2025-04-16, Trečiadienis
Tautos Forumas

Edvardas Čiuldė. Švytėjimas

2017 m. kovo 1 d.

Įpusėjęs spindulinio gydimo kursą nusprendžiau mokytis angų kalbos daug rimčiau nei visais kitais kartais, kai taip pat kildavo noras patobulinti tokius savo lingvistinius sugebėjimus. Ar verta? Be visa ko kito, laikas būtų prisiminti, kad rojuje, kaip jau yra ištirta, pirmieji žmonės kalbėjo lietuviškai. Tačiau pažiūrėkime, kiek vandens nutekėjo nuo tų laikų. Pirmapradė kalba patyrė daugybę likimo smūgių, ženkliai degeneravo, kitaip tariant, mutavo imtinai net iki anglų kalbos atsiradimo. Žinoma, stebina lietuvių ištikimybė pirmųjų rojaus gyventojų kalbos žaižaruojančioms formoms, tačiau susirinkus suanglėjusioms sieloms į vieną krūvą be anglų kalbos neišsiversi. Galima ta proga taip pat pabandyti spėti, kad ant skaistyklos vartų kabo užrašas „Dobro pažalovatj“, kas, verčiant į lietuvių kalbą, reiškia, kad čia pro gėrio sidabrinius filtrus patekusios sielos dar kurį laiką bus žalojamos. Rusiškų keiksmažodžių taip pat nederėtų užmiršti, nes gali praversti išskleidžiant sugedusį parašiutą.

*

Įlipus prie onkologinės ligoninės į autobusą judantį atgalios centro link, akis visų pirma užkliūva už užrašo „Jus stebi video kameros!“ Mintyse grėsmingai atsakau: „Mes savo ruožtu stebime Jus, video kameras!“

2017 m. kovo 3 d.

Kad ir kaip būtum susvetimėjęs savo švitinamam kūnui, kartas nuo karto pagalvoji – kokiu laipsniu toks radioaktyvus apdorojimas atsilieps tavo vyriškam pajėgumui, ar liks bent šlovingų laikų menkas atminimas? Šiandien prie linijinio greitintuvo durų, už kurių gauname radioaktyvumo dozę, be manęs dar grūdosi 6 ar 7 vežimėliai su sesučių atsistumtais neįgaliojo ratuose pacientais – keli iš jų, esant laisvai minutei, muistėsi ir stengėsi patogiau pasidėti guminę šlapinimosi pūslę, per kateterį išvestą į išorę, surenkančią, kaip supratau, savaime, be didesnių pastangų tekantį pagyvenusių vyrukų sysiuką. Taigi turėjau progą pagalvoti, kad sugebėjimas nusimyžti įprastu rankiniu būdu yra didysis vyriškumo liudijimas!

2017 m. kovo 6 d.

mirčiai pažiūrėjus į tavo spindulingas akis

apspangusias nuo padažnėjusio blakstienų tiko

iškart supratai: būsi nubaustas kaip visatos laiko vagis

galiausiai kaip prasmės deficito banko plėšikas

2017 m. kovo 7 d.

gyvenimas staiga

sustojo

vidiniame taške

nors išorėje

dar tęsėsi judėjimas

įprastais pagreičiais

 

sraigių

banda

nurūko

kaip raketos

palikdamos dūmų uodegas

achilas vėžlys

baigė

trasą

apšviestas

fotofinišo

o

įsčiose

staiga

paseno

dar neužgimę

kūdikėliai

su fosforuojančiomis

virkštelėmis

 

„lėta šalis“

sako

karalienė

Alisai

2018 m. sausio 9 d.

Ar buvo verta andai mokytis anglų kalbos, nieko taip ir nebeišmokus per dieną kiaurą?

Ko nežinau, to nežinau, bet šiandien, pavėlavęs šimtmetį, gimė mano sūnus, užvertęs akis į švytinčią angelo aurą.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Sinica. Nepritarsiu NT mokesčio plėtimui

Vienas dažniausių klausimų šiomis savaitėmis: ar pritarsite visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui? Ne, tikrai ne. Nacionalinis susivienijimas visada nuosekliai nepalaikė...

Edvardas Čiuldė. Struktūrinis tautos perteklius

Žinia, ekonomistai vartoja struktūrinio nedarbo terminą, paprastai taikomą pažymėti tai situacijai, kada atsiranda didelės bedarbių masės dėl pakitusio...

Prof. Alfonsas Vaišvila. Žodžio laisvė: tarp teisės ir neteisės (III dalis)

Knyga „Žali“ – vienas iš pavyzdžių, kaip laisvės kovų patirtis iš šaltinio ugdyti valią priešintis gali virsti tokios...

Stasė Bučiuvienė. Pabradės nekombatantai

Roza Iljasevič, devintą dešimtį baigianti Pabradės gyventoja, gimė Gluboke, lenko ir totorės šeimoje. Kažkada Rozos gimtasis miestelis, stovintis...