2025-01-09, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Estijos ambasadorė: linkime visoms mums dar šimto metų…

Žvėryniečiai sveikina Estijos ambasadorę

Vasario 24 -ąją Estijoje minima 1918 metų nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo Taline sukaktis.

Labai šaltą žiemos rytą apie pusšimtis žmonių, nešini Lietuvos ir Estijos atributika, susirinko prie Žvėryne įsikūrusios Estijos ambasados. Vilniaus Žvėryno bendruomenės nariai, vilkėdami tautinius drabužius, su muzika ir daina pasveikino juos pasitikusią ambasadorę Janą Vanaveski su 100-osiomis Estijos nepriklausomybės paskelbimo metinėmis, užrišo jai tautinę juostą, padovanojo gėles ir šakotį.

Mes labai mylime savo kaimynus Vilniuje, mylime savo kaimynę Estiją,- linksmai sveikino žvėryniečiai.

„O mes įsikūrę geriausioje Vilniaus vietoje. Labai mylime Žvėryną“, – sakė diplomatė. „Visada sakiau, kad linkime visoms mums dar šimto metų, bet taip pat ir paprastų dalykų, tokių taika, laimė ir klestėjimas“, – pridūrė ji, pakvietusi Estijos pasveikinti atvykusius žvėryniečius pasivaišinti arbata.

Nepriklausomybę Estija paskelbė jau turėdama iš Rusijos suteiktą autonomiją ir nacionalines karines pajėgas,- rašo portalas diena.lt -. Po šios deklaracijos Estija buvo priversta kovoti dėl nepriklausomybės su sovietų Rusija rytuose ir su vokiečių pajėgomis pietuose.

Estijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jana Vanaveski

Karo metu Estija užsitikrino savo sienas ir 1920 metų vasario 2 dieną su sovietų Rusija sudarė taikos sutartį. Tarpukariu buvusi nepriklausoma Estija prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo okupuota sovietų, tada nacių, o karo pabaigoje – vėl sovietų.
Po kiek daugiau nei 50 metų okupacijos Estija nepriklausomybę paskelbė atkurianti 1991 metų rugpjūčio 20 dieną, praėjus pusmečius po to, kai tai padarė Lietuva.


Lietuvos gyventojai taip pat kviečiami parašyti sveikinimą prieš 100 metų nepriklausomybę paskelbusiai Estijai per šimtmečio „Ačiū“ atviruką. Interneto svetainėje www.aciuatvirukas.lt  parašyti sveikinimai bus matomi Šimtmečio varpe Katedros aikštėje.
Daukanto aikštėje pakeltos visų trijų Baltijos šalių vėliavos, o Prezidentūros balkonuose švies specialūs užrašai „EE100“, Lietuvos ir Estijos vėliavos bus pakeltos ir Lukiškių aikštėje netoli Užsienio reikalų ministerijos. Estijos vėliavą išskleis ir Valdovų rūmai.

Visą savaitgalį Estijos vėliavos spalvomis bus apšviesti trys tiltai per Nerį, Trijų kryžių paminklas. Šimtmečio varpas Katedros aikštėje taip pat nušvis mėlynai, plevėsuos Estijos vėliavos, o 19:18 val. miesto centre skambės Estijos himnas.


Išradingai Estiją šventės išvakarėse pasveikino ir aukščiausi šalies pareigūnai – prezidentė Dalia Grybauskaitė su žinomais Lietuvos atlikėjais sudainavo vieną Estijos patriotinių dainų, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Estijai „paskambino“ per šioje šalyje kurtą pokalbių programą „Skype“.

Šventiniai renginiai taip pat planuojami Taline, Hapsalu, Viljandyje, Pernu, Paidėje. Jubiliejinės savaitės renginiai prasidės vidurdienį Talino Tartu gavės 1 name, kur veikė Gebėjimo komitetas, parengęs Estijos nepriklausomybės deklaraciją. Vidurdienį ten prasidės iškilmingas susirinkimas, kuriame sveikinimo kalbą pasakys šalies premjeras Juris Ratas.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Linas Karpavičius. Kam Vytautui karūna?

Istorija su valdovų insignijomis įgauna prastą kvapelį. Gal net pasakyčiau smarvę. Ir tai kažkodėl manęs nestebina. Šiandieną politinėje erdvėje...

Almantas Stankūnas. Kasčiūno utopija ir Lietuvos naikinimas

Nors vis dar teigiama, kad konservatizmas siekia išsaugoti ilgą laiką buvusias tradicionalistines visuomenės nuostatas, tačiau save konservatyviomis vadinančių...

ES Taryba ir Komisija: Šalin rankas nuo nacionalinių valstybių!

ES rinkimai galėjo pakeisti jėgų pusiausvyrą Parlamente, o tai reiškia, kad neišvengiamai žlugs „centristų“ koalicija. Tačiau didžiausias mūšis...

Valdas Sutkus. „Šaltojo karo“ pamokos. Kaip išgyventi šalia „blogio imperijos“

Kaip bebūtų keista, bet einant tretiesiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams, pas mus vis dar atsiranda samprotaujančių apie...