Atkurtosios Lietuvos nepriklausomybės 35-erių metų jubiliejaus išvakarėse delfi.lt paskelbė tyrimą, kurį portalo užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, siekiant išsiaiškinti, kas labiausiai prisidėjo prie Lietuvos pažangos per 35 metus.
Nekomentuosiu šio tyrimo, iš tolo atsiduodančio nekompetencija, rezultatų, skaitytojas turi proga be mano tarpininkavimo atsiversti nurodytą publikaciją ir iš pirmų rankų, liūnai kinkuodamas galvą arba, priešingai, linksmai pažvengdamas, susipažinti su fantasmagoriniais kvazityrimo apibendrinimais. Tačiau prisipažinsi, kad aš pats, perskaitęs čia įrėmintą ir ornamentuotą, lentelėmis papuoštą išvadą, jog būtent Šimonytės vyriausybės sprendimai ir darbai atnešė Lietuvai daugiausia naudos per visą 35-rių metų nepriklausomybės laikotarpį, nesusilaikiau ir komentarų rubrikoje karštų įspūdžių vedamas išpyškinau savo nuomonę, kurią čia dabar pacituosiu pažodžiui (atleiskite už stilius nelygumus ir kitus riktus, atsirandančius krečiant pasipiktinimo bei nusivylimo drugiui):
„Bjauri dezinformacija, begėdiškai klaidinantis tyrimas. Pirmiausiai pasirinktas metodologiškai klaidinantis atskaitos taškas, kai elitu čia vadinamas konjunktūrinis klanas. Dauguma iš mūsų vis dėlto elitu laiko pagarbos nusipelniusius mokytojus, kūrybinę inteligentiją, kyšių neimančius gydytojus, neparsidavusius žurnalistus, o ne leftistiškai indoktrinuotą valdininkiją. Kas be ko, tokia labiausiai nusmukusios visuomenės dalies indoktrinacija ir nutautinimas, kooptuojant šito socialinio sluoksnio atstovus į viršininkus, ypač sustiprėjo Šimonytės valdymo laikais. Iš tiesų, pati Šimonytė ir jos vyriausybė labai ryškiai išsiskyrė antilietuviška veikla, veikimu prieš konstitucinio suvereno interesus, galiausiai yra baisus mūsų nuosmukio liudijimas su uždelsto veikimo pasekmėmis, kitaip nepasakysi. Ar tai ir yra sėkmingiausiai veikusi vyriausybė? Kažin kažin…
„Reitingai“ nėra sociologinio tyrimo instancija, švelniai tariant, čia dirbantys žurnalistai sugeba sumuoti anketavimo rezultatus, kai yra apklausiami tyrimo kategorijos anketuojami visi iš eilės, bet jie toli gražu neturi sociologinio tyrimo kompetencijos atsirinkti apklausiamuosius taip, kad tyrimo rezultatai būtų daugiau ar mažiau reprezentatyvūs. Neatsitiktinai šis kvazityrimas iš esmės prasilenkia su rimtais sociologiniais tyrimais.
Nuomonių gali būti visokių, bet šis atvejis, kai prisidengiama kvazityrimo širma, yra apgailėtinas sąmoningo klaidinimo pavyzdys“. (Citatos pabaiga)
Tačiau ir dabar, jau tarsi atsitokėjęs, negaliu atsikratyti nesmagumo įspūdžio, kad Lietuvoje, kai yra toks užsakymas, pernelyg nesigėdijama, stengiantis išpiršti akivaizdžias nesąmones.
Ar sakote, kad, norėdamas užginčyti tokio tyrimo rezultatus, privalėčiau pateikti savo tyrimą su daugybe lentelių, iliustruojančių mano nusiteikimų rimtumą? Tačiau ar tai, kad šiandien yra pirmadienis, aš galiu įsitikinti ir drauge bandyti įtikinti kitus tik pateikdamas daugiapakopių sociologinių tyrimų lenteles ir diagramas? Kita vertus, nesunku įsivaizduoti, kad woke kontingento pašlemėkai ir 76 lyčių genderistų gauja be išlygų sutiktų pripažinti pirmadienį už antradienį ir t. t., jeigu tai būtų naudinga ideologinės indoktrinacijos požiūriu.
Taigi, šįkart nekalbėsiu apie daugelį kartų jau aptartą Šimonytės vyriausybės konkrečių darbų ir sprendimų palikimą, galiausiai jubiliejaus išvakarėse pateikdamas tokį savo subjektyvų laiko įsivaizdavimą, kad Šimonytės vyriausybės kadencija turėtų būti išskaičiuojami iš 35-rių nepriklausomybės metų kaip pernelyg užsitęsusio vyksmo atgalios laikotarpis, nutaikytas į nepriklausomos valstybės turinio ir formos sunaikinimą dėl (nesu tikras, kad teisingai įvardiju visas priežastis), tarkime, lenkiškos šeimos antilietuviškų kompleksų užganėdinimo, tarnystės žydų tautai pasišventimo ar kaip vidinės intoksikacijios nuo leftizmo marazmų pasekmė. 4 Šimonytės vyriausybės metai yra ne tiek tuščiai praleistas laikas (kas būtų dar pusę velnio), kiek bandymo apgręžti politinį vyksmą žengimo priešinga lietuvių tautos interesams kryptimi, yra -4 metai (visas velnias).
Tačiau, žinoma, atviru ir toliau lieka klausimas – kas tai yra Lietuvos elitas?
Kaip nesunku pastebėti, publikacijoje įvardijamos elito kategorijos yra grubus esmės supainiojimas ir dalykų padėties sukarikatūrinimas. Tai įpareigoja mus pratęsti pokalbius šia tema kaip ypatingos svarbos klausimu kitose pasvarstymuose, ar ne?
Pratęsiant ankstesnio komentaro mintį, elitas, tai tie, kurie riebiausiai valgo ir gausiausiai šika. Ant Lietuvos. Pagal visą ৳eritorijos perimetrą.
❁✿❁
Nereikėjo ,oj,nereikęjo 1992 metais grąžinti į valdžią komunistus. Tauta norėjo pamokyti Landsbergį, o tikrumoje prarado visai tik neseniai atgautą tautinę savigarbą, mainais iš komunistų negaudama nieko..Tai po tų rinkimų, pamatę kokia tautos dauguma laimi rinkimus , į politiką užtelėjo sukčiai i r perėjūnai ,su savomis naujintėlėmis partijomis, kurios trinasi po Seimą ir šalia iki šiol
Ingridos parkas
nei pingpongo
kamuoliukai
iš pneumatinės
mėtyklės
niekio pliūpsniai
(nemo nemo nemo)
—kur žolė trumpai kirpta
veriančiai
ryški
įtreštos
ir
išpurentos
klombos
ėdriai
gėlei
o
gyvatvorė
žvėrių
skulptūrom
iškarpyta
valandą
pursloja
žarna
palaida
( dvylikapirštė)