2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Eglė Mirončikienė: „Vilniaus savivaldybė – sostinės hemorojus“

Atsikratykime sovietinio mąstymo, nebūkime kompleksuoti provincialai, nerausdami ir nesižvalgydami ištarkime: „Vilniaus savivaldybė – sostinės hemorojus“.

Neverta vardinti visų miesto valdžios darbelių, kur kas geriau tai pateikti žaismingu ir patraukliu būdu. Pagrindinė vaizdelio įžvalga ta, kad mažai kas žino, kas yra hemorojus, bet jei atvažiuos į Vilniaus miesto savivaldybę, iš karto supras, kad tai yra siaubinga. Galbūt tuomet per rinkimus pakels užpakalius ir šiek tiek pajudės.

Daug kas gali susirūpinti, kad tokiu būdu pateikiame savivaldybę kaip nesveiką ir blogai kvepiančią organizaciją. Tai tikrai neturėtų sukelti asociacijų su užpakaliu. Jokiu būdu.

Hemorojus – tai metafora ir nesuprasti jos gali tik riboto intelekto neišsilavinęs žmogus. Ji neperžengia nei moralės, nei teisės ribų.

Šio plakato pagrindinis tikslas yra tiesiog atkreipti dėmesį į Vilniaus miesto savivaldybę. Toks pavaizdavimas tikrai nepakenks jos įvaizdžiui, nes net teoriškai neįmanoma jo sugadinti, kai jis ir taip žemiausiame taške.

 

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Linas Karpavičius. Kaip vyksta iškrypimų normalizavimas

Bet kokio reiškinio, ligos, nepriimtino gyvenimo būdo normalizavimas turi pereiti kelias stadijas. Pirmas tikslas išjudinti temą iš nenormalumo būsenos....

Edvardas Čiuldė. Ar tai reiškia, kad bildėdami kanopomis sugrįžta valstybininkai?

Daug vandens nutekėjo, o, tiksliau tariant, prabėgo vos ne du dešimtmečiai nuo to laiko, kai viešumoje bandžiau aptarti...

Regina Statkuvienė. Gėdinga ir kenkėjiška vadinamoji šeimos politika

Šiaip tai gėdinga ir kenkėjiška vadinamoji šeimos politika, kuri mano akimis, didesnis skandalas nei buvusios ministrės reikaliukai su...

Marius Parčiauskas. Kodėl visi pasaulio žmonės yra radikalai?

Dažnai pasiklystame sąvokose. Dar dažniau pasiklystame jų reikšmėse. Pakalbėkime apie vieną tokį atvejį. Turbūt ne man vienam bent porą...