Kas be ko, šių eilučių autorius, kaip ir Tu, mielas skaitytojau, labai nerimauja dėl to, kad naujoji JAV administracija žiūri, kaip atrodo bent iš pirmo žvilgsnio, į Ukrainą ištikusią katastrofą, užpuolus skeltanagiams, pernelyg atsainiai, t. y. atsainiau nei būtų galima tikėtis iš pagrindinės demokratijos citadelės vadovybės. Tačiau pabandykite atlikti tokį minties eksperimentą – pašalinkite dūmų uždangas, ir netrukus pastebėsite, kad, nežiūrint keistų Trampo kalbų ir veiksmų, dabar pirmą kartą per užsitęsusį karą Rusija yra įsprausta į kampą ir nežino kaip pasielgti, viešai nepripažindama to, – ką visi, tiesą sakant, žino, – kad yra žmogėdrų valdoma šalis.
Todėl pasakysiu tiesiai, kad man koktūs yra seno žurnalistikos vilko, pravarde Valkata, isteriški straipsniai, kuriuose stengiamasi įrodyti, kad Trampas yra dar baisesnis padaras nei Putinas.
Žinia, Dostojevskis sako, kad reikia skirti isterijos apimtą aukštuomenės damą nuo prastuomenės bobos, kuri, ištikta nervų priepuolio, skirtingai negu isterikė, turėtų būti vadinama klykne. Taip ir mūsų padangėje šiandien Valkata įgyja papildomą atpažinimo ženklą ir gali būti vadinamas Klykniumi, kaip ir jo kulinariniai pasekėjai ar išvirškinti turiniai.
Jau esu anksčiau atkreipęs dėmesį, kad kebliausias mūsų dienų klausimas yra štai tokia mįslė – kodėl didžiausiais Ukrainos draugais, susirūpinusiais, kad rusai neatimtų iš ukrainiečių jų tautinės tapatybės, stengiasi atrodyti tokie kaip Valkata, niekinantis lietuvybę, Vytį vadinantis balvonu arba, tarkime, Šimonytė, kurios aplinkoje užgimsta įsitikinimas, kad lietuvių tautinės tapatybės ir kultūros puoselėjimas yra pažangos stabdis.
Ar sakote, kad tokius žodžius ištarė ne Šimonytė, o jos svitos dalyvis, rektoriukas Petrauskas, įgarsindamas patronės mintis?
Iš tiesų, kam dar būtų paslaptis, kad šiukšliukas Petrauskas savo minčių neturi, tačiau gerai žino, ką reikia kalbėti, siekiant įsiteikti šiai damai.
Taip pat jokia paslaptis bus ir tai, kad šių eilučių autorius yra neįtikėtinai mandagus žmogus, niekados nepasakantis blogo žodžio apie kitą žmogų, tačiau baisaus karo pavojaus akivaizdoje niekaip negalima atleisti už bandymus niekšingai demoralizuoti tautą ir daiktus reikia pradėti vadinti tikrais vardais.
Ta proga būtų galima pastebėti ir tai, kad vu, andai panaikinęs lituanistikos katedras, o dabar pakartotinai išsirinkę tokį rektoriuką, yra šiukšlių konteineris, nieko daugiau.
Tokį Valkatos ir Šimonytės dviveidiškumą, apie kurį kalbėjome, jau esu kažkur bandęs painiai paaiškinti kaip iliuzinės kompensacijos funkcijos kuriamą paradoksą, kai tėvynės neturintis žmogus bando pasigaminti tėvynės simuliakrą.
Tai būtų romantiška versija, kai tikrovėje tikriausiai viskas yra dar paprasčiau, ar ne?
Kad ir kaip ten būtų, Valkatai and CO Ukraina yra tik pretekstas (jų tariamo susirūpinimo Ukraina poza baisiai kompromituoja ukrainiečių kovą), kai naujoji JAV administracija susilaukia tėvynės valkatų nemalonės greičiausiai dėl to, kad Trampo komanda pradėjo puolimą prieš išsigimėlišką woke subkultūrą ir pederastų įsteigtą cenzūros visuomenę.
Lietuvos nacionalinio saugumo pirmaeilis uždavinys yra būtinybė vėl atsisukti į Ameriką, pabandant dar kartą morališkai ir ideologiškai prisijaukinti demokratijos tvirtovės vaizdinį.
kiekvieną
pavasarį
taip
daros
kad
laksto
visur
nukirstagalvis
padaras
skleisdamas
paniką
…………..
iš
daugtaškio
skleidžiasi
anikos
pumpurai
markstos
iškart
prabudusi
žvaira
azijietė
gėlė
(marksistė)
ir
dygsta
aštri
kaip
skustuvas
žolė
naujo
karvių
baleto reikmėm
Aštrus ir teisingas straipsnis.
Užtenka triesti miltais, pirma anksti, antra beprasmiška, reikia žiūrėt kur link viskas juda, ir kas iš to gaunasi, kol kas dar daug neaiškumo , kelti bevertį šaršala ir isterija yra kvaila, bei nusikalstama. Na, bet tie kurie mato nauda iš tokio triukšmo ir riksmo, dirbs iš peties, net puikiai žinodami, kad daro baisia žala visuomenei ir valstybei. O kas galėtu paneigti,kad jiems ta žala net labai norimas ir siektinas rezultatas? Jie kels triukšma, tepliosis išmatomis, meluos, vedžios už nosies ir po pusmečio jau giedos kita dainele, kai vėjukas papūs iš kitos pusės. Beje kacapyno apmokami kiauksiukai ir nemokamai kacapam dirbantys „idėjiniai” DEŠOVKĖS, būtent taip ir dirba. Labai įtartinos paralelės tarp anų ir šitų, jūs taip nemanote? Žinote, čia prisimenu amerikiečių posakį, jeigu kreksi kaip antis, krypuoja kaip antis, atrodo kaip antis, tai kas galėtu pasakyt, kad tokie isterijos kėlėjai, nėra putinastų informacinio karo dalis ir uolūs jo vykdytojai, kaip sakant iš vidaus? Juk jiems taip neblogai sekasi kelti sumaištį ir susiskaldyma valstybėje. O žinote kodėl jiem taip sekasi? Todėl, kad jų kelis kart pervirškinta ir per visas kūno technines angas, išstumta turinį gromuluojantys „gurmanai”, po pusmečio, pasikeitus plokštelei net neprisimins kokį mėšla jie laižydamiesi ir išsišiepė prieš pusė metų ėdė. NENORĖS prisiminti visų šitų triedalų. Jiem viskas tinka, į kuria puse pasuksi, kaip ta išmata išraitysi, vistiek prarys ir apsilaižys. Jiems tiks komunizmas, tiks bet koks kitas ‘izmas. Tokiem be abejo, Lietuvybė „progreso” stabdis, Lietuviai nėra savo šalies šeimininkai, Lietuvių kalba „ptičij jazyk”, pamenat tokia formuluote? O aš dar pamenu. Pamenu šita dergimo stilių, stilių kuris jau spėjo gerai pašvinkti, nors ir prie tarybų valdžios, šitas reikalas smarkiai dvokė. Nuo to laiko niekas nepasikeitė. Tokie reiškiniai kelia absoliutų ir nenugalima pasišlykštėjima.
PS
Visokių krizių ir neaikšių padėčių metu, būtina išlikt ramiais, susitelkusiais, gerai viska apgalvot ir neskubėt su išvadom. Jeigu nepamataves nupjausi, teturėsi kreiva lenta. Bet jeigu nepamataves dešimt kart, apsišiksi politikoje, už tai sumokės visi ir kaina gali būti tikrai šiurpi. Nebūkite avys, kurios be proto lekia ten kur juos amsintis šuva veja.nebūkit asilai, aklai sekantys paskui pakabinta morka.Šaltas protas, tiesa, ištvermė ir ištikymybė Lietuvai, štai stulpai į kuriuos jums reikia remtis, o lojančius šuvas varykit šalin ir neklausykit jų amsėjimo.
Savo komentare tu „pastatei į patriotinę” vietą 75 metams įslaptintus KGB-istus ir gausius buvusius KGB informatorius, kurie su gausiomis „grybauskaitėmis” nuo 1990 metų yra geriausiai organizuoti, „išlaiko šaltą protą, ištvermę ir ištikimybę patriotiniam reikalui”.. Ši publika yra pirmose gretose ir negailestingai duoda „prisratsia” ” kacapam dirbantiems „idėjinėmis” DEŠOVKĖMIS,..” Buvusi „patriotinė” KGB-istinė publika iš visų jėgų stengiasi, nes Žemaitaitis sumanė paviešinti, suteikti galimybę tautai „pasidžiaugti savo cherojais”, „tautos, valstybingumo… labui” išlikti „inkognito” ir po mirties…, kad Kremlius „nesužinotų” ir nepakenktų eurosojūziniam „valstybingumui”….
Lojikai prieš Ameriką mums užtrauks nelaimę.
Lietuvių tautinės tapatybės ir kultūros puoselėjimas yra stabdis svetimoms kultūroms, ypač kaimyninėms, kurios niekaip štai negali išsitekti nuosavoje kultūrinėje erdvėje