Nesakykite, kartais šešėliniai karai būna ne mažiau nuožmūs nei konvenciniai ar hibridiniai karai.
Jau turėjau progą andai atkreipti publikos dėmesį į neįtikėtiną šešėlio sureikšminimą, kai operos žvaigždė, garsusis solistas, konservatorių partijos Seime dainorėlis Vytautas Juozapaitis anais legendinių nesusipratimų laikais išplatino graudų laišką, priekaištaudamas Andriui Kubiliui dėl to, kad, skelbdamas šešėlinės vyriausybės sudėtį, pastarasis nepaskyrė jam operos metro statusą atitinkančio šešėlinio kultūros ministro portfelio, mažiausiai metro dydžio.
Tačiau ar jums ne keista, kad šiandien niekam galvos neskauda net ir užstojus asimetrijos laikmečiui, kai kultūros ministru darbuojasi satelitinės partijos atstovas, kuris geriausiu atveju gali būti laikomas tik graudžiu operinio vaiduoklio iš kaimo kultūros rūmų šešėliu?
Taip tikriausiai yra dėl to, kad iš visos kultūros Lietuvoje galiausiai paliko tik raitelio be galvos šešėlis.
*****
Vokiečių romanistai romantikai išplatino legendinį pasakojimą apie nelaimėlį žmogelį, kuris įklimpo į didele bėdas ir vargus, pardavęs savo šešėlį. Tada tikriausiai ir užgimė idėja apie tai, kad velnias supirkinėja žmonių šešėlius (esą velnias pats iš savęs šešėlio neturi, net ir stodamas prieš pasaulį anksti ryte ar po pietų, Saulei jau riedant vakarop).
Iš tiesų, pabandykime įsivaizduoti – koks velniškas išradimas būtų valdžia be opozicijos šešėlio, kaip iš tiesų ir atsitiko Putino Rusijoje. Tačiau čia man labiausiai rūpi pats šešėlių laisvosios rinkos fenomenas.
Kyla klausimas – kur reikės padėtį senąjį šešėlį, jeigu panorėsime įsigyti laiko dvasią atitinkantį, jaunesnį, gražesnį ar protingesnį net už mus pačius šešėlį, ar tokie jau nugyvendinti šešėliai turėtų būti išsiunčiami į vaiduokliškus šešėlių namus?
Kita vertus, ekonominio determinizmo požiūriu, kitaip nei skelbiant iš ontologijos pozicijų, šešėliai staiga sublogsta ir pradeda nykti užstojus ekonominės gerovės Saulei virš Lietuvos.
*****
Kaip dauginasi šešėliai tarpusavyje, – to niekas nežinojo. Tačiau man vaidenosi, kad net homoseksualų šešėliai dauginasi tarpusavyje, taigi pasižymi ypatingu, nebūdingu pačiam homoseksualui apvaisinimo sugebėjimu. Todėl laikausi nuomonės, kad vis dėlto didelė klaida buvo masinis, įgijęs pasaulinės katastrofos pobūdį homoseksualų išėjimas iš šešėlio.
*****
kai džiugų vakarą gėlės
žiedus
sau
krauja
mano šešėlis
tuščias
siūbuoja
be kraujo
be plaučių
džiovos
nebegali
įkvėpt aromato
kol
romos kurijos
kurjerio
dar
nesimato
užuominą turi
kaip
širdį
už ančio
perdurtą
kardo
ir
kardinolo
rožančių
perduotą
miniai
