Esame kartu su JD Vance’u prieš Europos „vidinį priešą“

Dar prieš išgirsdamas JD Vance’o kalbą žinojau, kad ji bus ypatinga – vien jau iš pasibaisėtinos ES elito ir jų sąjungininkų žiniasklaidoje reakcijos.

Visą JAV viceprezidento kalbą, pasakytą Miuncheno saugumo konferencijoje, skelbiame European Conservative, nes ji žymi skiriamąją liniją Vakarų politikoje. Be to, pritariame beveik kiekvienam jos žodžiui.

Vos Vance’as baigė kalbėti penktadienį, jį puolė kaltinimai „atakavus Europą“. Ne, jis to nedarė. Jis griežtai kritikavo ES ir Jungtinės Karalystės vadovus, kurie patys išdavė Europos demokratijos ir Vakarų civilizacijos pamatus. Būtent jie kelia grėsmę tam, ką turėtų reikšti Europa.

Kaip jis sakė, didžiausia šiandieninė grėsmė Europai „nėra nei Rusija, nei Kinija, nei joks kitas išorės veikėjas. Man nerimą kelia grėsmė iš vidaus – Europos atsitraukimas nuo svarbiausių vertybių, kuriomis ji dalijasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.

Neeilinė Vance’o kalba buvo nukreipta prieš Europos „vidinį priešą“ – valdantįjį elitą, kuris netiki savo tautomis, žmonėmis ir istorija. Jis toli gražu nebuvo „antieuropietiškas“ – priešingai, jis stojo milijonų žmonių visoje Europoje pusėn, kurie maištauja prieš bankrutavusią senąją politinę santvarką.

Vance’as išvardijo pagrindinius klausimus, kuriais Europos lyderiai išduoda europiečius – tuos pačius klausimus, kurie yra esminiai mūsų darbotvarkėje.

Jis kritikavo oficialiąją Europą už atsitraukimą nuo žodžio laisvės ir cenzūros įvedimą, disidentų nuomones vadinant „vadinamąja dezinformacija“. Jis pasmerkė ES ir Europos vyriausybes už atvirų sienų politiką, kuri kelia grėsmę jų pačių piliečiams – kaip parodė praėjusios savaitės teroristiniai išpuoliai Miunchene. „Nė vienas šio žemyno rinkėjas nėjo prie balsadėžių tam, kad atvertų vartus milijonams nepatikrintų imigrantų.“ Tačiau, pridūrė jis – šio „Brexit“ veterano džiaugsmui – „Anglijoje jie balsavo už „Brexit“… Ir vis daugiau europiečių balsuoja už politinius lyderius, kurie žada sustabdyti nekontroliuojamą migraciją.“

Jis išreiškė pasipiktinimą išpuoliais prieš demokratiją, dėl kurių ES pareigūnai gali pasigirti panaikinę rinkimų rezultatus Rumunijoje, o Vokietijos politikai reikalauja uždrausti antrą pagal populiarumą partiją prieš artėjančius rinkimus.

Vance’as tai apibendrino taip:

„Daugeliui iš mūsų, gyvenančių kitoje Atlanto pusėje, tai vis labiau primena senus, įsišaknijusius interesus, kurie slepiasi už sovietinio laikmečio terminų, tokių kaip dezinformacija. Jie tiesiog nekenčia minties, kad kas nors galėtų turėti alternatyvią nuomonę, išreikšti ją viešai ar, dar blogiau, laimėti rinkimus.“

Pone viceprezidente, daugelis mūsų šioje Atlanto pusėje mato tą patį!

Šias problemas vienija esminė ES elito baimė ir neapykanta demosui – žmonėms. Kaip sakė Vance’as: „Jokia demokratija – nei Amerikos, nei Vokietijos, nei Europos – neišgyvens, jei milijonams rinkėjų bus sakoma, kad jų mintys, rūpesčiai ir prašymai nėra verti dėmesio. Tikėti demokratija – tai suprasti, kad kiekvienas pilietis turi balsą.“

Praėjus penkiems šimtams metų po to, kai Nikolas Makiavelis rašė, kad „minia yra išmintingesnė ir pastovesnė už kunigaikštį“, šiandien revoliucingai skamba Vakarų lyderio pagyros masių išminčiai. Ir kaip netikėta tai girdėti Europoje, kur antidemokratinis ES elitas pasitiki ne kunigaikščiais, bet taip pat nerinktais teisėjais, komisarais ir ekspertais.

Kadangi Miunchene vyko saugumo konferencija, Vance’as sugrįžo prie gynybos klausimo. „Tačiau man – ir, manau, daugeliui Europos piliečių – neaišku, ką būtent jūs ginatės.“ Kitaip tariant, už ką nori kovoti Europos lyderiai? Atsakymas į šį klausimą gali nulemti NATO ateitį ir daug daugiau.

„Europa susiduria su daugybe iššūkių, tačiau šiandieninė krizė yra mūsų pačių sukelta“, – sakė Vance’as. „Jei bėgate bijodami savo rinkėjų, Amerika nieko negali dėl jūsų padaryti. Ir jūs nieko negalite padaryti Amerikos žmonėms, kurie išrinko mane ir prezidentą D. Trumpą. Jums reikia demokratinių mandatų, kad pasiektumėte ką nors vertingo.“

Žinoma, viceprezidentas Vance’as grįžo spręsti savo šalies problemų. Tačiau, mesdamas politines granatas į griūvančias Europos tvirtovės sienas, jis iškėlė istoriją lemiančius klausimus, kurių negalima paslėpti po Briuselio kilimais.

Pernai per Europos Parlamento rinkimus parašiau Democracy Watch straipsnį, pavadintą (su aliuzija į amerikiečių rašytoją Johną Dos Passosą) „Gerai, mes esame dvi Europos“. Jame pabrėžiau gilėjančią takoskyrą tarp oficialiosios Europos, kurioje elitas įsikibęs valdžios, ir tikrosios Europos, kurioje milijonai paprastų žmonių maištauja prieš jų politiką ir valdymą.

Šiandien tai galime išplėsti dar plačiau: mes esame du Vakarai. Skirtis nėra tarp Amerikos ir Europos ar tarp Vance’o ir Von der Leyen. Esminė priešprieša – tarp žmonių ir elito, tarp oligarchų ir demoso, tarp kultūros karo naikintojų ir tų, kurie tiki, kad laisvas žodis yra mūsų civilizacijos gyvybinė jėga.

Mes žinome, kur esame. O kieno pusėje esate jūs?

Mickas Hume’as yra European Conservative vyriausiasis redaktorius. Jis – britų žurnalistas, redaktorius ir rašytojas, šiuo metu bendradarbiaujantis su „Spiked“, „The Daily Mail“ ir „The Sun“.

europeanconservative.com