2025-03-05, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Europa turi didinti savo karines išlaidas – Suomijos prezidentas

Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas / EPA nuotr.

Suomijos prezidentas Alexander’as Stubbas (Aleksandras Stubas) duodamas interviu pareiškė, kad Europa turi didinti savo karines išlaidas ir geriau koordinuoti gynybą, atsižvelgiant į hibridines Rusijos grėsmes ir įtariamą Baltijos jūros kabelių sabotažą.

Vėlų antradienį jis sakė naujienų kanalui „Euronews“, kad Europos „atostogos nuo istorijos baigėsi“.

A. Stubb’o pastabos nuskambėjo po to, kai antradienį Helsinkyje įvyko NATO Baltijos šalių vadovų susitikimas.

Susirūpinimas regiono saugumu išaugo po to, kai pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Ekspertų ir politikų teigimu, šie incidentai yra Rusijos organizuoto hibridinio karo veiksmų dalis

„Šiuo metu pastebime daug piktavališkų veiksmų, ateinančių iš Rusijos Federacijos, ir tai yra nauja norma, su kuria turime susitaikyti“, – „Euronews“ sakė A. Stubbas.

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“

„Turime padidinti išlaidas gynybai, nes mūsų atostogos nuo istorijos jau baigėsi“, – teigė  jis.

„Mūsų asmeninis interesas yra skatinti ir daugiau išleisti gynybai“, – pridūrė jis.

Be to, Europa turi „geriau sutelkti savo gynybines pajėgas“ ir glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, pabrėžė A. Stubbas.

NATO Baltijos šalių vadovai ir gynybos aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) antradienį paskelbė, kad pradedama Baltijos jūros patruliavimo misija „Baltic Sentry“, kurios tikslas – apsaugoti svarbią povandeninę infrastruktūrą.

Misijos metu bus taip pat stebimas Rusijos „šešėlinis laivynas“ – dažnai seni laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems dėl Maskvos invazijos į Ukrainą buvo paskelbtas embargas.

Misijoje „Baltic Sentry“ bus naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.

Lyderiai išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl saugumo Baltijos jūros regione.

„Akivaizdu, kad šiuo metu nekariaujame. Tačiau pilkosios zonos tampa vis svarbesnės“, – antradienį sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

U. Kristerssonas sekmadienį taip pat sakė, kad jo šalis nekariauja, bet ir negyvena taikos metu.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Jūratė Sofija Laučiūtė. Niekur neskelbiami dalykai apie vėjo jėgaines jūroje ir pastotes sausumoje

Vakar vakare, temstant, su pora draugų darbėniškių pasivažinėjome po Darbėnų seniūnijos kaimus, pro kuriuos Igničio Renewabl avantiūristai ketina...

Dominykas Vanhara. Įdomios teismų naujienos

Atsimenate, prieš kelias savaites rašiau apie baudžiamąją bylą, kurią gerbiamos Nacionalinio susivienijimo partijos bendražygės Alinos Laučienės atžvilgiu iškėlė...

Javier Villamor. Akivaizdus ryšys tarp masinės imigracijos ir seksualinių nusikaltimų epidemijos Europoje

Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje padaugėjus seksualinio smurto atvejų, kilo intensyvios diskusijos apie masinės imigracijos įtaką tokiems nusikaltimams. Nors...

„Reikia tiesiog nustoti šaudyti“

Tomas Baranauskas Kas turėjo įvykti ir kas įvyko Vašingtone? Zelenskis, kaip žinia, atvyko pasirašyti susitarimo dėl retųjų metalų, kurio...