Vokietijoje reakcijos prieš masinę imigraciją pasiekė piką daugiausia dėl politinio islamo, keliančio grėsmę socialinei sanglaudai, veikimo, o taip pat dėl padidėjusio nusikalstamumo, kurį vykdo imigrantų kilmės nusikaltėliai.
Dėl šio fakto stiprėja politinės jėgos, prieštaraujančios „atvirų sienų“ politikai ir keliančios grėsmę ne tik pačios šalies, bet ir visos Europos Sąjungos politiniam stabilumui.
Nepaisant to, instituciniai veikėjai tiek Vokietijoje, tiek ES atkakliai pila alyvos į ugnį ir netgi finansuoja kraštutines grupes, kurios ragina nelegalius imigrantus pažeisti pačią… Europos teisę!
Tipiškas pavyzdys – beveik devynių milijonų eurų finansavimas, kurį Europos Komisija skyrė organizacijai, padedančiai nelegaliems imigrantams, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, bet kokia kaina išvengti deportacijos, net sukeliant incidentus lėktuvuose. Faktas, kuris jau kelia reakcijas, ypač Vokietijoje, kur imigracija tampa kaip reikšmingu dygliu Šolco (Olaf Scholz) vyriausybės šone.
Tai paaiškėjo, kai rugpjūčio pabaigoje Vokietijos interneto svetainė pranešė, kad Vokietijos vidaus reikalų ministerijos ir Europos Komisijos finansuojama platforma migrantams Handbook Germany teikia tokius „patarimus“.
Vadovo puslapyje „Deportacija“ buvo paaiškintos kai kurios procedūrinės taisyklės, kuriomis būtų galima vadovautis, ir pabrėžta: „Tėvai gali būti deportuojami tik kartu su nepilnamečiais vaikais“.
Jame taip pat buvo paminėti teisininkai ir pagalbos organizacijos, galinčios padėti imigrantams, susiduriantiems su deportacija, bei pažymima: „Bylinėjimosi išlaidas gali padengti valstybė“.
Toliau jame pažymima: „Jei ieškinys nėra perspektyvus, galite pabandyti pateikti peticiją federalinės žemės parlamentui ar Bundestagui arba rasti apsaugą bažnyčioje“.
Kaip alternatyvus sprendimas ten nurodomas Dublino reglamentas. Jis leidžia prieglobsčio prašymus laikyti „nepriimtinais“, jei už prašymo tvarkymą atsakinga kita ES šalis. Tokiais atvejais prieglobsčio prašytojas gali būti perkeltas į atitinkamą šalį per šešis mėnesius.
Keliaukime i Graikija…
Paprasčiau tariant, vadove nelegaliems imigrantams patariama prašytis grąžinti juos į vieną iš atvykimo šalių, pavyzdžiui, Graikiją ar Italiją, o ne gabenti juos atgal į savo šalį. Tačiau, jei prieglobsčio prašytojas pateikia skubų prašymą užginčijantį šį sprendimą, gali iš naujo būti nustatytas šešių mėnesių perkėlimo termino skaičiavimas.
Kitas patarimas vadove buvo toks: „Jei esate deportuojamas ir neturite su savimi grynųjų, policija privalo jums duoti kišenpinigių“.
Jei būsimas prieglobsčio prašytojas norėtų pakeisti sprendimą deportuoti, vadove paaiškinama, kad migrantai turėtų remtis naujais persekiojimo įrodymais jų kilmės šalyje ir nurodyti „iki šiol nepastebėtą rimtą karo traumą“.
Po deportacijos deportuojamasis taip pat turėtų samdytis advokatą iš rekomenduojamos grupės, ir kreiptis pagalbos į tokias organizacijas kaip ProAsyl, didžiausią Vokietijoje imigracijos advokatų grupę.
Tačiau tuo „patarimai“ nesibaigia. Jei deportacijos sprendimas būtų patvirtintas, svetainėje rekomenduojama pasipriešinti smurtu, o atmestiems prašytojams patariama gintis lėktuve „lėktuve nesisėdant ir aiškiai parodant, kad jie nelipa į lėktuvą savo noru“. Vadove taip pat rekomenduojama, kad šiuo atveju ir keleiviai aktyviai priešintųsi, palaikydami imigrantus.
Komisija atkreipia dėmesį į Vokietijos vyriausybę
Migracijos klausimas kelia grėsmę didžiausios Europos Sąjungos šalies – Vokietijos – politiniam stabilumui, todėl natūralu, kad kyla daug klausimų.
Kai Briuselio pranešimų agentūra paklausė Komisijos apie šios organizacijos finansavimą, ji pripažino, kad organizaciją finansuoja Komisija, tačiau „nurodė“, kad už tai atsakinga Vokietijos vyriausybė. „ES įnašas šiam projektui sudarė 8 948 086,56 euro ir jis trunka nuo 2023 01 01 iki 2025 12 31“, – į agentūros klausimą atsakė Komisijos atstovas ir pridūrė, kad projektas veikia vadinamuoju „pasidalijamojo valdymo būdu“, kai EK deleguoja Vokietijos valdžios institucijoms teisę pasirinkti, kaip bus naudojamos lėšos.
„Vokietijoje Federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) pasirenka, kuriuos projektus finansuoti, ir prisiima atsakomybę už kasdienį projektų valdymą pagal Vokietijos AMIF programą. Komisija neatlieka sistemingo atskirų projektų auditų“, – aiškino atstovas.– Komisija jokiu būdu nepritarė ir neprisidėjo prie jo turinio“, – pabrėžė atstovas, palikdamas kabėti klausimus, kaip buvo pasirinktas šis konkretus projektas.
Šaltinis: directus.gr
