 metų, bus logiškiau. Ar girdėjote, kad kas nors varžytų šitoje partijoje jaunuosius intelektualus? Kas jiems užkerta kelią reikštis? O gal girdėjote, kad Profesorius ėmė ir išsisėmė besisukinėdamas tarp politinių puodų? Įrodykite, kad taip, o dešimtuoju jausmu tikrai nepatartina pasikliauti- nerimta iš Jūsų pusės. Dažniausiai yra išmintinga savo spėliojimus nukišti į užkaborį ir jų neviešinti.