Daug klausimų. Pirmiausiai mus domina tai – kodėl „Tolerantiško jaunimo sąjungos“ kontingentas kaip taisyklė yra pacifistai arba bent jau laikosi nesipriešinimo blogiui taktikos? Greičiausiai taip yra todėl, kad jie nebijo atsukti nugarų priešui, bėgdami iš mūšio lauko.
X
Kodėl Vilniaus apygardos teismo teisėjas/a įpareigojo policiją pradėti ikiteisminį tyrimą prieš kovingąją Dievo karę Zitą Šličytę pagal „Tolerantiško jaunimo sąjungos“ pateiktą kraštutinai netolerantišką kitai nuomonei ir nervingą skundą? Ieškodami mįslingojo įvykio daugmaž racionalaus paaiškinimo, negalime atmesti ir tokio varianto, kad teisėjas/a yra tolerantiškų senjorų klubo aktyvistas.
X
Kodėl „Tolerantiško jaunimo sąjungos“ tikrieji ir pasenėję nariai noriai dalija savo vizitines korteles nelegaliems migrantams? Kaip tai būtų galima kvalifikuoti pagal motyvus – kaip nesuvaldyto empatijos jausmo prasiveržimą ir užstrigusią reliktinę to išvaržą ar kaip seksualinį priekabiavimą prie svetimšalių ir netolerantiškų jaunų vyrų?
X
Kodėl žmonės, praėję „Tolerantiško jaunimo sąjungos mokyklą“, paprastai nemyli Lietuvos, savo tėvynės? Galbūt dėl to, kad juos kankina kartais prasimušantis kaltės jausmas, droviai primenantis apie tai, jog negalima dulkinti tėvynės pro užpakalį? Tėvynė – tai ne kilimas!
X
po lietaus dabar tokio
kaip po karo lengvai laimėto
mano žemė iš naujo tuokiasi
net praeivį kažko ten sumėto
kur iš veidrodžio pusės laukai įmirkę
kupini netikėtos palaimos
nuo spalvų atsiskyrusiems atspalviams mirgant
tarsi peštųs gaidžiai jau toli už kaimo
medžių žievės naujai restauruotos
ir žolynai piešti jau tarsi
kur naujai atkovotuose plotuose
legalus vėlei tampa katarsis
