Edvardas Čiuldė. Naujos pramogos labirintų parke

Plečiasi ir modernėja ne visados geriausia to žodžio reikšme pramogų infrastruktūra Lietuvoje, atsiranda naujos paslaugos, štai ateitininkų būrelio vaikų su tikybos mokytoja priešakyje edukacinės viešnagės po Anykščių rajoną metu, kai, aplankius žymiąsias vietas, buvo užsukta atsipūsti į rajone įsikūrusį labirinto parką, čia, kaip sakoma, vidury dienos, aplinkui šurmuliuojant ir klegant mažiesiems turistautojams, buvo išprievartauta 15-metė mergaitė. Iš esmės dar paauglystės metų nesulaukusį vaiką užpuolė ir išniekino to pramogų parko darbuotojas, užimantis animatoriaus pareigybę.

Kas tai per pareigybė, arba, kaip šiandien mėgstama klausti, kokių reikalų ekspertas yra animatorius? Lotyniškai „anima“ – lietuviškai „siela“. Tačiau kaip galima spręsti iš konteksto, animatoriumi čia yra vadinamas paklaidinimo košmarų labirinte specialistas. Dabar negalima atmesti ir tokios galimybės, kad po šio baisaus įvykio neaiškus ir daug abejonių keliantis siaubo kambaryje įvardijimas „animatorius“ įgys papildomą reikšmę, kai taip bus pradėti vadinti vaikų prievartautojai, klounais persirengę pedofilai. Atsitiko taip, tarsi čia iškabintos Helovyno kaukės atgijo ir pradėjo veikti kinetiškai. Dar paspėliokime, ar po šio kraupaus nutikimo ši pramogų vieta užsidarė, ar ir toliau veikia, kviesdama pramogautojus naujomis atrakcijomis, pavyzdžiui, dalyvauti ramunės žiedo skabymo apeigose, užduodant sau klausimą – išprievartaus ar neišprievartaus?

Atleiskite už pernelyg tiesmukišką ir negudrų palyginimą, bet man kartais atrodo, kad tokia dar nesulaukusi brandos amžiaus mergina, kurią taikosi išprievartauti visokiausio plauko animatoriai ekspertai, yra pati Lietuva.

Dedamos pastangos paklaidinti Lietuvą labirinte, iš kurio kelio atgal nėra, kai bandoma primesti įsivaizdavimą, kad lietuvybės puoselėjimas yra pažangos stabdis, o vyro ir moters santuokos keliu sudaryta šeima jau nėra visuomenės ir valstybės pamatas, taigi ir valstybei, kaip numatoma pažangos strategijoje „Lietuva 2050“, nėra jokio reikalo remti daugiavaikių šeimų, nebent tai būtu daroma iš atsilikimo inercijos.

Kaip atrodo, taip paprastai, kaip galbūt kažkam norėtųsi, Lietuvos nepavyks užkasti arba juolab nuvaryti nuo žemės, taigi paklaidinimo labirinte taktika, kai dedamos pastangos atitolinti nuo pradžios ir priversti užmiršti savo ištakas, gali būti paveikesnė. Iš kitos pusės, sugrįžimo prie pradžios, prie pačios Lietuvos imperatyvas yra mūsų išsigelbėjimo taktika.

Žiūrint iš šio taško, galima kelti ir klausimą – kam tarnauja bazinės Lietuvos institucijos – tautos paklaidinimui ar išbridimui iš miglos?

Štai, kaip atrodo bent man, toks Žalimas, kadenciją su trupučiuku vadovavęs Konstituciniam Teismui buvo neprilygstantis miglų pūtėjas, sugebantis taip uždūminti, jog net ima ir pradeda vaidentis, kad neva LR Konstitucijoje yra įvirtinta neutrali lyčiai šeimos samprata. Kaip atrodo bent man, pasitraukus Žalimui iš institucijos pirmininko posto, miglos čia pasiliko ir toliau nusėdusios žmonių protuose ir teismo patalpose.

Yra toks Lotynų Amerikos graužikas, jeigu neklystu, vadinamas skunsu, kuriam – neduokDie! – įbėgus į trobą, visi kambariai pasmirsta taip, kad niekas jau nepadės atsikratyti smarvės, sakoma, kad net padegus trobesius, toliau smirda laužavietė ir atvėsę pelenai.

Tačiau su Žalimu tai neturi nieko bendro, skunsas čia man pasivaideno netyčia dėl blogos nuotaikos, niekados neišauštančios dienos ir pristojusio nesmagumo…

Naujos kadencijos LR Konstitucinis Teismas pasmerkė Žemaitaitį kaip sulaužiusį priesaiką antisemitą. Kas toliau?

Jeigu atvirai, man nerūpi, Žemaitaitis yra ne iš tų, kurie nesugeba patys savimi pasirūpinti, anas tikrai neprapuls, nepasimes.

Tačiau jeigu ir nelabai norėčiau gilintis, vis tik privalau atkreipti dėmesį, kad aptariamu atveju Konstitucinio teismo veikloje akivaizdžiai prasikiša klaidinimo intencijos ir žmonių nuomonės išprievartavimo požymiai.

Konstitucinį Teismą kaip ekspertas Žemaitaičio „byloje“ konsultavo toks Nerijus Šepetys, kuris jau seniai bando įtikinti pasaulį, kad Lietuva galimai yra dar didesnis Holokausto įtariamasis nei hitlerinė Vokietija, ne kartą dergė Lietuvos didvyrius.

Kodėl taip elgiasi ir tokius niekus peza „Naujojo Židinio / Aidai“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius, neabejotinai išsilavinę ir protingas žmogus.

Neturėdamas jokio šios mįslės įminimo rakto, galiu tik pabandyti spėti, kad anas kalba taip, kaip norėtų girdėti kalbant tarptautinio kapitalo fondai, remiantys leidybinę veiklą. Galbūt dėl legendinio žurnalo išlikimo vyriausiasis redaktorius net aukojasi, užstatydamas savo kūną, tačiau jo ekspertinę nuomonė aptariamu klausimu pagal prigimtį ir negali būti kitokia nei atvirai klaidinanti. Kita vertus, nedidelė tikriausiai paslaptis yra klausimėlis – kas tokį ekspertą ( ne animatorių) išpiršo Konstituciniam teismui, a?..

 ***

kaimas bunda dabar anksti vos prašvitus

laukuose dar rūkas sutirštintas tvyro

nugiedojo gaidys ir kažką dar sapnavo belangėje vištos

kai pro rūką per kelią staiga nuvingiavo prailginto torso vyras

pasižvalgius jau matėsi kad daugėja tokių personažų prailginto torso

šlaistės po kiemą kaip pakaruokliai suvežti iš viso rajono

arba tai būtų iš žemes staiga prasiveržęs ateivių forpostas koks nors

kur moterys žengė melžti karvių iš ryto išdidžios kaip faraonės