Edvardas Čiuldė. Vilniaus universitetui vadovauja naujoji Zimano inkarnacija

Vilniaus universitetas buvo įkurtas 1579 m. jėzuitų, o galutinai žlugo ir morališkai bankrutavo 2022m. liepos 14 d., vadovaujant išrinktajam rektorius Rimvydui Petrauskui.

Tai supratau labai aiškiai ir staigiai, perskaitęs dabartinio VU rektoriaus su gražia lietuviška pavarde (kokia kartais kraupi būna likimo ironija) tekstą delfi.lt portale, pavadinimu „Negalime gyventi nuolatinės krizės diskurse“.

Tiesą sakant, ne vieną kartą esu bandęs atkreipti dėmesį į dirginančias visuomenę keistenybes VU gyvenime pastaraisiais metais, drauge baimindamas – ar nesutirštinu kritinio nusiteikimo spalvų, tačiau dabar jau turiu teisę drąsiai pasakyti, kad mano perspėjimai ir nuogąstavimai buvo tik katino ašaros, palyginus su ta velniava, kuri atsidengia, prisivertus perskaityti minėtą publikaciją iki galo.

Publikuojamo teksto pabaigoje pažymima, kad tai yra: Įžanginis pranešimas Valstybės pažangos tarybos posėdyje, nurodant pranešimo datą – 2022 07 14. Kitaip tariant, ne šuns papas. Kaip supratau, pranešimas buvo padarytas pradedant svarstymus dėl šalies raidos „Lietuva – 2050“ strateginių gairių numatymo.

Vienintelis vertingas šios publikacijos dalykas yra žadinantis neaiškius lūkesčius publikacijos pavadinimas „Negalime gyventi nuolatinės krizės sąlygomis“.

Kitas dalykas, kad pavadinimas neturi nė mažiausio ryšio su publikuojamu tekstu, nė vienas išspausdinto pranešimo žodis nė iš tolo nekoreliuoja su temos pavadinimu. Taigi, kaip atrodo, temos įvardijimui rektorius išnaudojo visus savo kūrybinius pajėgumus, nes toliau tekste išsakomo tezės, nurodant 10 punktų, yra tobulas banalybių rinkinys, tikrai nieko daugiau. Taip surašyti į vieną krūvą visas didžiausias tuščio tauškimo banalybes ir minčių nuodėvas Lietuvoje niekas iki R.Petrausko dar nebuvo išdrįsęs.

Žinia, strateginių pažangos gairių surašymo žanras Lietuvoje jau anksčiau buvo įgijęs nekokią šlovę, tačiau R. Petrauskas užkariauja naujas, seniau dar nematytas tuščiakalbystės aukštumas, tapdamas plastmasės barškinimo čempionu, kitaip nepasakysi. O jeigu sakote, kad tai yra juodasis humoras, tada, žinoma, kitas reikalas.

Tačiau būtų nuodėmė nepastebėti, kad šis pranešimas turi vieną labai aiškiai išsakomą mintį, tokią aiškią, kad nėra kur dėtis. Leiskite šįkart pacituoti pažodžiui: „Vietoj savo tapatybės sauga liguistai susirūpinusios tautos turime tapti savimi pasitikinčia bendrija, kuri siekia duoti pasauliui, nes tik taip galime tikėtis, kad būsime įdomūs ir reikalingi, neeikvodami energijos ir resursų neišvengiamos kaitos sulaikymui, identiteto konservavimui ir panašiems į tuščią nostalgiją orientuotiems procesams“.

Kaip jūs suprantate tą užmanymą, kad vietoj tautos turime tapti bendrija? Tai didis užmanymas, ar kitaip?

Kaip skelbia R.Petrauskas tautinė tapatybė yra praeities reliktas, stagnacijos veiksnys, todėl privalome įgyti europinė tapatybę.

Tarp didžiausių Lietuvos gyvenimo piktžaizdžių Petrauskas įvardija ir tai, kad dar kažkur, užsilikusiuose pakraščiuose „kultūra matoma kaip priemonė išsaugoti etninę tapatybę“. Kaip jums atrodo, ar toks pareiškimas neišduoda VU pasirengimo tapti kultūrinės revoliucijos flagmanu, a?

O ką reiškia paistalai apie tai, kad mes privalome forsuoti ES integracijos procesus, siekdami dar tampresnės nei paprastoji federacija sąjungos, ogi – kažkokios monolitinė sąjungos Europos unijos pavidale? Paprastai sakant, tokie pavarymai yra intelekto pažeminimas.

Kaip atrodo bent man, tokie R.Petrausko užlenkimai per posūkius yra ne tik žmogaus intelekto pažeminimas, bet ir svarbiausio LR Konstitucijos punkto, kad Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta, piktybiškas pažeidimas, yra nešvankus išsityčiojimas iš Konstitucijos.

Kita vertus, pasakykite man, kuri iš ES valstybių – Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija – atsisako puoselėti savo tautinę tapatybę tariamos pažangos vardan, kur dar kitur būtų galima rasti tokį mulkį kaip VU rektorius, kuris tautinę tapatybė traktuoja kaip užklimpimą praeityje?

Kam išvis mums buvo reikalinga ta nepriklausomybė, jeigu manote, kad 2050 metų Lietuvoje nebeliks nė užuominos apie Lietuvą?

Kam mums buvo ar yra reikalinga laisvė, jeigu valstybę dabar laisvoje Lietuvoje vaizduoja lietuvybės priešai ir intelekto nususėliai onanistai?