Kovo 1-ąją Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius Europos reikalų komitete pristatė vasario 22 d. paskelbtą „Šalies ataskaitą. Lietuva 2017“.
ES ragina Komisijos parengtas šalių ataskaitas svarstyti nacionaliniuose parlamentuose, kad politikai išmanytų problemas. Europos Komisija pabrėžia, jog būtina ne tik pristatyti valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, bet ir vertinti jų įgyvendinimo poveikį, glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir užtikrinti, kad atsakomybę už reformų procesą prisiimtų platus suinteresuotųjų subjektų ratas.
Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje vertinama Lietuvos ekonomika, atsižvelgiant į Europos Komisijos metinę augimo apžvalgą, paskelbtą 2016 m. lapkričio 16 d., ir pateikiamas Komisijos vertinimas, kaip Lietuva įgyvendina jai 2016 m. skirtas Tarybos rekomendacijas. Kadangi struktūrinių reformų įgyvendinimas gali trukti ne vienus metus, ataskaitoje pirmą kartą išdėstyta ir ilgesnio laikotarpio perspektyva, kokia padaryta pažanga ir kokie ateities uždaviniai.
Europos Komisijos nuomone, Lietuvos ekonomika auga, nedarbo lygis mažėja, tačiau išlieka aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis. „Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo“, nurodoma Europos Komisijos paskelbtoje šalies ataskaitoje. Komisijos pateikto ekonominio vertinimo pagrindu Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus rengiamos ir gegužės mėn. pateiktos naujos Tarybos rekomendacijos.
Po šalies atskaitos pristatymo vykusioje diskusijoje komiteto nariai viena didžiausių problemų įvardijo besikartojančias Tarybos rekomendacijas Lietuvai ir ragino Vyriausybę išgryninti esmines problemines sritis, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys ir numatytos konkrečios priemonės pažangai pasiekti.
Posėdyje dalyvavę Ūkio, Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai pateikė komitetui informaciją apie savo kuruojamų sričių 2016 m. Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo pažangą ir „Šalies ataskaitoje. Lietuva2017“ pateiktas įžvalgas.
Išklausęs šalies ataskaitos pristatymą, Europos reikalų komitetas nusprendė atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad Lietuvai kelis metus iš eilės teikiamos tos pačios rekomendacijos, Vyriausybė rengia ir įgyvendina šių rekomendacijų įgyvendinimo planus, tuo tarpu šalies ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvoje tebėra aukštas skurdo lygis, egzistuoja viena didžiausių ES pajamų nelygybė, kuri ir toliau didėja. Todėl būtina išskirti pagrindines problemas ir suformuluoti aiškius strateginius tikslus, kaip ir kokios pažangos numatoma pasiekti jas sprendžiant per artimiausius ketverius metus.
Pagrindinės Lietuvos ataskaitos išvados ir susiję politikos uždaviniai[1]:
Lietuva patvirtino kelias priemones, skirtas vangiam mokestinių prievolių vykdymui gerinti. Tačiau mokesčių, visų pirma PVM ir darbo mokesčių, surinkimas dar galėtų būti efektyvesnis.
Lietuvos augimo perspektyvos ir fiskalinis balansas priklauso nuo to, kaip bus sprendžiamos gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo problemos. Mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir didėjančios vienam gyventojui tenkančios infrastruktūros sąnaudos per ateinančius dešimtmečius mažins Lietuvos augimo potencialą. Be to, didėjant išlaikomo amžiaus žmonių koeficientui, kuris per kitus 20 metų turėtų išaugti dvigubai, bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą ir vidutiniu laikotarpiu paaštrės fiskaliniai uždaviniai.
Po krizės patikimai atsigavo Lietuvos BVP augimas, bet investicijų ir našumo augimo rodikliai į prieškrizinį lygį negrįžo. Lietuvai turtėjant, jos našumo rezultatus neigiamai veikia prasti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai, vidutiniška švietimo kokybė ir neveiksmingos suaugusiųjų mokymosi programos; šie veiksniai taip pat yra būsimo augimo kliūtis, nes tikimasi, kad našumo augimą vis labiau lems žiniomis grindžiama veikla. Galimybių padidinti našumą teikia geresnis viešojo sektoriaus investicijų planavimas, didesnis skaidrumas ir konkurencija viešųjų pirkimų srityje, geresnis mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimas bei įgyvendinimas ir švietimo kokybės gerinimas.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – didelė problema, kuri gali tapti svarbiu Lietuvos augimo trukdžiu. Lietuvoje yra didelis ir toliau didėja aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų ir įsidarbinimo galimybių skirtumas – tai rodo didėjantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Be to, nepakankama aktyvios darbo rinkos politikos aprėptis reiškia, kad per mažai žemos kvalifikacijos darbuotojų turi galimybę pasinaudoti reikiamais mokymais. Kadangi Lietuvos augimas vis labiau priklausys nuo žiniomis grindžiamos veiklos, siekiant pakelti gyvenimo lygį bus itin svarbu užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą.
Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema neefektyvi. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja. Lietuvos švietimo sistema sunkiai prisitaiko prie sparčiai mažėjančio moksleivių ir studentų skaičiaus, todėl joje per daug darbuotojų ir ją slegia infrastruktūros, kuri per didelė jos poreikiams, išlaikymas. Be to, maži atlyginimai ir ribotos kvalifikacijos tobulinimo galimybės trukdo mokykloms pritraukti talentingus absolventus, kad galėtų pakeisti į pensiją išeinančius mokytojus. Aukštajam mokslui kenkia žemi kokybės standartai ir finansinės paskatos, kuriomis skatinamas nesaikingumas ir neefektyvumas.
Nors nuo krizės pajamos vienam gyventojui Lietuvoje labai išaugo, skurdo mažinimas buvo nepakankamas, o nelygybė išaugo. Lietuvos socialinės apsaugos aprėptis neatitinka ekonomikos augimo. Socialinės apsaugos išlaidos mažos, o dėl lyginant su BVP mažų mokestinių pajamų galimybės didinti tokias išlaidas yra ribotos. Be to, prie didelės nelygybės ir mažus atlyginimus gaunančių asmenų nesaugumo prisideda ir tai, kad darbo pajamos sudaro mažą nacionalinių pajamų dalį, taip pat silpnos profsąjungos ir didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbo rinkoje.
Prasti sveikatos priežiūros rezultatai daro neigiamą poveikį darbo jėgai ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Pagerinti sveikatos priežiūros rezultatus galėtų padėti aktyvesnė ligų prevencija ir sveikatos ugdymo politika. Sveikatos priežiūros sistemos teisingumą neigiamai veikia dažni mokėjimai savo lėšomis ir regioniniai skirtumai.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija padarė didelę pažangą didindamos energijos tiekimo saugumą. Įgyvendinus kelis dujų ir elektros energijos projektus, kuriais regionas sujungiamas su kaimyninėmis energijos rinkomis, paįvairinti Baltijos šalių energijos šaltiniai ir apskritai sumažėjo kainos. Kiti Baltijos energijos rinkos jungčių plano įgyvendinimo etapai – Lietuvos–Lenkijos jungiamojo dujotiekio statybos užbaigimas ir Baltijos šalių elektros tinklų desinchronizavimas nuo Rusijos ir Baltarusijos.
[1] Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Šalies ataskaita. Lietuva 2017“ (Nr. SWD/2017/80) p. 2–3. (atsiųsti iš ČIA)
Pagrindinė Lietuvos problema įvardyta:
„kad darbo pajamos sudaro mažą nacionalinių pajamų dalį”
Mažai darbdaviai moka, o valdžia neužtektinai kelią MMA ir ji turi dar kitų priemonių.