Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės
Europos pareigūnai svarsto, ar Rusijos dujotiekio dujų pardavimas ES turėtų būti atnaujintas kaip galimo susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą su Ukraina, dalis, teigia su diskusijomis susipažinę asmenys.
Rusiškų dujų pirkimo šalininkai teigia, kad tai sumažintų aukštas energijos kainas Europoje, paskatintų Maskvą sėsti prie derybų stalo ir suteiktų abiem pusėms priežastį įgyvendinti ir palaikyti paliaubas.
Tačiau idėjos atnaujinti rusiškų dujų srautus į Europą iškėlimas net ir preliminariose diskusijose jau sukėlė artimiausių Ukrainos sąjungininkių ES pasipriešinimą.
Trys apie derybas informuoti pareigūnai sakė, kad šiai idėjai pritarė kai kurie Vokietijos ir Vengrijos pareigūnai, ją palaikė ir kitų sostinių atstovai, kurie ją laikė būdu sumažinti Europos energijos sąnaudas.
„Kai kurios didžiosios valstybės narės daro spaudimą dėl energijos kainų, ir tai, žinoma, yra vienas iš būdų jas sumažinti“, – sakė vienas pareigūnas.
Atnaujinus eksportą į Europą gerokai padidėtų Maskvos pajamos. Prieš karą srautai vamzdynais iš Rusijos sudarė apie 40 proc. viso ES tiekiamo energijos kiekio, o didžiausia importuotoja buvo Vokietija.
Donaldas Trampas (Donald Trump) pareikalavo „greitai“ užbaigti karą, o tai paskatino Vakarų sostinių diskusijas dėl elementų, reikalingų ilgalaikiam susitarimui su Maskva. JAV prezidentas taip pat pagrasino ES muitais, jei ji nepirks daugiau suskystintų gamtinių dujų iš Amerikos, kurios yra brangesnės nei dujotiekiais tiekiamos dujos.
Svarstymai dėl dujotiekių dujų pardavimo iš Rusijos atnaujinimo supykdė Briuselio pareigūnus ir kai kurių Rytų Europos šalių diplomatus, kurių daugelis pastaruosius trejus metus stengėsi sumažinti į bloką importuojamos rusiškos energijos kiekį.
„Tai beprotybė“, – sakė vienas iš pareigūnų. „Argi mes galime būti tokie kvaili, kad net galvojame apie tokią galimybę?“
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė: „Labai svarbu užbaigti karštąją karo fazę. Geriau rinktis diplomatinius sprendimus – mažiau aukų, mažiau nuostolių“. Jo biuras neatsakė į prašymą pakomentuoti diskusijas dėl Rusijos dujų pirkimo atnaujinimo.
Diskusijų dėl dujų pardavimo atgaivinimas sutrikdė kai kuriuos JAV suskystintų gamtinių dujų eksportuotojus, siekiančius pasirašyti ilgalaikius tiekimo susitarimus su Europos bendrovėmis. Pasak dviejų pareigūnų, jie baiminasi, kad bet koks Ukrainos tranzito atnaujinimas gali padaryti jų produktus nekonkurencingus.
Viena iš Europos Komisijos vyriausiųjų energetikos pareigūnių Ditte Juul Jørgensen šią savaitę lankosi JAV, kur susitinka su SGD eksportuotojais ir dalyvauja derybose dėl galimo ilgalaikio tiekimo.
ES yra užsibrėžusi tikslą iki 2027 m. atsikratyti viso rusiško iškastinio kuro. ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas kovo mėn. turi pateikti planą, kaip pasiekti šį tikslą.
Tačiau dėl sunkios ES sunkiosios pramonės padėties Europos šalims dar labiau išaugo poreikis apsirūpinti pigesne energija. Dujos Europoje paprastai kainuoja tris-keturis kartus brangiau nei JAV.
Iš Rusijos vamzdynais tiekiamos dujos 2024 m. sudarė apie 10 proc. viso tiekimo, tačiau jų kiekis sumažėjo perpus, nes sausio mėn. baigėsi tranzito sutartis, pagal kurią dujų srautai į ES buvo tiekiami per Ukrainą.
Likęs vamzdis, kuriuo rusiškos dujos tiekiamos į bloką, yra „TurkStream“ linija per Turkiją, kuria Vengrijai tiekiama apie 7,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Budapeštas kartu su prorusiška Slovakijos vyriausybe siekė, kad ES paspaustų Ukrainą atnaujinti dujų tranzitą.
„Galiausiai visi nori mažesnių energijos kainų“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Slovakija, tiesiogiai sujungta su Ukrainos dujotiekiu, kuriuo sustabdytas rusiškų dujų tiekimas, kasmet netenka 500 mln. eurų pajamų iš tranzito. Gary Mazzotti, „EP Infrastructure“, kuri valdo Slovakijos dujotiekio dalį, vadovas, FT sakė, kad galimas taikos susitarimas tarp D. Trampo ir Rusijos beveik neabejotinai paskatintų derybas dėl rusiškų dujų tiekimo atnaujinimo.
„Kai ateis ta taikos diena, esu tikras, kad bus daug diskutuojama apie tinkamą dujų tiekimo į Europą lygį ir iš kur jos turėtų būti tiekiamos“, – sakė G. Mazzotti.