ES Vyskupų konferencijos komisijos susirūpinimas dėl teisės į abortus Lenkijoje

Gerbiamas prezidente Sassoli,

Kreipiamės į Jus dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl teisės į abortus Lenkijoje. Europos Sąjungos Vyskupų konferencijos komisija (COMECE) su susirūpinimu atkreipia dėmesį į kai kuriuos šios rezoliucijos argumentus ir punktus.

Naudodamiesi proga norime dar kartą pabrėžti, kad Katalikų Bažnyčia, siekdama padėti moterims gyvenimo situacijose, kylančiose iš sunkių ar nepageidaujamų nėštumų, ragina saugoti ir rūpintis kiekviena negimusia gyvybe. Kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys ir turi būti saugomas, ypač kai yra labiausiai pažeidžiamas. Tarptautiniai teisiniai dokumentai, tokie kaip Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, taip pat numato ypatingą vaiko apsaugą ir priežiūrą iki gimimo ir po jo. Moterims, patekusioms į sunkias situacijas dėl nepageidaujamo ar sunkaus nėštumo turi būti suteikta visa reikalinga parama.

Teisiniu požiūriu norime pabrėžti, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Europos žmogaus teisių konvencija, nenumato teisės į abortą. Šis klausimas paliekamas valstybių narių teisinės sistemos kompetencijai.

Pamatinis Europos Sąjungos principas yra kompetencijos suteikimo principas, pagal kurį Sąjunga veikia neviršydama kompetencijų, kurias jai suteikia valstybės narės pasiekti Sutartyse nustatytus tikslus (Europos Sąjungos sutarties 5.2 straipsnis). Griežto šio principo laikymosi, savo ruožtu, reikalauja teisės viršenybė, viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje. Kaip Parlamento rezoliucijoje teisingai pabrėžiama, pagarba teisės viršenybei yra būtina norint, kad veiktų Sąjunga. Atsižvelgiant į tai, teisės viršenybė reikalauja pagarbos valstybių narių kompetencijai ir jų pasirinkimams naudoti savo išskirtines kompetencijas.

COMECE taip pat kelia nerimą tai, kad rezoliucija, atrodo, abejoja pamatine teise atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų, kuri kyla iš sąžinės laisvės (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnio 1 dalis). Tai ypač kelia nerimą, turint omenyje, kad sveikatos priežiūros sektoriuje asmenys atsisakantys veikti dėl vidinių įsitikinimų daugeliu atvejų yra diskriminuojami. Mūsų nuomone, toks neteisingas stigmatizavimas neturėtų būti skatinamas.

Pamatines teises, tokias kaip minties, sąžinės ir religijos laisvę, būtina traktuoti atsižvelgiant į jų universalumą, neliečiamumą, neatimamumą, nedalomumą ir tarpusavio priklausomybę. Kalbėdama apie teisę atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų, Europos Sąjungos chartija išreiškia būtinybę gerbti nacionalines konstitucines tradicijas ir nacionalinių teisės aktų raidą (eng. development of national legislation) šiuo klausimu.

Keliuose Europos Parlamento rezoliucijos vietose remiamasi teise į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą. Visiškai gerbdami šias teisines nuostatas, mes reiškiame susirūpinimą, kad nediskriminavimo principas galėtų būti naudojamas iškreipti arba sulieti Europos Sąjungos kompetencijos ribas. Tai taip pat prieštarautų 51. 2 Europos Sąjungos chartijos straipsniui, kuriame aiškiai teigiama, kad chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos kompetencijos ribų ir nenustato jokių naujų Sąjungos galių ar užduočių.

Mes taip pat su liūdesiu pažymime, kad rezoliucijos tekste nebuvo išreikštas joks pasmerkimas ar solidarumas, susijęs su nepriimtinais išpuoliais prieš bažnyčias ir kitas kulto vietas su šiuo įstatymu susijusių protestų Lenkijoje metu.

Gerbiamas Prezidente Sassoli, esame pasirengę jums pateikti bet kokius reikalingus paaiškinimus šiuo klausimu. Laikome jį itin svarbiu, nes esame įsitikinę, kad rezoliucija turės labai neigiamą poveikį valstybių narių požiūriui į Sąjungą.