2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Europa turi didinti savo karines išlaidas – Suomijos prezidentas

Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas / EPA nuotr.

Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas (Aleksandras Stubas) duodamas interviu pareiškė, kad Europa turi didinti savo karines išlaidas ir geriau koordinuoti gynybą, atsižvelgiant į hibridines Rusijos grėsmes ir įtariamą Baltijos jūros kabelių sabotažą.

Vėlų antradienį jis sakė naujienų kanalui „Euronews“, kad Europos „atostogos nuo istorijos baigėsi“.

A. Stubb’o pastabos nuskambėjo po to, kai antradienį Helsinkyje įvyko NATO Baltijos šalių vadovų susitikimas.

Susirūpinimas regiono saugumu išaugo po to, kai pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos organizuoto hibridinio karo veiksmų dalis

„Šiuo metu pastebime daug piktavališkų veiksmų, ateinančių iš Rusijos Federacijos, ir tai yra nauja norma, su kuria turime susitaikyti“, – „Euronews“ sakė A. Stubbas.

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“, – teigė  jis.

„Mūsų asmeninis interesas yra skatinti ir daugiau išleisti gynybai“, – pridūrė jis.

Be to, Europa turi „geriau sutelkti savo gynybines pajėgas“ ir glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, pabrėžė A. Stubbas.

NATO Baltijos šalių vadovai ir gynybos aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) antradienį paskelbė, kad pradedama Baltijos jūros patruliavimo misija „Baltic Sentry“, kurios tikslas – apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą.

Misijos metu bus taip pat stebimas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – dažnai seni laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.

Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.

Lyderiai išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl saugumo Baltijos jūros regione.

„Akivaizdu, kad šiuo metu nekariaujame. Tačiau pilkosios zonos tampa vis svarbesnės“, – antradienį sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

U. Kristerssonas sekmadienį taip pat sakė, kad jo šalis nekariauja, bet ir negyvena taikos metu.

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Captcha verification failed!
Captcha vartotojo balas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

G. Kuprevičiaus „Amžinoji šviesa“ ragino lietuvius dar pabūti kartu

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atgimė Giedriaus Kuprevičiaus poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“ pagal...

Valdas Sutkus. Vienišumo amžius

Šiuolaikinis gyvenimas kupinas paradoksų. Technologijos, kurios turėjo sujungti pasaulį, tapo vienišumo katalizatoriais. Namai, kurie visada buvo ne tik...

Linas Karpavičius. Kaip vyksta iškrypimų normalizavimas

Bet kokio reiškinio, ligos, nepriimtino gyvenimo būdo normalizavimas turi pereiti kelias stadijas. Pirmas tikslas išjudinti temą iš nenormalumo būsenos....

Musulmonų prievartautojų grupės – religinio karo dalyviai

Sarah Cain Didžioji Britanija vėl atsidūrė naujienų sūkuryje dėl nereagavimo į vaikų grupinio išprievartavimo skandalus. Tai yra krizės, kuri...