Prieš 2016 m. ES referendumą pagrindiniai pasilikimo šalininkai tvirtino, kad mes, „Brexit” šalininkai, kai perspėjome apie Europos Sąjungos kariuomenės atsiradimą, esame „pavojingi fantazuotojai” . Tačiau ES vis sparčiau žengiant į militarizuotą viršvalstybę, tikrai turime teisę paklausti: kas dabar yra pavojingi fantazuotojai?
Kai 2015 m. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris paragino sukurti visos Europos saugumo pajėgas, pasitraukimo iš ES kampanijos dalyviai, vadovaujami tuometinio Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderio, Europos Parlamento nario Nigelo Farage’o, pasinaudojo tuo kaip įrodymu, kad jie visada buvo teisūs. Aukščiausi Briuselio biurokratai atvirai siekė sukurti ES karo mašiną, kuri vadovautųi valstybių narių pajėgoms.
Archetipinis šalininkas Nickas Cleggas tuo metu buvo neliberalios, antidemokratinės Liberalų demokratų partijos lyderis ir JK ministro pirmininko pavaduotojas koalicinėje vyriausybėje. Jis greitai atmetė bet kokią ES kariuomenės idėją kaip „pavojingą fantaziją”.
Cleggas pareiškė, kad „Jeanas-Claude’as Junckeris ir Nigelas Farage’as šiuo klausimu yra pavojingi fantazuotojai. Tai neįvyks.” Per visą referendumo kampaniją pasilikimo ES šalininkai kaltino pasitraukimo šalininkus gąsdinimais, skleidžiant „netikras naujienas” apie išgalvotą ES kariuomenę.
Po to, kai laimėjo „Brexit” balsavimą, kaip vyriausiasis pasaulinis cenzorius Nickas Cleggas išvyko užkariauti pasaulinio tinklo „Facebook”. Dabar vis sparčiau einama link ES militarizavimio. „Pavojinga fantazija” apie visos Europos saugumo pajėgas iš tikrųjų tampa pavojinga realybe.
Netikėkite mano žodžiais. Pažiūrėkite, ką kalba ir daro patys ES vadovai.
Šią savaitę Briuselis pristatė planą, pagal kurį į Europos gamyklas, gaminančias šaudmenis, ketinama investuoti 500 mln. eurų. Dalis šių pinigų ginklavimuisi bus skirta iš ES sanglaudos fondų ir ekonomikos atkūrimo ir atsparumo fondų. Jei kas nors nesuprato, kad militarizavimas dabar yra svarbiausia, Europos Komisijos pramonės vadovas Thierry Bretonas paragino Europos gamintojus pereiti į „karo ekonomikos režimą”.
Tai yra trečiasis ES vadovų kelias iš dabartinių trijų, skirtų didesnėms karinėms išlaidoms. Antruoju keliu ES įsipareigoja per ateinančius metus išleisti 1 mlrd. eurų ginklams ir raketoms įsigyti. Kovo mėnesį Komisijos užsienio ryšių vadovas Josepas Borrellas džiaugėsi, kad istorinis ES poslinkis investuoti į ginkluotę „išves Europos gynybos agentūrą į orbitą”!
Žinoma, grįžtant į Žemę, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą suteikia ES vadovams įtikinamą pretekstą jų naujai „karo ekonomikos” politikai. Tačiau būkime tikri, kad savo svajonę apie centralizuotą ES saugumo politiką jie siekia paversti realybe jau daugelį metų: nuo J.-C. Junckerio raginimo sukurti ES kariuomenę 2015 m., kanclerės A. Merkel ir prezidento E. Macrono aiškaus pritarimo šiai idėjai 2018 m. iki 2022 m. ES veiksmų plano „Karinis mobilumas 2.0”, skirto greitam didelio masto pajėgų judėjimui. Jei ne realus karas Ukrainoje, jie, be abejo, būtų radę kokį nors kitą pretekstą.
Jungtinė Karalystė balsavo už išstojimą iš ES
2016 m. JK balsavo už išstojimą iš ES, nes norėjo susigrąžinti savo įstatymų, sienų, pinigų ir saugumo kontrolę. (Kaip nuo to laiko buvo nualintos Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos, rodo, kaip torių vyriausybės iššvaistė „Brexit” suteiktas galimybes, bet tai jau kita istorija).
Dabar ES valstybės narės susiduria su realia saugumo pajėgų, ginkluotų ir valdomų iš Briuselio, perspektyva. Joms gali tekti užduoti sau klausimą, kurį mes, breksitininkai, uždavėme britų rinkėjams: kas demokratinėje valstybėje turi spręstų, ar pradėti karą? Jūsų išrinkta nacionalinė vyriausybė, ar centralizuota, militarizuota ES supervalstybė?
Kartu nepamirškime niekada netikėti viskuo, ką mums sako ES linksmintojai. Metų metus „pasilikimo” ES šalininkai teigė, kad „Brexiteers” šalininkai klaidina britų visuomenę. Dabar matome, kad tikrai „pavojingi fantazuotojai” buvo tie, kurie bandė paneigti ES militarizacijos tikrovę. Mes jiems tai sakėme tada ir dar kartą tai pakartosime.
europeanconservative.com
Ar arešto orderis veikia?
Tai kodėl dėdė Vova ramiausiai planuoja kelionę į P. Afriką?!
Avaaz.org kviečia mus milijonu parašų pareikalauti iš P. Afrikos pranešti „garbiam svečiui”, jog bus suimtas, vos tik jo lėktuvas nusileis oro uoste. Pasirašyti čia (jei neregistruoti, teks užsiregistruoti)
– secure.avaaz.org/campaign/en/south_africa_arrest_putin_loc/?bMmqipb&v=147829&cl=20425037231&_checksum=fe79dae0b24269afbb88916b198d31276cd2c682b5b97f3af70073fd54156e62
(Kam puslapis anglų k. netinka, adrese /en/ pakeiskite jums tinkama kalba)
Yra toks senas posakis – žiūri į knygą, o mato špygą. Tai toks komentatorių matymas, deja. O prie straipsnio teksto pridėkite ir buldozeriu stumiamą elektroninį eurą jau nekalbant apie realizuotas pseudo laisves – genderizmus, nutautinimus, fobijas, semitijas ir Orvelo įžvalgos pasirodys tik vaikiški pamąstymai. Pati demokratiškiausia vergovė jau netoli ….
panašius straipsnius „Respublikoje” toks Šuliauskas deda, nežinojau, kad ir jūs prie tų „nevisavienareikšmiškų”
Tai žmogus nori be sąjungininkų vienas atsilaikyti nuo rusų? Tai narsuolis. Bet ar gudruolis?