Palmyros horoskopas šiam pirmadieniu dar nepasibaigus dienai bent mano atžvilgiu išsipildė su pertekliumi ar kaupu. Dabar svarbu, kad tai netaptų didele kupra. Žvaigždė man lėmė tiksliai tokią įvykių seką, kaip buvo nusakiusi ši būrėja iš lrytas.lt, tačiau ir aš pats nesėdėjau rankas sudėjęs, bet stengiausi pataikyti į ritmiką.
Jau seniai esu pastebėjęs, kad tais kartais, kai Palmyra įspėja, jog praeitos nakties sapnai pildosi, aš pats kaip taisyklė būnu susapnavęs pasaulio pabaigą. Tai neturėtų kelti didesnio nerimo kitiems sapnuotojams, nes, labai tikėtina, kiekvienas žmogus turi savo atskirą pasaulio pabaigą. Kaip yra pastebėjęs dar Demokritas, visa tai, kas yra pasaulyje, yra tik žmogus. Taigi, kadangi žmonių yra daug ir jie neretai būna skirtingi, skirtingų pasaulių taip pat yra daug, o jokios bendrojo pasaulio pabaigos neturėtų būti.
Tai išvada, kuri man galiausiai atneša nusiraminimą ir palengvėjimą, leidžia turiningai pragyventi kiekvieną pasaulio dieną, nelaukiant pasaulio pabaigos, nes neįsivaizduoju kaip normalių refleksų žmogus galėtų išgyventi bent akimirką, jeigu pasaulis būtų vienas ir juo reikėtų dalintis net su tokiais personažais kaip Šimašius, Žalimas, Vinokuras ir kitais dūrais, prūsų kalbos to žodžio reikšme.
Įsivaizduoju, kad į mano pasaulį kartais atskristų protingos būtybės driežo formos iš kitos galaktikos, su kuriais galimai kartas nuo karto įsivelčiau į dialogą, tačiau negaliu prileisti net vaizduotėje, kad į mano prakiurusį pasaulį atvyktų driežai iš artimiausios planetos Šimašiaus, Žalimo ar Vinokuro formos, tokioje prisiimtoje povyzoje platinantys užkratą, kuris visas gyvybės formas, net protingąsias, paverčia glitėsiais.
Kai pro savo akinių stiklų iliuminatorius žiūriu į tą tolimą/artimą planetą, matau ten plūduriuojančius žalimus, o su tokiais keistaformiais nekyla nė mažiausio noro užmegzti dialogą net per šviesmečių nuotolį. Geriau jau pasaulio entropija nei tokia dirtinai forsuojamos glitėnizacijos pažanga!
Palmyros horoskopas paprastai ne tik labai atsakingai nubraižo tavo gyvenimo strateginį planą, bei drauge yra labai tikslus, numatydamas net smulkiausias naujos dienos kristalizacijos detales.
Štai Palmyra šiandien perspėjo, kad „Iki 11 val. 14 min. pirmadienį tęsis vakarykštis kritinis laikas, kai dažniau klystama. Tačiau vėliau – puikus laikas imtis sudėtingų užduočių, spręsti veiklos problemas. Gilinkite profesines žinias. Tinkama proga imtis kažko naujo mokytis. Palanku kurti, aptarinėti veiklos planus. Tiks tartis, derėtis, įsipareigoti, pasirašinėti svarbius dokumentus. Tai bus geras laikas bendravimui, naujų pažinčių užmezgimui, svarbiems susitikimams, kelionėms bendraminčių, bendradarbių būryje“.
Atvykau į darbą nei per anksti, nei per vėlai, o lygiai 11 val. 15min. Už praeitų metų pravaikštas ir šiandieninį pavėlavimą buvau atleistas iš darbo. Pasirašiau labai svarbų atleidimo iš darbo savo noru dokumentą. Staiga supratau, kad jau pats laikas būtų pagilinti savo profesines žinias ir drauge išpuolė proga imtis kažko naujo. Dėl iš anksto pažadėto gero laiko bendravimui pažintis be didesnių ceremonijų pradėjau megzti tiesiog gatvėse tik pradėjus temti, tuo išgąsdindamas būrį dabitų, bet atradęs naujus bendraminčius tarp benamių ir bedarbių kvartalo gyventojų.
Kaip rašo Palmyra, šiandien „Blogas ženklas: ką nors sudaužyti, jei akmuo iš žiedo iškristų, jei sugestų laikrodis. Geras ženklas: rasti virvutę, ypač su kilpa, pasagą“.
Antroje dienos pusėje akys sukibirkščiavo nuo skausmo, nes, kaip spėju, inkstuose užaugintas brangakmenis nusileido į šapimo takus. Norėjosi atsukti laikrodį į pasaulio pradžią, tačiau nepavyko. Ilgai ieškojau kokios nors virvutės, ypač tos – su kilpa. Taigi jeigu šiandien matėte nepakaustytą žmogų, Laisvės alėjoje tuščiai sukantį ratais, tai tikriausiai buvau aš…
Nors pagal horoskopą esu avinas, paprastai praleidžiu tą Palmyros horoskopų konkretizacijų dalį, kur kalbama apie tai, ką žvaigždės žada avinams, nes nereikia būti dideliu pranašu, kad galėtum suprasti, jog avinams mūsų pasaulyje niekados nieko gero nebežada. Paprastai horoskopą pradedu skaityti nuo skyrelio „skorpionams“, nes mano žmona yra gimusi po astrologiniu skorpiono ženklu.
Šiandien čia neradau nieko įdomaus, todėl palikau priklijuotą prie sienos vakarykštį Palmyros išaiškinimą: „Skorpionas (10 24–11 22). Deja, – tuščių vilčių metas, kai geriau nieko rimto neplanuoti. Negaiškite laiko tądien ginčams su sutuoktiniu, priekaištams artimiesiems, kad ir kaip jaustumėtės teisūs“.
Smagus straipsnelis. Tačiau didelė gėda yra Europos centre esančios valstybės, kuri kuria pasaulinio lygio mokslo žinias ir technologijas ir jomis naudojasi, žiniasklaidai, kuri skleidžia viduramžių šamanizmą ir horoskopus, kurie prieš kelis šimtmečius buvo įrodyta neturintys jokios prasmės ir yra tik žmonių apgaulė. Tokia žiniasklaida pati save niekina, pati verčia ja nepasitikėti, pati rodo jos žemiausią lygį.
Laba diena! Iš tiesų, labiausiai liūdina pasitikėjimo horoskopais ir panašiais dalykais fenomenas dėl to, jog čia yra kvestionuojama žmogaus laisvos valios galimybė. Ne žvaigždžių įšsidėstimas, o pats žmogus lemia savo likimą.
Atsiprašau už korektūros klaidą – išsidėstymas.