Kaip sakoma, nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą.
Iš tiesų, gal ir tas sudrebinęs visą pasaulį Trampo ir Zelenskio apsižodžiavimas tarpusavyje galiausiai pasitarnaus gėrio pergalei? Kodėl taip bent iš dalies būčiau linkęs manyti, net ir įjungęs nepasiduodančio iliuzijoms proto režimą?
Pirmiausiai svarbu yra tai, kad Zelenskis tokiame „nuomonių apsikeitime“ apgynė gerą savo ir Ukrainos vardą, nepritūpęs iš baimės dėl neadekvačių Trampo paistalų apie tai, kad neva karą pradėjo Ukraina, Zelenskis yra visiškai neturintis tautos pasitikėjimo diktatorius ir panašių nesąmonių, kurių toliau nesinori cituoti dėl įsiplieskusio gėdos jausmo už JAV prezidentą, kuris sugeba taip lengvai, tarsi du pirštus apmyždamas, nusišnekėti.
O juk buvo didelė pagunda Zelenskiui tylomis nuleisti net ir žeminančius tautą ir žmogų neadekvačius Trampo pasisakymus, baiminantis neatsargiu žodelyčiu užgauti legendinį JAV prezidento, nuo kurio valios kryptelėjimo daug kas, jeigu ne viskas (kaip mums atrodo) priklauso, ego. Kaip nesunku pastebėti, Putinas stengiasi, kaip tik išmano, pamaloninti tokį JAV prezidento super-ego-centrizmą, o štai Zelenskis paskutiniu momentu net atsisakė be tolesnių derybų padovanoti JAV Ukrainos žemėse glūdinčius retųjų metalų išteklius, nors anksčiau tokių ar panašių kalbų buvo.
Taigi, žiūrint iš pigaus racionalizavimo taško, Zelenskis pralaimi su pagreičiu. Tačiau ta aplinkybė, kad Ukrainos prezidentas, nenutylėdamas keblių klausimų, tuščiai nepurkštauja, bet ramiu tonu primena, kad Trampo kurpiami pasisakymai dėl mums kol kas dar nežinomų aplinkybių kartais, švelniai tariant, prasilenkia su tiesa, diplomatiniame fronte lėmė Zelenskio autoriteto paūgėjimą keleriopai, jo vardo dar didesnį heroizavimą. O tai taip pat yra didelė, prilygstanti ne vienai divizijai, jėga, neatsitiktinai dabar rusai deda desperatiškas pastangas prie derybų stalo trūks-plyš neprileisti Zelenskio.
O, žiūrėdami iš kitos pusės, matome, kad savo ruožtu Trampas, galimai dėl nesuvaldyto savojo egocentrizmo, prisikalbėjo tiek, kad dabar, vedamas to paties egocentrizmo padiktuoto balanso tarp priešybių paieškos gyvenimiškos išminties imperatyvo, privalės jau veiksmais ir nedviprasmiškais pasirinkimais atitaisyti perteklinės retorikos klaidas, daug akivaizdžiau paliudydamas savo tarpininkavimo naudą Ukrainos pusei. Priešingu atveju nusivylimas Trampu gali būti toks didžiulis kaip staiga kilęs gaisras išdžiūvusiame miške, kai niekas nežino kaip būtų galima sustabdyti įsisiautėjusią stichinę nelaimę nusekusių šaltinių krašte.
Kartais sakoma, kad rusai paspendė spąstus Trampui, tačiau aptariamu atveju Trampas greičiausiai pats išdidžiai įsivarė save į kampą ir pats privalės išbristi iš nepatogios manevrui pozicijos, atsisukdamas į Ukrainos pusę. Jeigu neklystu, būtent F. Nietzcshe yra pastebėjęs, kad nėra didesnės kvailystės už pastangas priešus paversti draugais, kartu draugus padarant priešais.
Tas Trampo ir Zelenskio apsižodžiavimas gali turėti pozityvią reikšmę dar ir dėl to, kad jis leido persistumti dėmesio centrui taip, kad tapo aišku, jog JAV nesugebės užtikrinti Izraelio apginamumo, praras visus pranašumus konkurencinėje akistatoje su Kinija, jeigu nesugebės persiimti kovojančios Ukrainos interesais kaip savo ir nepadės laimėti Ukrainai tai, kas įmanoma laimėti šioje situacijoje. To nesugebėjęs ar nepanorėjęs padaryti Trampas su visomis savo iniciatyvomis tampa mušta korta, lieka tuščiaviduriu gremėzdu, kuriam su išdidėjusiu, bet prakiurusiu ego jau nėra kur pasidėti visame pasaulyje.
Tačiau to ir bijau labiausiai, kad neatsitiktų taip, kad, kaip sakoma, su nešvariu vandeniu iš vonios gali būti išpiltas ir naujai užgimęs sveiko proto revoliucijos kūdikėlis.
Ar sakote, kad tas sveiko proto revoliucijos naujagimis kartais kažką postringauja seniokiškai prikimusiu, panašiu į jo pribuvėjų, tokių kaip Trampas, balsu?
Kas be ko, sveiko proto revoliucijos vizijai ilgai nebuvo leidžiama užgimti, ji buvo verčiama pasenti dar įsčiose, buvo bijomasi, kad užgimęs sveiko proto revoliucijos kūdikis karžygys greitai nukapos leftizmo hidros galvas.
Tai, ką apytikriai vadiname leftizmu, toli gražu nėra tik pasirinkimas politinio spektro skalėje, tai greičiu yra nesąmonių kaip vėžinių ląstelių pasidauginimo patologijos užkratas, Žemę paverčiantis žmonėms gyventi netinkama planeta. Taigi, tikriausiai ne per skambiai bus pasakyta, kad vadinamasis leftizmas yra metafizinis blogis, atgijęs mūsų tikrovėje kaip pažadintas ar pasižadinęs iš amžino įšalo slibinas. Laimėti prieš tokį metafizinį blogį yra ne mažiau svarbu nei nepralaimėti Ukrainoje.
O Trampas, vikrus seneliukas, šokinėja per jau įsismarkavusio metafizinio-fizinio karo bangas…
Pafantazuoti retkarčiais sveika. Mano vaizduotė krypsta kita linkme.
D. Trumpas ne politikas, o frajeris, bet apie tai jau rašiau. Jam nerūpi nei Ukraina, nei taika, jo tikslas – panaikinti sankcijas Rusijai, bet kokia kaina.
Tas užrašas ant jo raudonos kepurės, jau dabar neturi prasmės, nes Kinijos ekonomika per tuos 3 karo metus nušuoliavo taip toli, investuodama Rusijoje, kad Amerika jos niekada nepavys.
Jei Ukraina ir ES nepritars tam, dėl ko susitars JAV su Rusija, D. Trumpas panaikins sankcijas Rusijai vienašališkai ir pradės prekybą bei atnaujins investicijas.
Už D. T. stovi verslas, tai ką sau leido E. Muskas Ovaliniame kabinete su sūnumi prieš žurnalistus, parodė, kas yra tikrasis to kabineto šeimininkas. Tokio protokolo nesilaikymo nebuvo nei prie vieno JAV prezidento.
Pinigai nekvepia. Tai ko E. Muskas negavo Ukrainoje, kai lankėsi JAV iždo sekretorius S. Bessentas, gaus Rusijoje.
⚓
Captcha verfication failed
Ėlėrtė radijas. Penktadieni :
09:05
LRT Radijo ringas. Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis
Ar J.D.Vance’o kritika dėl demokratijos ydų Europoje pagrįsta?
Capt cha cha cha verification failed!
Valentino dieną per LRT radiją 16-18 val. propaganda liejosi kaip sovietmečiu, kalė visa jėga, net juokas ėmė.
Europa neturi kitos išeities, kaip atstatyti savo garbę ir orumą, atkurdama rimtą kariuomenę ant Vokietijos ir Prancūzijos pagrindų be karo provokatorių, kaip 1939 metais. Žinoma, ir atsikratyti Didžiojo Trejeto statytinių. Jei Amerika Vokietiją paleis į laisvę – tai taip ir bus. Panašu, kad prezidentas Trumpas tam ir rengiasi. Na, o pliurpiai ir paprastų žmonių apgaudinėtojai, dezistai ir pseudo ekspertai, pseudo istorikai bei kiti apsišaukėliai, turėtų būti patraukti atsakomybėn už veikimą prieš Europos tautas, už inveiderius ir globalizmą, už internacizmo propagandą.
Į pampersus iki kaklo nuolat prikrovusiam tiršto turinio Čiuldei – ” toliau nesinori cituoti dėl įsiplieskusio gėdos jausmo už JAV prezidentą, kuris sugeba taip lengvai, tarsi du pirštus apmyždamas, nusišnekėti…” Tuo tarpu virtuoziškai savo vyrišku „Anuo” scenoje ant pianino grojęs, „kokso” gausiai uostantis Zelenskis „tokiame „nuomonių apsikeitime“ apgynė gerą savo ir Ukrainos vardą, nepritūpęs iš baimės dėl neadekvačių Trampo paistalų apie tai, kad neva karą pradėjo Ukraina..”
Proto ir atminties nepragėrę, net ir į pampersus saikingai kraunantys vietiniai visokio plauko „runkeliai” pamena kodėl ir kada prasidėjo Rusijos agresija… 75 metams neįslaptinti, po 1990 su Lansbergio „beretiniais”, Grybauskaitės „burokiniais”….”patriotiškai, antileftistiškai, antimarksistiškai…” nekraunantys į pampersus vyresnės kartos žmonės prisimena, kad Lenino iniciatyva buvo pradėta TSRS žemėlapyje paišyti tokia teritorija kaip Ukraina…
Čiuldė, nusižiūrėjęs į Trumpą, straipsnelyje pabandė kilstelėti savą ” metafizinę-fizinę bangelę”, bet kažkiek jei „metafiziškai” subangavo, tai nebent Čiuldės pampersuose…, tuo tarpu „karavanas”, vardu gyvenimas, pagal gamtos dėsnius neišvengiamai keliauja kur reikia, su savimi nešdamas Trampą su visais „trampukais”, kaip ir kartu keliauja ir „metafizines-fizines bangeles” savo pampersuose gaminančiais „čiuldėmis”…
Kaip lietuviškai dainavo pasiskolintą užsienio dainą „Antis”- „gyvenkime kaip gali švariau, nors kartą į dieną keiskitės pampersus, zombiai atvažiuoja ir atbilda.(vietinės medijos transliuoja, kad atbilda iš rytų, iš Rusijos..)”…