Kazimieras Motiejūnas
Jau seniai norėjau pareikšti savo nuomonę asmenvardžių rašymo klausimu. Ne per seniausiai pasirodę straipsniai, pokalbiai televizijų studijose, kuriuose tyčia ar netyčia vyko klaidinimas „tarp trijų pušų“ – trijų raidžių – paskatino susikaupti ir parašyti.
Sąžiningai mokykloje besimokiusiems gamtos mokslus ir matematiką visiškai įprastos raidės Q, W ir X. Q raide žymimas elektros krūvis arba šilumos kiekis, W – vatas, galios vienetas ar volframo simbolis, o X – tai visiems žinomas nežinomasis. Tai gal ir jokios problemos su asmenvardžiais nėra?
Tačiau mokėjimas užrašyti atskiras raides nereiškia, kad mokama kalba. Kiekvienos kalbos vadovėlis ir kalbos mokymasis prasideda nuo abėcėlės. Išmokus užrašyti didžiąsias ir mažąsias raides, reikia išmokti ir jų tarimą, kitaip raidės liks tik simboliai. Ir štai čia jau matosi, kaip prisidengus Q, W ir X raidėmis yra brukamos svetimos kalbos. Visa esmė, kad tos pačios raidės (tokie patys simboliai), skirtingose kalbose tariamos skirtingai!
Pavyzdžiui, agentas James Bond – Džeimsas Bondas, o futbolininkas James Rodriguez – jau Chamesas Rodrigesas. Raidės C, J, G, V, R (paieškojus galima rasti ir daugiau) gali būti tariamos skirtingai vien ES kalbose. O kur dar kelių raidžių naudojimas vienam garsui užrašyti? Tokios raidžių kombinacijos kaip „ch“, „tch“ ar „cz“, „rz“ ir taip toliau. Akivaizdu, kad taisyklingai ištarti kita kalba, kad ir naudojama ES bei besiremiančia lotynų kalbos raidynu užrašytus asmenvardžius, galės tik žinantys tą kalbą. Nereikia versti Lietuvos gydytojų, mokytojų, teisininkų ar policininkų poliglotais – tegu kiekvienas dirba savo darbą.
Vis neprisiverčiu perskaityti Boris Johnson knygos „Churchillio veiksnys“. Viena iš priežasčių – būtent asmenvardžių užrašymas. Kuriam galui rašoma Johnson ar Churchill, jei susirinkus kelioms „protingoms galvoms“ televizijos studijoje bus tariama Džonsonas, Čerčilis? Kodėl vertėjai eina lengviausiu keliu – tiesiog perkeliamas asmenvardis anglų ar kita kalba? Liūdnos atminties Libijos lyderio Muamaro Kadafio vardas ir pavardė Lietuvos informacijos priemonėse buvo užrašomi bent keturiais variantais (priklausomai, kuria kalba buvo pateikta informacija originaliame šaltinyje), o juk tai tas pats žmogus! Viršūnė buvo dvi skirtingos pavardės tame pačiame straipsnyje!
Prof. Tomas Kačerauskas parašė straipsnį pavadinimu „Mus suvarė į kalbos getą“. O kodėl straipsnis nebuvo pavadintas „Lietuva – lietuvių kalbos rezervatas (draustinis)“?
Jei norim išlaikyti savo kalbą, tėvynainiai nei Anglijoje, nei Norvegijoje, nei Madagaskare to nepadarys. Tik pačioje Lietuvoje yra šansas tai padaryti. Tačiau jei kalbininkai darys niekuo nepagrįstus pakeitimus lietuvių kalbos rašyboje, įsileisdami kitas kalbas, tai gimtosios kalbos „tirpimas“ globalizacijos „vandenyne“ tik padidės. Jeigu su ledynų tirpimu daugmaž visiems aišku, tai kalbos „tirpimu“ kažkodėl specialistai (kalbininkai) nelabai rūpinasi.
Man keistas ir teismų vaidmuo asmenvardžių rašybos klausimais. Kodėl teismai sprendžia kalbinius klausimus? Tai filologijos mokslo (!) sritis. Savaime suprantama, kad niekam nekyla noras spręsti matematikos ar fizikos teoremų teismų pagalba, o štai kalbos dalykus kažkodėl teismai sprendžia…
Daugiau skaitykite ČIA
