Apie šį mūsų padangėje užgimusį naująjį žanrą didžiąją tiesos dalį jau pasakė Jūratė Sofija Laučiūtė, taigi čia išsakytus mano padrikus pamintijimus laikykite keliomis atsitiktinėmis pastabomis J. Laučiūtės straipsnio paraštėse.
Tai iš tiesų komiškas sūnaus su tėvu pasikalbėjimas per daugelį interneto dienraščių, galimai priskirtinas juodojo humoro porūšiui. Beveik neabejoju, kad dėl ypatingo kolorito viskas, kas buvo ir bus tuose pokalbiuose pasakyta, greitai taps folkloru, kitaip tariant, tautosaka, anekdotų kūrybos įkvėpimo šaltiniu, pradedant, tarkime, nuo to, kaip sūnus bando prisimatuoti tėvo stebuklinga veidrodėlį, atsakantį į klausimą – kas yra – pačiausias Lietuvoje ir pasaulyje, parodantį visą tiesą apie Lansbergių giminę ir „konservatorius“.
Nesunku pastebėti, kad savigyros iniciatyvą pirmiausiai rodo sūnus, o tėvas kartais net muistosi, verčiamas pernelyg tiesmukiškai girtis.
Nagrinėti šiuos pokalbius, pasklidusius interneto platybėse, rimtai ir dalykiškai – neįmanoma dėl neįtikėtino jų turinio lėkštumo, taigi lieka tik galimybė liūdnai pasijuokti. Ta proga būtų galima paklausti – ar Vytautas Landsbergis apskritai yra tragikomiška figūra, kokia yra Vytauto-didžiojo, Vytauto-mažojo Landsbergio paslaptis, žiūrint iš šiandienos taško.
Kaip atrodo bent man, tragikomiškiausias dalykas Vytauto Landsbergio gyvenime yra tai, kas anas net neslėpė ar nemokėjo nuslėpti, kad jam jo paties marškiniai yra arčiausiai kūno, kas ypač akivaizdžiai pasireiškė užsivedusiam senuoliui ginant savo anūką, nors nebuvo ko ginti, visiškai tuščia ten buvo vieta. Ką ir kalbėti, patarlė skelbia, kad kiekvienam jo interesai yra pirmoje vietoje, tačiau, regis, V. Landsbergis – tėvas šią folklorinę išmintį įkūnijo savo gyvu pavyzdžiu vis tik pernelyg organiškai, kai marškiniai prišunta prie kūno neatplėšiamai, o toks vyksmas, stovint ant pakylos, bado žmonių akis savo reljefiškumu…
Šiandien V. Landsbergį matome suriestą į kablį, tarsi senuolis, pasilenkęs prie žemės, ieškotų per gyvenimą išbarstytų centų, tačiau drauge sunku nepastebėti, klausantis jo pasisakymų, kad to senuolio protas, tais atvejais, kai kalbama ar rašoma ne apie savo nuopelnus, išlieka aštrus kaip skustuvas. Kaip atrodo bent man, tai yra Dievo dovana Landsbergiui už jo tikrus nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, kitaip nepasakysi. Kas galėtų paneigti, kad tai yra tragikomiška dovana?
Dažniausiai V. Lansbergiui prikišama tai, kad anas neužleido Sąjūdžio tarybos pirmininko posto Romualdui Ozolui, kaip buvo sutarta pradžioje dėl tokios rotacijos po tam tikro laiko.
Tačiau tikriausiai nėra viskas taip paprasta, kaip dabar atrodo. Pirmiausiai nesu toks tikras, kad R. Ozolas butų nuoširdžiai pats troškęs pakeisti V. Landsbergį šiame poste.
Dėkoju už didelę likimo dovaną, kad R. Ozolas buvo mano dėstytoju universitete, o aš savo ruožtu čia nepraleisiu progos dar kartą pažymėti, kad tai buvo tauriausia asmenybė, kurią teko sutikti per visą savo gyvenimą.
Drauge manęs neapleidžia šventvagiška intuicija, kad šachmatininkas V. Landsbergis, jo mechaniškas protas aptariamu laikotarpiu galimai net labiau tiko, sprendžiant tuometes problemas, nei metafiziko ir išminčiaus R. Ozolo sugebėjimas žiūrėti toli į priekį, numatyti ateitį, kai reikėjo gaisrą gesinti čia ir dabar (apie V. Landsbergio sugebėjimą pritaikyti šachmatininko įgūdžius politikoje žiūrėkite čia). Taigi, kai šiandien girdžiu pergalingus šūksnius, kad štai jau baigėsi landsbergių epocha, gerai suprasdamas, kaip ši pavardė visiems jau mirtinai atsibodo, drauge dar spėju pagalvoti, jog nereikėtų persistengti kartu su nešvariu vandeniu iš vonios išpilant ir kūdikį.
Drąsiai galima sakyti, kad V. Lansbergis yra vienas iš nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, tačiau būtent su V. Lansbergio vardu lūpose politinis elitas įvarė Lietuva į kitą priklausomybę ir paliko ją tūnoti suriestą prie žemės konjunktūros kupros.
Žinia, R. Ozolas tokią įvykių eigą numatė. Kitas klausimas – ar R. Ozolas būtų sugebėjęs išlaviruoti, nepapuldamas į spąstus, jeigu būtų savo rankose turėjęs visus svarbiausius valdžios mygtukus. Kas žino, tačiau, regis, ateitį yra lengviau nuspėti, nei ją pakeisti…
Kol pas mus vyksta ginčai, „Kaliningrade K.Donelaičio muziejus tyliai pervadintas ” Literatūros muziejaus” vardu…”2025-01-04 voruta.lt/kaliningrade-k-donelaicio-muziejus-tyliai-pervadintas-literaturos-muziejaus-vardu/
Įdomu, kokia bus Lietuvos Kultūros ministro reakcija? Ar jokios reakcijos? lrt.lt/naujienos/kultura/12/2432050/naujasis-ministras-birutis-deti-neigiama-stampa-rusu-kulturai-yra-neadekvatu
….cia tik Juozaitis nubrauks asara.Kitiems vienodai.
…kazko jauciu pareiga ikalt simtaji komenta….menu,kai kadais Zalgiris grajindavo su cask,o Kaune publika skanduodavo…..sim ta,sim taaaaa…….valiooooo,Edi,sumuset sio portalelio rekorda….nieks tiek tasku dar nera surinkes….nesvarbu,kad su piktavaliais ar keistuoliais,bet visgi/ir cia visai ne apie uodegos vizginima…./.
Gorbačiovas pradėjo Perestroiką ne iš gero gyvenimo, o dėl to kad sovietinis planinis ūkis vis labiau atsilikinėjo nuo paremto laisva rinka ir konkurencija. Gorbiui nesisekė, o Lietuva ,išnaudojusi progą, atgavo nepriklausomybę – bet kas atsitiko toliau ? Sąjūdininkai su V.L. priešakyje, pasitikėdami tauta, drąsiai pradėjo privatizaciją, kaip rinkos ekonomikos pagrindą. Ir čia prasidėjo pats įdomumas. Iš tos supuvusios ir vos pastumta sugriuvusios SSSR mes, lietuviai, pasirodo paveldėjo gražią , mūsų darbščiomis rankomis
sukurtą Lietuvą,, su galinga tarybine pramone ir klestinčiais kolūkiais. O jau neišmanėlis ir užsispyrėlis Landsbergis tą nuostabią Lietuvą ir jos ūkį sudraskė ir sugriovė. Va šitaip. Kas besugalvojo šitą versiją, bet lietuvių liaudžiai ji patiko, o Landsbergis nuo to laiko ir lieka tarybinės lietuvių liaudies labiausiai (po Tomaševskio) nekenčiamu Lietuvos politiku. Kas netikite, pasiskaitykite straipsnį ir komentarus.
Nustok skaityt mums tuos konciervų Maldeikienės patarimus Kapsukės studentams, kaip suprast drg.Lenino veikalą „Materialismus und Liberalempiriokritizismus”. Mažaraščiai be išsilavinimo, tokie kaip aš, į tokius sudėtingus pačio dalykus neįkerta.
kad E. Čiuldė samdo komentuotojus, kur tai matyta, jog per 2 dienas net 85 pakomentavimai. Ypač reiškiasi, tas 1992 lanzbergos patriotas, negalintis atsiuostyti to senio užpakalio leisto aromatėlio, o ir ta Julienė, kaip kokia gyvatė, visaip raitosi, net rašytojo draugužėlį geltonajį apsišaukėlį į paraštes nustumia.
Dzyvų dzyvas, ne kitaip, nors eik miškan voveruškų rinkti!
,,,,is savo paskutiniojo sakinio ismesk ta….nors….ir gausi imperatyvuji nurodyma pats sau………Zinia,klausti,is kur tokie bobouziai randasi ant sio svieto – mazu maziausia,keistoka….
……tau,voverusku gurmane,esu tikras,grybaut lengva,nes……..vaikstai sulinkes…ir sia poze igijai ne tik nuo grybu…..
O kuo pačiam aš neįtikau, ponuli nuo Pabradės ar Balbieriškių? Ar dėl to, kad paskleidžiau labai garsaus Amerikos geopolitikos žinovo, profesionalo ir US prezidentų vyr. patarėjo nuomonę apie baisius dimokratijų karo nusikaltimus Vokietijoje? Tiksliau, apie dimokratų juodlige užkrėstus pyragaičius vokiečių vaikučiams karo metu, apie paskandintą cheminį ginklą po karo Baltijos jūroje, kad ateityje jos baseino gyventojai išmirtų? Juk tai baisūs karo nusikaltimai už kuriuos ateity vien pagal V.Vilsono išradimą teisėje teks atsakyti ir pradėti „gnatj monetu“, nemanai? Nepatinka tiesa apie karo nugalėtojus ir Didįjį Trejetą, ir jo kruvinas išdaigas Ukrainoje? Nesuvoki, kad Ukrainoje sunaikintas jos tautos žiedas – jos geriausi ir drąsiausi patriotai. O liks kas tokie? Kas laukia Baltijos tautų po viso šito, nežinai, bet Jules, mat, jam užkliūva, tiesa?
…tam niektauzai uzkliuvo tai,kad tu nemegsti voverusku….ir imi kysius is Autoriaus uz komentu rasyma.
Oi, visada pasirengęs, o kiek žadi duot, kad pakeisčiau nuomonę apie „Vegetarinę operaciją” prieš vokiečių vaikučius ir jos sugalvotojus bei vykdytojus? Ir apie Maisto blokadą po paliaubų, po Pirmo pasaulinio, nuo kurios kiek badu žmonių dimokratai numarino, nebepasakočiau mokslo pirmūnams ir kitiems zubryloms.
…o kokia tavo taksa…..
Gera tiems, kurie turi Rezidencijas (!) tolimose salose, kurių gyvenimo aprašymai perkrauti stulbinančiais pasiekimais. Tačiau daug kam nepotizmas yra pats šlykščiausias dalykas pasaulyje.
Šlykščiausias dalykas pasaulyje? Manau Lietuvoje tik tiems kas nekenčia V.L. nuo Sąjūdžio laikų
Daug kas labiau šlykštisi kompartijų sekretoriais , po komunizmo statybos griuvimo tapusiais pokomunistinių kapitalistinių valstybių prezidentais. Štai pvz prezidentas Smetona, nors ir diktatorius, nė už ką nebūtų sutikęs tapti Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto Pirmuoju sekretoriumi
Ar SSSR finansavo tautininkus prieš karą? Kas pasiūlė p. Grybauskaitę į prezidentus ir rėmė?
AMBalas ją sukūrė ir pastatė ministre, ES komisare, dėl kurios pareigybės dauguma lietuvių tuo metu ėjo iš proto ir dabar tebeeina. O Landsbergiui nieko kito nebeliko, kaip susitaikyti su tokiu lietuvių pasirinkimu. Lietuviai prezidente rinko litvakę, bet visvien kaltinami antisemitizmu ir t.t. Visos pasaulio blogybės mums suverčiamos. Kaltinami net dviejų pasaulinių karų sukėlimu ir tuo, kas ten vyko blogo ir nusikalstamo. Kita vertus – pasirinkimo gi nebuvo, o rinktis raudonąjį prokurorą niekas tuo metu irgi nenorėjo. Raudonasis generalinis prokuroras nelyginami su Mokslinio Komunizmo politekonomijos dėstytoja – tai mažesnis blogis.
Landsbergio portretą mums sukūrė komunistiniai agitatoriai prieš1992 Seimo rinkimus. Komunistinės tvarkos ir ūkio griuvimo laikai išties buvo sunkūs (bet ir ne pokariniai , kada komunistinė tvarka buvo tveriama). Žmonės pakrikę nuo permainų ir privatizacijos neteisybių ir kaltininko suradimas ir paskyrimas suteikė rinkėjams viltį pataisyti padėtį per rinkimus. Nuo tada taip ir paliko. Portretas tapo priklijuota kauke ir neapykanta komunistinės tvarkos ir bankrutavusio ūkio griovėjui viršija jausmus, kuriuos lietuviai jaučia komunistinės tvarkos kūrėjams ir ūkio statybos vadovams. Komunistai ne tik laimėjo 1992 rinkimus bet i r sukūrė per prichvatizaciją tvirtą pagrindą savo ir savo vaikų ateičiai. Ko daugiau reikia?
kai rusija po truputi vėl atsigavo – ėmė rūpintis susigražinimu teritorijas
pirmas žingsnis buvo sustabdyti buvusių kolonijų ekonominį augimą.
Lietuva Vagnoriui vadovaujant tikrai augo.
kgb paveikė Landsbergį, kad suėstų Vagnorių ir pastatytų debilių-kubilių.
na o paskui buvo kuriama revoliucinė situacija:
– teisingumo nebuvimas
– socialinė didelė atskirtis – kad gerai gyventų kolaborantai
– švietimo, personalinės biznio veiklos žlugdymas ir t.t.
visus kgb paruoštus planus mūsų neliustruoti kolaborantai įvykdė 120 proc 🙂
ozolo įkurta centro parija buvo tikra kgbistų irštva.
Vai vai vai, kiek tų dirbančiųjų klaviatūra..Kaip musių an š..o… Juokinga skaityt, kad Landsbergis atstatė Nepriklausomybę. Bet ko norėt iš homosovietikų..Kaip išmoko tarybinėj mokykloj istoriją (KPSS suvažiavimų datas), taip nieko daugiau apie istoriją jų galvon ir nebetelpa..Nesugeba suprasti, kad Nepriklausomybę mums savo krauju saugojo partizanai, savo sugadintais gyvenimais saugojo patriotai disidentai, katalikai ir šiaip padorūs žmonės. Tokių ir neprileido valdžion nei Vytukas, nei Algiukas… Ir turim ką turim
Tai vis tik tiki, kad kitokie, ypatingi lietuviai , jeigu Landsbergis nebūtų jų pavaręs nuo valdžios, būtų neleidę griauti, draskyti ir kiršinti, bet būtų paėmę ir pataisę iš tikro prie komunistų sugedusią komunistinę tvarką? Nesvarbu, kad to nesugebėjo padaryti nė viena komunistinė valstybė iš tų 20ties, kuriose nebuvo Landsbergio? Gal ten nebuvo gerų žmonių? Ar vis tik visur prie valdžios įsitaisė tikri politikai, landsbergiai ir ne landsbergiai , bet kurie matė kas galima, o kas negalima po komunistinės tvarkos griuvimo , nors geri žmonės to ir kaip norėtų.
Vai, vai, ponia Ona, nors šį bei tą ir gerai parašėte, bet pamiršote paminėti Didįjį Trejetą, kuris supleškino net Pirmąjį lietuvių prezidentą Antaną Smetoną. Antra, ne Jūsų seneliai anuomet supartalino carinės Rusijos imperijos kariuomenę Antrajame Žalgiryje, o dabar Perestroikę irgi ne lietuviai pradėjo, ir ne jie ją užbaigė.
religiniai fanatikai, politiniai fanatikai, popso atlikėjų fanatikai, žolių valgymo fanatikai, nepatikrintų skiepų ir kaukių dėvėjimo fanatikai, maudymosi eketėj fanatikai, žvejybos ant ledo lyčių fanatikai, lipimo į kalnus fanatikai, komunizmo statybos fanatikai ir t.t. Vikipedija rašo, kad „fanatizmas – aklas, karštas atsidavimas savo tikėjimui, įsitikinimams, pažiūroms, kitokių nekentimas, aklatikystė“.
Kad Landsbergis buvo Sąjūdžio ir Lietuvos vadovas labiausiai kritišku nepriklausomybės atgavimui metu –
abejonių nekeliantis dalykas. Iš ko besiprašanti pagarba tokiam žmogui ir tam tikrų galimų žmogiškų trūkumų ignoravimas: gal ir yra , bet tiek jau to. Lietuvoje tačiau atsitiko keistas dalykas. Landsbergis tautiečių daugumai – tai visų pirma jo trūkumai. O kad jis vadovavo nepriklausomybės atgavimui, tas kelia tik apmaudą ir norą pakeisti istoriją atgaline data. Kokie dabar būtume visi laimingi , jeigu Sąjūdžiui ir Lietuvai lemiamu momentu būtų vadovavęs bet kas, tik ne Landsbergis. Manau tai nerimta ir apgailėtina. Lietuvių tauta, visų Lietuvos nedraugų dideliam malonumui, demonstruoja vaikišką , bet piktą, kerštingą nusivylimą Kalėdų seneliu. Turėjo ateiti su daug daug didesniu dovanų maišu ir padalinti visiems po daug ir būtinai po lygiai. Tada mes būtume patriotiškai laimingi – visų Lietuvos priešų dideliam nusivylimui .
kaip lėkšta yra Landsbergį demonizuoti, lygiai taip pat lėkšta kelti į aukštumas, kad be jo nebūtų buvę Nepriklausomybės… Deja, bet aštrus protas nepadėjo, kai iš valdžios V.Landsbergis stumdė už save protingesnius, gabesnius, patriotiškesnius. Ir ,kas bjauriausia, būtent tie žmonės nusileido jam, nes matė, koks jis protingas. Tik niekas neįvertino, kad tai neatsvers niekšiškumo, ambicijų ir išdidumo
Ko verti tie protinguoliai, jei tupi krūmuose pasislėpę ir dreba iš baimės?
Atvažiavę geranoriški užsieniečiai stebisi kaip lietuviai vertina žmogų , labiausiai nusipelniusį jų nepriklausomybės atgavimui. Sužinoję kaip, negali patikėti ir linguoja galvomis: šita tauta nenusiteikusi ilgai nepriklausomybei.
Tikra tiesa.
Gimes cholopu,juo ir dvesi.
Žečpospolitos ir Rusijos laikų lietuvių baudžiauninkai kitaip negali.
Vakarai senai nebeturi asmens kulto kūrimo tradicijos. Mūsų tauta prisimena kaip atsikovojo nepriklausomybę. O kai bandoma lietuviams įdiegti patriarcho asmens kulto surogatą, tauta natūraliai priešinasi, nes lietuviai yra laisvi žmonės ir jiems nereikia „tautos vado”. Asmens kultas yra rytietiška tradicija.
Vakaruose ar daug tautų nepriklausomybę atgavusių prieš 35 metus?
Visi tie, kuriuos be ribų garbina, superidealizuoja, labai trokšta to. Juk visada jie gali garsiai pasakyti „ne“. Bet ne…
čia kurie užsieniečiai?Ar tie, kurie supranta, iš kokios peklos mes išsigelbėjom, ar tie, kuriem viskas „its okey”?
Čia tie, kurie saugojo sssr nuo subirėjimo. Dabar jie saugo rf nuo pralaimėjimo.
Jei, kaip rašai, atvažiavę geranoriški užsieniečiai stebisi, tai tikrai būtina atsižvelgi į tai! Juk užsieniečius garbinti ir klausytis jų išminties yra taip giliai įkalta kai kurių tautiečių savimonėje, kad jie atsisako net savo gimtosios kalbos vardan spyk lisn. Jei užsienietis pasakė (o jis viską žino ir visada teisus!), tai šventa.
Mums teisybė ir lygybė svarbiau už klestinčią ekonomiką. Su teisybe ir lygybe (kurios beveik nesiskiria) mes laimingi ir skurde. O protestantai mano kad Dievas laimina žmogų kuris turtėja iš sąžiningo darbo (arba darbo
organizavimo). Šiaurės Europa ir Amerika su tokia etika aplenkė katalikiškus Europos Pietus ir Lotynų Ameriką, dėl ko Pietūs ėmė mėgdžioti Šiaurę, ypač po karo. Bet išėjo ne visai kaip norėjosi. Padaugėjo veiklių žmonių, turtėjančių iš nesąžiningų kombinacijų, o teisybės ieškančių tinginių veltėdžių sumažėjo nežymiai
…nea,mes,lietuviai pagonys,bandantys sugrizt i save.Krikscionybei kaput.
Aha, turtėja tarnaudami okupantui ir engdami savo brolius ir seses – vogdami ir plėšdami. Ir dar: nepainiokit lygybės įstatymui su lygiava.
Dėl painiojimo gera pastaba mano tautiečiams katalikams. O dėl engimo, palik mus vienus, engiančius vienas kitą ne dėl okupanto – kažin kas iš to bus?
Būtų dar blogiau, nes baudžiauninkai baisiai nekenčia savo likimo brolių – įvestų baisią diktatūrą. Todėl mes būtinai turime būti ES arba kokioje kitoje rimtosios Europos sąjungoje – ne Rusijoje ir ne Žečpospolitoje. Tame buvusiame lietuvių pragare.
Jo jo, eurosojūze plūduriuojančiame lansberginiame durnių laive- „Mums teisybė ir lygybė svarbiau už klestinčią ekonomiką… ”
„Mes lietuviai katalikai,
maskatuoja trys dalykai,
Plaučiai sau, širdis sau,
Trečio daikto nesakau..
tai pas mus nei didelių vagysčių, nei sukčiavimo, nei valdžios melavimo nepasitaiko. Nepamirškime, kad prisiekia, uždėją ranką net ant Biblijos.
Artėja laikas, kai profesorius viešai kalbėsis su savimi
Kaip bebūtų, žmogus vadovavo tautos nepriklausomybės atgavimui ir valstybės atkūrimui. Tokiems dėkingi palikuonys stato paminklus, neša gėles ir vainikus . Nežinome dėl palikuonių, bet dabar – per 30 metų Landsbergis populiarumu tarp politikų lenkia tik Tomaševskį. Galite pasitikrinti sociologinių apklausų archyvuose. Pagrindinė priežastis – lietuviai atgavo nepriklausomybę nesuprasdami kad stebuklo galimybę įgalino SSSR valstybinės ekonomikos didėjantis atsilikimas,, po nesėkmingų Gorbačiovo reformų pasibaigęs krachu ir bankrotu. O Lietuvoje entuziazmas, euforija – kurgi, laisvė ir nepriklausomybė! Ir laisvo ir nepriklausomo gyvenimo pradžia su paveldėta, SSSR į kapus nuvariusio, ūkio dalimi. Ir be SSSR ekonomiką paviršiuje laikiusių gamtinių resursų. Kaip neslėpdami iš anksto sakė Sąjūdžio vadai – reikalingos neatidėliotinos ūkio reformos, su būtinu ūkio pervedimu ant rinkos ir konkurencijos bėgių . O tokie dalykai prasideda nuo įmonių privatizacijos. O konkrečiau – nuo bankrutavusio, nekonkurentiško savo gaminiu sovietinio ūkio privatizacijos. Galima užjausti lietuvius – padėtis bjauri, ir jokių dotacijų iš ES pusės, iki to dar toli. Ir toje bjaurioje padėtyje lietuviams pritrūko padėties supratimo. Atgavę žadą komunistų agitatoriai pradėjo skelbti Landsbergio ir Sąjūdžio klaidas: reikėjo ne taip daryti! Suprask, kitaip darant Lietuva būtų apsiėjusi be tų priemonių, kuriomis Vakarų Vokietija reformavo prisijungusią Rytų Vokietiją. Nieko ypatingo kitokio Vakarų vokiečiai neišrado: tik milžiniškus investavimus į neįgalų paveldėtą komunistinį DDR ūkį. Bet lietuviai jau buvo giliai įsijautę į AMB komunistų propagandinius aiškinimus. Paveldėjome gražią , mūsų darbščiomis rankomis sukurtą Lietuvą, su galinga tarybine pramone ir klestinčiais kolūkiais. Kurią sugriovė ir išdraskė neišmanėliai sąjūdininkai , su savo lyderiu priešakyje. Reikėjo kitaip daryti! 1992 metaIs gelbėtojai komunistai grįžo valdžion, jokių Sąjūdžio ir Landsbergio klaidų neištaisė, o „kitaip darymas” susivedė į kitaip pakreiptus privatizuojamo turto srautus: į gelbėtojų komunistų kišenes.1996 metais Landsbergio reitingai dar trumpam pakilo, bet tai buvo ir viskas.
Jo, Bolševikų partijos ir okupacinio režimo aktyvistai iš proletariato ganytojų tapo kapitalo ganytojais ir stambiojo verslo, ir Lietuvos turto prichvatizatoriais. Likusio turto pardavinėtojais užsieniečiams ir tiems, kurių kritikuot negalima – draudžia BK straipsniai. Geriau bolševikams jau ir būt negalėjo – pateko tiesiai į rojų, į komunizmą sau ir savo giminaičiams. Pačiam trūksta universalių ir tikresnių žinių. Mažiau naudok dezi propagandinius Edward Bernays triukus, mažiau reklama svaiginkis ir pabandyk susipažinti su XX amžiaus tikrąja istorija, o ne su Kapsukėje išgalvotąja istorija.
” Su Lansbergiu Tai Lietuviams Labai Gražiai Išėjo”.. Rašydamas-„Kaip bebūtų, ŽMOGUS VADOVAVO tautos nepriklausomybės atgavimui ir valstybės atkūrimui…”, parodo, kad ne tik pats nematei kas ir kaip vyko, bet ir supratimo neturi apie tų laikų įvykius… Paskutinė Tarybų Lietuvos Aukščiausioji Taryba, kuriai pavadovauti „atlūžo” Lansbergiui buvo koligialus ( jei turi supratimą ką tai reiškia)organas. Žinant, kad tuo metu Prunckienė važinėjo po užsienį atstovaudama Lietuvą, palyginus Lansbergio „vadovavimus” su „tautinių” komunistų vado Brazausko veikla, Lansbergio vienvaldis „vadovavimas nepriklausomybės atgavimui” gaunasi daugiau nei abejotinas..Po paskutinės Aukščiausios Tarybos pirmininkavimo Lansbergiui pabandžius pabūti pirmu tikru atkurtos valstybės vadovu, rinkėjai jo neprileido net į antrą rinkimų turą.. Taip kad džiaukis, kad tavo Lansbergiui buvę Seimo „bičiuliai” tik po dešimtmečių ir jau „įžengusiam viena koją į grabą” paskyrė, kaip ir Ramanauskui- Vanagui, Baltarusijos Tichanovskajai, „buvusio valstybės vadovo” titulą… Lansbergiui paskirtas „buvusio valstybės vadovo” statusas numato, kaip ir Brazauskui.. , galimybę statyti paminklą.. 75 metams įslaptinti Lansbergio bendražygiai tikrai ir jam pastatys „gražų” paminklą..
tai sakai rinkėjai jo neprileido net į antrą turą ir taip prisiėmė sau atsakomybę dėl tolesnio Lietuvos likimo? Aš irgi taip manau, kad Landsbergį reikia palikti ramybėje ir atlaisvinti dėl to kas dėjosi ir dedasi Lietuvoje po 1992 metų Seimo i r1993 metų Prezidento .rinkimų. Yra valdžios rinkėjai , jie ir atsakingi.
Jo jo, rinkėjai nepatikėjo Lansbergio užsidėta megzta beretke, tautine juostele vietoje kalaraiščio, daina, ” o kam man tos garbės, jei daug Lietuvos žmonių kentės”.. Tiesa, tuometinių rinkėjų nepasitikėjimas nesutrukdė Lansbergiui pasidaryti sklypų bizniukus, suorganizuoti Mažeikių „Naftos” su Butingės naftos terminalu perleidimą JAV Wiljamsui už 10000 litų, dar ir pridedant Wiljamsui 300 milijonų litų „veiklai vykdyti”.. Taip kad Lansbergis Vycka yra jau seniai runkelių išleistas ilsėtis ramybėje, jam suteiktas „buvusio valstybės vadovo’ titulas… Tiesa, Lansbergio anūkas Gabrielius truputį „politiškai pasiautėjo pagal galiojančius įstatymus”, ir su savo „Morta” „sunkiu darbu susiveikė” vieną kitą dešimtį milijonų eurų… Anūko taip pat reikia „nekabinėti” dėl „sunkiu darbu uždirbtų” milijonų, kažkokios vilos Graikijoje, gyvenamo namo „įdomioje'” Vilniaus vietoje… Reikia „palikti ramybėje” kaip ir senelį, nes jį, kaip ir senelį, taip pat „išrinko-neišrinko” rinkėjai…
Kiek buvo puikių, kompetentingų ir sąžiningų žmonių Sąjūdyje, bet kažkam reikėjo būtinai Landsbergį prakišti į Sąjūdžio vadus ir į Aukščiausiojo sovieto pirmininkus. Be šito šmikio Nepriklausomybę būtume atstatę keleriopai saugiau ir be durnų išsišokinėjimų. Niekinga. kad jis ne savarankiškai kažką sprendė, o telefonu gaudavo nurodymus iš amerikonų. Matyt, Estijoje ir Latvijoje tokio klusnaus nurodymų vykdytojo nerado, o pas mus rado vieną. Būtent, Sąjūdis atkūrė Lietuvos nepriklausomybę, visi galingai šiam reikalui atsidavę jo žmonės, nepaisant landsberginių-kgbistinių intrigantų prieš juos rezgamų pinklių. „Didvyriai” atsirado: kas ligoninėje, kas Lenkijoje tūnojo, kas už minios pečių slėpėsi
Nei Sąjūdis pradėjo, nei Sąjūdis vienas atkūrė, kaip ir 1914-1921 metais Pirmąją lietuvišką valstybę – mums labai stipriai padėjo. Ir žinoma, kad ne Lenkija. Tad neverta spekuliuoti ir vargšus runkeliokus ciniškai apgaudinėti ir toliau kvailinti. Jūs norėjote, kad vietoj Landsbergio būtų pasirinktas LK(bolševikų)P CK Pirmasis fiureris su Kristina, ane? Ne apie amerikonus pats mums čia dezuok, nes mums pirmiausia padėjo Gorbis ir jo bendraminčiai. Svarbų vaidmenį suvaidino Šepetys. Žinoma, be bendro Didžiojo Trejeto darbo neapsieita. Prisimenu, kai minėjome 1988 metais Vasario 16-ąją – tai tada tų sąjūdiečių toje vakarinėje demonstracijoje už būsimą valstybingumą nebūta. Na, o dieną lietuvių inteligentai demonstravo kartu su sporcmėnais Katedros aikštėje, kad mums jokios nepriklausomos valstybės nereik. Ypač pagarsėjo nuo rašytojų ir inteligentų toks Baltušis, o nuo sporcmėnų Marčiulionis ir joks kitas sporcmėnas viešai jam neoponavo. Vakare už laisvą ir nepriklausomą lietuvių valstybę žygiavo proftechninė mokykla ir vienas, kitas studenčiokas kartu su buvusiais okupacinio rėžimo oponentais ir okupantų kelios okupantų persekiojamos organizacijomis. Nei vieno būsimo įsimintino seimūno ten nemačiau.
Nereikėtų pamiršti 1956,1972 metų antisovietinių demonstracijų Kaune. Skaičiau, kad po 1972 m, įvykių Kaune labai sustiprėjo sovietinių struktūrų teroras- milicininkai ar saugumiečiai galėdavo suimti žmones tiesiog gatvėje. „Buržuazinio nacionalizmo” centras turėjo būti paverstas proletariato miestu, kovai su „antitarybiniais elementais” pasitelktos net nusikaltėlių grupuotės. Vilnius ir Klaipėda buvo „klestintys tarybiniai miestai”, gyvenantys „pavyzdinį „tarybinį gyvenimo būdą”, o štai Kaunui dar reikėjo atsikratyti „buržuazinių atgyvenų”.Nepaisant to čia vyko ir ryškūs kultūriniai procesai ( Kauno dramos teatro spektakliai Kauno choro veikla, dailininkų ,architektų kūryba ).Taip pat skaičiau, kad Sąjūdžio idėjos labai greitai paplito Kaune, kauniečiai greitai įsiliejo į Sąjūdžio lyderių gretas.
tik konstrukcijas skaitei.
….apie lansbergio prota/dabar/….galima spresti is jo,hmmmmm,poezijos…..kas balsavo uz blinke/vaiksto dabar sulinke……….negi ans nemato savo atspindzio…..apie visu lansbergiu fenomena islikti puikiai pakalbejo Kasperavicius optv laidoj – persiauna batais ore ne nemirkteleje……dar pridure,kad broilerioks tupes Graikijoj,kol ir anam ateis proga pademonstruot ta nenusakoma lansbergiu gimines mena…….pamatytume,ka jau mate…..
…as tai palinkeciau,kad kiekvienas lansbergistas,prabudes ryte ir apsiciupinejes,pajustu esas kuprotas ir…apipjaustytas….ot but gerai – gatvej is tolo zinotum,kam verta uzvezti…
Ar daug mums išliko tokių laisvų pokalbių su R.Ozolu , jo subjektyvių apmąstymų apie save, savo vaidmenį atkuriant nepriklausomybę Ir gyvenimą nepriklausomoje po atkūrimo
Palikite gerb.dr.R.Ozolą ramybėje, kad nereiktų prisiminti to, ko šiandien nereiktų vardan tos pačios vienybės.
Nebijok, Ozolas jau nieko naujo nebeprisimins – o štai pasišnekėtu su Landsbergiu, šio to paklausti dar galima.
Ar daug mums išliko tokių laisvų pokalbių su R.Ozolu , jo subjektyvių apmąstymų apie save, savo vaidmenį atkuriant nepriklausomybę Ir gyvenimą nepriklausomoje po atkūrimo
Galimai didžiausias, bent paskutiniųjų laikų, šios giminės, partijos bei draugų kompanijos nuopelnas Lietuvai, bus Kremliaus oligarchato Abramovičių, Hodorkovskių, Fridmanų ir visokių Kasparovų („sukursime rusų Taivanį Lietuvoje”) galutinis legalizavimas mūsų valstybėje, kartu su šimtų tūkstančių rusų pasaulio atstovų kontingentu.
Landsbergis vadovavo išeinant iš vienos imperijos matomai tam, kad atvestų į kitą
O tu pasižiūrėk į Lietuvos vietą žemėlapyje. Gal suprasi kaip mums pasisekė, gal tik laikinai, su imperijos pakeitimu
Nėra jokios sėkmės atsidūrus europos sąjungoje, kurioje stengiamasi aplamai panaikinti visas valstybes. Nematau kuo Briuselio okupoacija skiriasi nuo Maskvos okupacijos.
nematai tai nematai
„Įdomūs” yra, kaip ir Nausėda, 1988 metais į TSKP „piverstinai” įstojusio, „pamiršusio” ar iš jos išstojo, Čiuldės lansberginio „košmariškumo” vertinimai.. Nors daug ką paaiškina Čiuldės gyvenime pasitaikiusi „likimo dovana”- Dėkoju už didelę likimo dovaną, kad R. Ozolas buvo mano dėstytoju universitete, o aš savo ruožtu čia nepraleisiu progos dar kartą pažymėti, kad tai buvo tauriausia asmenybė, kurią teko sutikti per visą savo gyvenimą…”
Prisiminus, kad Čiuldės „tauriausia asmenybė” Ozolas nuo 1973 metų iki 1990 metų buvo TSKP narys, žinių nėra ar jis „didvyriškai” nepabijojo iš TSKP išstoti ir pereiti į Brazausko Lietuvos komunistų partiją.., vienas iš Ozolo gerai informuotų amžininkų ir bendražygių, kaip ir Čiuldė, „džiaugėsi likimu” suvedusiu padirbėti su Ozolu.. Jis savo atsiminimuose rašė:
„Romas Ozolas tuo metu nuo rašytojų buvo kiek atitolęs ir šnipinėjo savo tiesioginį viršininką A.Česnavičių, pas kurį dirbo padėjėju. Kai Ministro Pirmininko pavaduotojas užuodė, kam jis turi būti dėkingas už labai subtilios informacijos nutekėjimą, didysis „Pinkertonas“ Ozolas buvo perkelas į „Minties“ leidyklą, kur neatidėliodamas pradėjo naują intrigų ratą ir iš pareigų išėdė vyriausiąjį redaktorių. Buvo manyta jį kur nors įkišti dėstytoju, bet pasirodė, kad įžimusis filosofas nesugebėjo apginti mokslinio darbo ir išlaikyti kandidatinių egzaminų.
Ozolas grupės posėdžiuose irgi labai daug ir nerišliai šnekėjo, bet visa laimė,kad niekas jo gerai nesuprato, todėl netrukdė ir laukė, kat tk greičiau užbaigtų. Kartą pajuikavau“
-Romai, o tu pats suprantį, ką šneki?
Tokį paniekos kupiną žvilgsnį galėjo nutaisyti tik geras aktorius, taip sakant, vienu metu šypsotis ir svaidyti žaibus. Po kiek laiko labai nevykusiai pabandžiau pasitaisyti. Iš vienos jo kalbos išbraukiau visus tarptautinius, lotyniškus, garikiškus žodžius… ir kalbos nebeliko. Jokios prasmės, jokios minties.. Šito jis (Ozolas) man negalėjo dovanoti, nes kažkuris recenzentas panašiai pasielgė su jo disertacija. Po tokių nevykusių bandymų reikėjo padaryti rimtą išvadą arba viską nuleisti juokais, bet…
– Kas daug šneka, tas nespėja išgirsti to, ką jau pasakė,-pajuokavau, bet praktiškai kliūstelėjau žibalo į ugnį. Jis(Ozolas) prieš mane padarė viešą pareiškimą ir apkaltino Sąjūdžio griovimu „iš vidaus“
Tas atradimas jam taip patiko, kad vėliau ir pats viską naikino ir griovė tik iš vidaus. Tą sotaus kirmino politiką jis panadojo Brazausko partijos prezidiume, Prunskienės vyriausybėje, Seime, centristų partijos viršūnėje, kad vieną sykį persisotinęs minkštimo šleptelėjo ant žemės, taip ir nepavirtęs jokia lėliuke, tuo labiau,-sparnuotu drugeliu..”..
Pamenu per spaudą „taurios asmenybės” Ozolo vykdytą „politinę veiklą”, kai Ozolo sūnus baliavojęs, kaip skelbė, gal su „pauostymais” sodo namelyje neaiškioje kompanijoje buvo „neaiškių politinių agentų” užmuštas. Šia proga Ozolas daugiau nei nerišliai aiškino apie rengtą ir vykdytą „politinį sąmokslą prieš jį”..
Taigi, viską „sudėjus į krūvą”, Čiuldės mokytojas, „tauriausia asmenybė” Ozolas beveik prilygsta kitai „tauriausiai asmenybei” Lansbergiui Vyckai, kuris po ilgų debatų, laukimo „išsirito į lėliukę”- galų gale Seimo buvo paskirtas „buvusiu valstybės vadovu”..
….pajuikavai,stupido,ir gana….Gana yra gana.
Keistoka Ozolo biografija.
Visa Sąjūdžio iniciatyvinė keistoka: minimum 12 kgbistų ir minimum 19 komunistų.
Kai Ozolas parašė, kad Sąjūdžio iniciatyvinėje jis suskaičiavo minimum 12 kgbistų, iškilo klausimas, o jis save prie tų 12 priskaičiavo ar ne?
…vaziuotum tuei kaliosu fabrikan,Rygon,pas brolius zirgagalvius.
…i Ryga,i Ryga,i kaliosu fabri ka…
„Keistoka” ne tik Ozolo biografija.. Paimsi bet kokio šiuolaikinio „veikėjo” ar jų palikuonių biografijas, beveik visos bus „keistokos”… „Baisu patriotiškai net įsivaizduoti” kokio „keistumo” yra biografijos 25 po to 75 metams įslaptintų „tautos veikėjų” biografijos…
O tas vienas gerai informuotų Ozolo amžininkų ir bendražygių yra Vytautas Petkevičius? Bendražygiais pavadinti labiausiai antagonistiškus aname laikežmones kažkaip nevirsta liežuvis. Vis tik manau, kad dauguma čia apsilankančių supranta, kad tamsta esi tik pasmirdęs provokatorius, okupanto auto ( buvo toks audeklas) liekana.
Perestroijkinio sąjūdžio iniciatyvinės grupės a.a. Petkevičius su Ozolu tau yra ” labiausiai ANTAGONISTINIAI aname laike žmonės”, kaip ir tavo -„manymas , kad ir kiti supranta..”- rodo, kad tamsta pats gali būti iš 75 metams įslaptintų „patriotų” kompanijos, gerai susipažinusios ” su esančiais kapitalistinėje visuomenėje antagonistiniais prieštaravimais”.. Tamstai belieka priminti, kad „anų laikų” Lansbergio Vyckos ir Brazausko tuometinis superinis „antagonizmas” visiškai netrukdė jiems dviese „inkognito be pašalinių akių”, vaikštinėjant Neries pakrante, derinti tuometinius „valstybinius- valdžios, politinius…” privatizavimo ir kitus „tautai ir valstybei svarbius” klausimus… Taip kad kyla „dvigubas’ įtarimas, kad tamsta esi iš dar užsilikusių 75 metams įslaptintų „aršių patriotų” kompanijos… Kaip šiandiena „patriotiškai” yra madinga sakyti, užsilikusi „solidolu persunkta fufaikė”, kurią lydi ir iki grabo lentos lydės geriau nei pažįstamas savas kvapas… Pše prašam už lansberginio durnių laivo šiandieninį minėtos 75 metams įslaptintos publikos „patriotinį” žargoną…
Iš Vikipedijos apie Vytautą Petkevičių ( 1930) :Nuo 1945 m. VLKJS narys. 1946 m., 1947 ir 1949 m. vasaros metu buvo siunčiamas į įvairius Kauno apskrities valsčius kovai su po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikusiais rezistencijos dalyviais. lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Petkevi%C4%8Dius_(1930)
Biografija
1937–1942 m. mokėsi Kauno 20-oje pradžios mokykloje. Nuo 1945 m. VLKJS narys. 1946 m., 1947 ir 1949 m. vasaros metu buvo siunčiamas į įvairius Kauno apskrities valsčius kovai su po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikusiais rezistencijos dalyviais. 1949 m. baigė Kauno IV berniukų gimnaziją.
1949 m. Kauno statybos tresto Nr. 2 komjaunimo organizatorius. 1950 m. Kauno miesto LLKJS komiteto skyriaus vedėjas. Įstojo į Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultetą. 1950 m. išvyko į Vilnių tęsti studijų. 1951–1989 m. SSKP narys. 1951 m. pervestas LLKJS CK atsakinguoju organizatoriumi. 1951–1952 m. LLKJS Šiaulių srities komiteto sekretorius. 1952–1954 m. mokėsi Maskvos centrinėje komjaunimo mokykloje prie VLKJS CK. 1953–1960 m. studijavo Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Istorijos fakultete.[1]
1954–1957 m. LLKJS CK skyriaus vedėjas, CK Biuro narys. 1957–1959 m. LKP Radviliškio rajono komiteto sekretorius. 1960–1969 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas Šiauliuose. 1969–1971 m. LSSR rašytojų sąjungos prozos konsultantas. 1971–1972 m. Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos viršininkas. Nuo 1972 m. rašytojas profesionalas.
1988 m. reiškėsi „Žaliųjų“ judėjime, ginant Lietuvos pajūrį nuo jūroje statomų naftos pavojingų gamtai gręžinių prie Kuršių Nerijos – RTFSR teritorijoje. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. 1989 m. Lietuvos Demokratinės darbo partijos narys. 1992–1996 m. Seimo narys, 1993–1996 m. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.[2] 1998 m. Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ narys. 2008 m. „Fronto“ partijos narys, nesėkmingai kandidatavo į LR Seimą.[3] Palaidotas Antakalnio kapinėse.[4]
Tiek Petka tarybiniais laikais valdžiai dirbo ir nėra jokio apdovanojimo…, komunistinio veikėjo kilimo karjeros… Nuo 1972 metų Petkevičius tik rašytojas profesionalas… Lansbergis Vycka trumpai pabuvęs VLKJS buvo išrinktas ir į komjaunimo biurą, visokių „gerų” darbų tarybiniai valdžiai „nenudirbo”, bet profesoriavo dėstydamas mokslinį komunizmą, Lietuvos komunistų partijos centro komitetas Lansbergiui Vyckai už „gerus” darbus slaptai suteikė net aukštą prestižinį Tarybų LIetuvos nusipelniusio meno darbuotojo vardą, nors jokio Lansbergio Vyckos tarybinio meno žmonės nei matė nei girdėjo.. Pablevezgojimas apie Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą niekados nebuvo laikoma „menu”… Matomai, Lansbergis Vycka iš savo tėvelio „išmoko gerai dirbti kam reikia”… Palyginus Lansbergio Vyckos „didingą” tarybinių laikų biografiją su Petkos, pastarojo biografija yra tiesiog „vargų vargelis”.. Nekalbu apie „didingas” biografijas kaip Grybauskų Dalytės, minios kitų šiandieninių neįslaptintų ir įslaptintų „patriotinių veikėjų” biografijas.. Apie kurias lietuviška Vikipėdija nieko „negirdėjo”…
Jo jo…, lietuviška Vikipedija lansberginiame durnių laive yra „faktų anciklopedija”.. Nesuprantu tik.., kodėl nedaskaitei iki tos vietos,kur buvo parašyta kiek Petka sumedžiojo rezistencijos dalyvių, kiek kartų pats nuo rezistencijos dalyvių miškeliuose „gavo į marmuzę”, kokiais tarybiniais medaliais už savo pokario miškeliuose vykdytas „gausias kovas” buvo apdovanotas… Šiandieninis „tautos patriarchas”, neseniai Seimo pripažintas „buvusiu valstybės vadovu” Lansbergis Vycka ne tik su VLKJS neapsileido Petkai, bet jį ir aplenkė… „Didingais” pokario partizanų kovų laikais 1952 metais Vycka, taip pat kaip ir Petka 1945, įstojo į VLKJS, ir jau po metų 1953 metais tapo Konservatorijos komjaunimo organizacijos vadovaujančio organo, 5 narių komjaunimo biuro NARIU… Įdomu ar lietuviškų „faktų anciklopedija” Vikipėdija ką nors „žino” apie tokius „pletkus”..
Prisiplakėliai prie Lansbergio pavardės – mūsų neosovietinis politinis elitas įvarė Lietuva į pavojingą aklavietę, gal net į katastrofos išvakares. Katastrofa tai ar ne, paaiškės tik po to, kuo iš tikro baigsis agresyvus karas Ukrainoje. Kuo baigėsi Didžiojo Trejeto karas dėl Lenkijos – visuotinai žinoma. Lenkija buvo atiduota Stalino Rusijai, o Baltija pasiųsta Gulagan. Mirčiai ant Laptevų jūros ledo. Dėl Ukrainos, panašu, kad Amerika nežada kariauti prieš Rusiją. Didžiojo Trejeto sąjunga nenutraukta – ji nutrūkto, jei pati Amerika stotų mūšin dėl Ukrainos. Ir dėl Baltijos šalių taip pat nežinia, kaip būtų, jeigu būtų, jei slapta planuojamas NATO paleidimas, o Europos kariuomenė nekuriama ant vokiečių bazės, kaip turėtų būti kuriama: kuo skubiau ir kuo greičiau.
Dovanokit: prisplakėliai prie Landsbergio pavardės turėtų būti.
Baigiantis karui, Ukrainoje ims kilti įvairūs klausimai dėl „Putino piniginės” R.Abromovič vaidmens karo pradžioje, Stambulo susitarimuose ir kituose antivalstybiniuose epizoduose. Tada LR URM anūko proteguotos, korupcinės mokyklų statybos Borodiankoje atrodys juokai. Ar neteks gerbiamam profesoriui, užtariant giminės draugus R.Abromovič, F.Kukliansky, išstoti prieš tautą ir skelbti Ukrainą nedraugiška, nevakarietiška, „vatine” valstybe?
Gal Čiuldei smagu tyčiotis iš VL ligos: „Šiandien V. Landsbergį matome suriestą į kablį”, bet dar baisiau stebėti rašytojo smegenų atrofiją, kaltinant profesorių visais nelabaisiais… Nuo to vaistų nėra. Apgailėtina, nors jį šiuo požiūriu gerokai aplenkė kita „profesorė” Laučiūtė…
….kaip ta,vadinama,profesoriu,galima kaltint …visais nelabaisiais…..jei nelabasis yra jis pats,a….tavarisciau vyteni…Tau tai tikrai vaistai dar neisrasti,nes,aiskiai,nera ka gydyt..ot,besmegenis,kad tave kur…
Iki šiol laikiau autorių tik lėkštu rusiškas konstrukcijas vartojančiu filosofuotoju, maždaug tokiu, koks išeitų iš senio Marinos, išmokius jį rašyti ir klaviatūra naudotis. Po šio straipsnio vis dėlto laikau jį piktavaliu šiknium.
manai, kad autorius ir marina skirtingi asmenys???
…matot,Autoriau,kokie keisti gyvazmogiai cia lankosi….oi,pasitaisau pagal vaicekauskiene/naujakalbe/……gyvazmogos…..
….durnas durnuzeli, – ar is balos tas ..durnumas…
…kvailiau kvailuzeli,ar is balos tas kvailumas….
Buvo tokia proletarinė daina , niekas mūsų neišvaduos, nei Dievas, nei caras, tik mes patys save . Po komunistinio eksperimento ekonomikoje žlugimo iškilo būtinybė kurti rinkos ekonomiką, o kūrimas prasidėjo nuo valdiško turto privatizacijos – su būtiniausiomis ir neišvengiamiausiomis tame reikale neteisybėmis. Ir atitinkamu neišvengiamiausiu dorų žmonių nusivylimu ir pasipiktinimu tais kas to reikalo ėmėsi . Deja, savu laiku (pačioje pradžioje) neatsirado Lietuvoje šviesuolių kurie pasityčiotų iš tauraus paprastų dorų lietuvių nusivylimų nepriklausomybe ir jos neteisybėmis. Trūksta tokių ir dabar; be gastronomo Užkalnio ne labai ir yra kurie sakytų kad valstybei reikalinga ne teisinga, bet efektyvi ekonomika. Tada ir mažiausiai prisitaikiusiems rinkos kovotojams šis tas nubyra…Ką ir matome po Šimonytės Vyriausybės 4 metų darbo.
Taip, ne lietuviai pradėjo „Perestroikę”, kaip ir 1914 metais ne lietuviai supartalino carinės Rusijos imperijos galybę Antrajame Žalgiryje, ir ne lenkai, žinoma. Carinės Rusijos imperijos kariuomenę prašom nelyginti su drg.Liūto Trockio Raudonąja armija – tai nelyginami dalykai.
…Jeigu chirurgas gerai daro operacijas, bet mėgsta pagyrimus ir honorarus – protingi pacientai po operacijos patylės dėl to kiek jiems kainavo jų gyvybės išgelbėjimas. Bent jau nedės į šuns dienas savo gydytojo. O durniai elgsis kaip lietuviai, Landsbergiui vadovaujant atgavę nepriklausomybę. Kuo daugiau lietuviai rodo pačios nuoširdžiausios neapykantos Landsbergiui, tuo labiau jie džiugina Lietuvos priešus. Tereikia nagu pakrapštyti Landsbergio nekentėją ir atrasi patriotą , kuris iš nepriklausomybės laukė sugedusios komunistinės tvarkos pataisymo, o ne sugriovimo. O sugriovė mūsų gražią T. Lietuvą tai neišmanėlis ir savimyla Landsbergis…I r t.t. Kol gyva lietuvių neapykanta Landsbergiui, tol gyva ir Maskvos viltis atgauti Lietuvą su pačių „ne tokia” Lietuva patriotiškai nusivylusių lietuvių pagalba… Nesinori čia pasakoti dorų lietuvių nusivylimo Smetonos diktatūra istorijos. Ne labai ji būtų ir vietoje, po 1992 metų demokratinių Seimo ir 1993 metų demokratinių Prezidento rinkimų.
V.L. naikino komunizmą ir pertvarkė LR į neomarksistinę lanzbergizmo-leninizmo teokratiją. Trūksta tik mauzoliejaus.
…matot,Autoriau,kokie keisti gyvazmogiai cia lankosi….oi,pasitaisau pagal vaicekauskiene/naujakalbe/……gyvazmogos…..
Tiksliai pasakyta „Kol gyva lietuvių neapykanta Landsbergiui, tol gyva ir Maskvos viltis atgauti Lietuvą su pačių „ne tokia” Lietuva patriotiškai nusivylusių lietuvių pagalba… „
…tai negi tavo husbandas – greblys….
Bet ir turi žmonės laiko skaityti nežinia ką. Ir net aptarinėti po to. Gal iš to užsidirba pragyvenimui?
….tai kiek uzsidirbi tais savo pastebejimais ir nusistebejimais,a….ar tik ne 30kap.gelezim…
Kol valstybės Nepriklausomybę tapatinsite su šita prieštaringa šeimyna, tol lietuvius alergizuos ir nuo šios šeimynos, ir nuo savo valstybės.
…Jeigu chirurgas gerai daro operacijas, bet mėgsta pagyrimus ir honorarus – protingi pacientai po operacijos patylės dėl to kiek jiems kainavo jų gyvybės išgelbėjimas. Bent jau nedės į šuns dienas savo gydytojo. O durniai elgsis kaip lietuviai, Landsbergiui vadovaujant atgavę nepriklausomybę. Kuo daugiau lietuviai rodo pačios nuoširdžiausios neapykantos Landsbergiui, tuo labiau jie džiugina Lietuvos priešus. Tereikia nagu pakrapštyti Landsbergio nekentėją ir atrasi patriotą , kuris iš nepriklausomybės laukė sugedusios komunistinės tvarkos pataisymo, o ne sugriovimo. O sugriovė mūsų gražią T. Lietuvą tai neišmanėlis ir savimyla Landsbergis…I r t.t. Kol gyva lietuvių neapykanta Landsbergiui, tol gyva ir Maskvos viltis atgauti Lietuvą su pačių „ne tokia” Lietuva patriotiškai nusivylusių lietuvių pagalba… Nesinori čia pasakoti dorų lietuvių nusivylimo Smetonos diktatūra istorijos. Ne labai ji būtų ir vietoje, po 1992 metų demokratinių Seimo ir 1993 metų demokratinių Prezidento rinkimų.
…tave pakrapscius,rasi….idijoooooota.Daugiau,anic….krapstyk,kiek nori…..oi,pamirsau, – T.idijota…
nuo sukomunistėjimo V.L. mūsų neišvadavo
Pats raudonas kaip šėtonas, o kai reikia – rudas kaip šuva
Berods, filosofas Ozolas kėlė klausimą, kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sunyko iki dabartinio žemės lopinėlio, vadinamo Lietuva ( cituoju iš atminties)? Gal atsakyti gali šio straipsnio herojus?
Nežinau R.Ozolo pasvarstymų šia tema. Tačiau, kaip atrodo bent man, užtenka ir to žemės lopinėlio šiandien įsišaknyti į gylį 🙂
Pietryčių Lietuvos mes beveik nevaldome, o valdo – Lenkija. Jį daro milžinišką spaudimą dėl autonomijos parengiamųjų darbų mūsų kinkadrebiams apsišaukėliams, kuriems terūpi tik jų asmeninė naudą, jų gerovė, jaunos meilužės, „Bunga, bunga” vakarėliai ir galimybė pralobti apgautų ir sukvailintų, suzombintų eilinių lietuvių sąskaita.
Romualdo Ozolo mintys: alkas.lt/2011/05/07/r-ozolas-didziausias-pavojus-lietuvai-%E2%80%93-lenkija/