Prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pareiškė, kad prekybos susitarimas su Europos Sąjunga „100 proc. įvyks“, nes žemynas siekia išvengti 20 proc. tarifų, numatomų nuo liepos mėnesio.
Tačiau Kinija, kuri susiduria su 145 proc. tarifais ir siekia išlaikyti savo ekonominį svorį pasaulyje, gali mėginti plėsti prekybos ryšius su Europa. Tai, ekspertų teigimu, gali reikšti galimą Kinijos kišimąsi į D. Trumpo siekius pasirašyti sandorį su ES.
Šiais metais D. Trumpo įvesti plataus masto tarifai JAV prekybos partnerėms, įskaitant bendrus muitus plienui, aliuminiui ir automobiliams, pakeitė tradicinių sąjungininkų požiūrį į Vašingtoną – kai kurie europiečiai ima abejoti ilgamečio partnerio patikimumu.
Kinija, stebėdama šiuos pokyčius, gali siekti išnaudoti galimus geopolitinės ištikimybės pokyčius ir perorientuoti prekybą nuo JAV link Europos, taip bandydama apeiti tarifų karą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
„Atsižvelgiant į rinkimų politiką Europoje, kai kuriems lyderiams gali būti sunku pasirodyti silpniems prieš D. Trumpą. Pasukimas į Kiniją – nors ir rizikingas – gali pasirodyti viliojantis“, – teigė Elaine Dezenski, Demokratijų gynimo fondo Ekonominės ir finansinės galios centro vyresnioji direktorė.
Pasak jos, D. Trumpo agresyvūs muitai supykdė tradicinius sąjungininkus, o pasitikėjimo atkūrimas gali būti sudėtingas, nepaisant to, kad Europa puikiai suvokia rizikas, susijusias su Kinijos ekonomine įtaka.
Jei Kinija nuspręstų pasiūlyti ES palankų prekybos susitarimą, pavyzdžiui, padidinti Europos importą, 1,4 mlrd. Kinijos vartotojų rinka kai kuriems ES lyderiams gali pasirodyti patrauklesnė nei JAV „turtingesnė, bet mažesnė vartojimo bazė“.
Tačiau ES susiduria ir su kita problema – Pekino dempingu, t. y. praktika eksportuoti prekes žemomis kainomis, kurios dažnai yra mažesnės už gamybos savikainą. Europa jau seniai stengiasi apsisaugoti nuo šios strategijos, ypač kalbant apie saulės baterijas, elektromobilius ir buitinę elektroniką.
Praėjusią savaitę per pokalbį su Kinijos premjeru Li Qiangu, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė susirūpinimą dėl galimo prekybos nukreipimo poveikio, ypač sektoriuose, kuriuos jau veikia pasaulinis pajėgumų perteklius. Ji pabrėžė, kad būtina priimti struktūrinius sprendimus, kurie padėtų subalansuoti dvišalius prekybos santykius ir pagerintų ES įmonių prieigą prie Kinijos rinkos.
2024 m. ES prekybos deficitas su Kinija siekė apie 345 mlrd. dolerių – tai rodo ženklų disbalansą. Nors Kinijos eksportas į JAV kovo mėn. padidėjo daugiau nei 12 proc. palyginti su ankstesniais metais, prognozuojama, kad artimiausiu metu jis smuks, nes tarifų karo padariniai gali dar labiau išryškėti.
Tai gali paskatinti Pekiną nukreipti daugiau eksporto į Europos rinką. Nors pokalbyje tarp von der Leyen ir Li nebuvo tiesiogiai aptarti galimi tarifai Kinijai, manoma, kad ES gali juos svarstyti, jei Kinija pradės dempinguoti savo produkciją Europoje.
„Europos pasipriešinimas dempingui reiškia, kad Kinijai reikės pasiūlyti realių paskatų. Kitaip bendradarbiavimas vargu ar įvyks“, – komentavo E. Dezenski. Anot jos, Kinija susiduria su vis didesniu spaudimu spręsti prekybos disbalansą, nors iki šiol ji pirmenybę teikė savo gamintojams ir iš esmės ribojo rinkos atvėrimą.
Tuo tarpu „The Heritage Foundation“ vyresnysis tyrėjas Steve’as Yatesas pabrėžia, kad ES ir Kinija neturi realių galimybių kompensuoti JAV rinkos, net jei stiprintų tarpusavio prekybą. „Tiek ES, tiek Kinijos ekonomikos yra labai priklausomos nuo prieigos prie JAV vartotojų. Jos negali klestėti, jei šios prieigos neteks“, – pabrėžė jis.
Šis argumentas, anot jo, yra vienas pagrindinių svertų, kuriuos D. Trumpas naudoja vykdamas į derybas dėl naujų prekybos susitarimų.
foxnews.com
