Daugelį metų ES teisėje galioja draudimas diskriminuoti dėl lyties, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, matyt, remiantis vieninga jos valstybių narių nuomone. Šį draudimą priėmė visos ES valstybės narės ir įtraukė į savo nacionalinius įstatymus.
2022 m. rugsėjo pradžioje Europos Sąjungos Prieglobsčio agentūra (EUAA) paskelbė įrašą savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle (LinkedIn), kuriuo: a) ji išreiškia savo paramą vadinamajai pasaulinei LGBTQIA+ bendruomenei ir jos teisėms, b) kviečia visuomenę prisijungti prie jos „Puikybės paraduose“ (žinomuose kaip Gėjų puikybė) ir c) pareiškia, kad ji kovo mėnesį dalyvaus eisenoje vardan lygybės ir švęs įvairovę. Įrašą lydi nuotrauka, kurioje vaizduojamas gerai žinomos įvairiaspalvės vėliavos iškėlimas EUAA administracijos pastate atliekamas jos darbuotojų, t. y. ES tarnautojų.
Be to, naujesnis įrašas tame pačiame socialiniame tinkle rodo, kad galų gale EUAA darbuotojai oficialiai dalyvavo „Puikybės parade“, laikydami reklamines juostas ir dėvėdami marškinėlius su spalvingu EUAA logotipu.
Viso reikalo ironija yra ta, kad toks natūralus reiškinys kaip vaivorykštė propagandoje naudojamas kaip nenatūralaus mūsų laikų reiškinio simbolis.
Šie EUAA įrašai kelia keletą klausimų:
1) Kaip apibrėžta LGBTQIA+ bendruomenė, kuriai EUAA skelbia savo paramą? Ką tiksliai apibūdina „+“? Ar tai apima pedofilus, zoofilus ir kitus, teikiančius pirmenybę kitokiems seksualiniams pasirinkimams nei heteroseksualumas? Ar tai apima visus, kurie deklaruoja savo norą priklausyti vadinamajai LGBTQIA+ bendruomenei, ar visus, kurios vadinamoji LGBTQIA+ bendruomenė laiko „savais“?
2) Kokias žmonių, laikančių save priklausančiais bet kuriai kategorijai, įtrauktai į terminą LGBTQIA+, teises mini EUAA? Ar šie žmonės turi skirtingas teises nei tie, kurie nesiidentifikuoja kaip priklausantys LGBTQIA+? Ar EUAA nuomone, egzistuoja pedofilo teisė seksualiai santykiauti su vaikais ar zoofilo su gyvūnais? Šis klausimas nėra retorinis, nes tokios nuomonės retkarčiais buvo išsakytos kai kuriose Europos valstybėse.
3) Ar draudimo diskriminuoti dėl lyties, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, įtraukto į ES ir jos šalių narių teisę, EUAA pareigūnams nepakanka, ar gal EUAA pareigūnai mano, kad ES ir jos šalys narės pažeidžia atitinkamas nuostatas?
4) Kadangi ES šalys narės nėra vieningos nuomonės dėl taip vadinamos LGBTQIA+ bendruomenės reikalaujamų „teisių“ (pvz., įvaikinimo ar vienalyčių porų) pripažinimo, kaip ES agentūra gali ginti išskirtinai šią „bendruomenę“ ir kreipti viešuosius debatus būtent ta politine kryptimi? Ar bet kuri ES agentūra turi teisę išreikšti politines pozicijas, kaip jai atrodo tinkama, ir pagal savo nuožiūrą dalyvauti kitų organizacijų veiksmuose, oficialiai atstovaudama ES?
5) Kas nusprendė iškelti vaivorykštės vėliavą ES tarnybos pastate? Kas sumokėjo už šios vėliavos pirkimą ar sutiko ją priimti kaip dovaną? Kas nurodė ar leido ES pareigūnams – išlaikomiems Europos piliečių – užuot dirbus savo biuruose būti fotografuojamiems priešais vaivorykštinę vėliavą? Kas nusprendė skatinti šį veiksmą? Kas užsisakė reklaminių juostų ir kitos propagandinės medžiagos gamybą ir kas už jas sumokėjo? Ar tai nėra ypatingas EUAA veiksmas, diskriminuojantis tuos, kurie nepriklauso vadinamajai LGBTQIA+ bendruomenei?
6) Ar bet kuri ES agentūra gali organizuoti ar dalyvauti ar paskelbti savo paramą veiklai, su kuria ne visos jos valstybės narės sutinka, ypač jei ji susijusi su tais klausimais, kuriais ES neturi jurisdikcijos, arba neturi išimtinės jurisdikcijos? Pvz., jei rytoj ar kitą dieną EUAA nuspręs paskelbti savo paramą pseudovalstybei okupuotame Kipre, ar ji organizuos savo būstinėje esančios pseudovalstybės „vėliavos“ iškėlimą ir rašys atitinkamus įrašus socialiniuose tinkluose? Ar Kipras, Graikija ir kitos ES valstybės narės turėtų sutikti su tokiu savavališku politikos formavimu ES agentūroje?
Šie ir daugelis kitų klausimų kyla dėl tokių tariamai simbolinių ES tarnybų ir darbuotojų veiksmų, kurie skatina tariamą „politinį korektiškumą“ ir „kovą už teises“. Problema ta, kad iš oficialių ES organizacijų ir iš ES šalių narių nėra jokios reakcijos į tokius savavališkus veiksmus ir metodus. Deja, net partijos, apibūdinančios save kaip nacionalistinės ar patriotinės, iki šiol nereagavo.
Vienintelis problemos sprendimas būtų europiečių pabudimas, skatinantis rastis nacionalistų vyriausybes ES valstybėse narėse, dėl ko nacionalistai būtų paskiriami dirbti ES institucijose, ir būtų išrinkta kuo daugiau nacionalistų EP narių, tiek, kad įvyktų ES pobūdžio, tikslų ir prioritetų pokytis.
Šaltinis: kentrofi.gr
