Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje
Mieli Lietuvos žmonės,
Brangūs šventės dalyviai,
su dideliu džiugesiu šiandien keliame vėliavas ir renkamės paminėti išskirtinį šalies istorijos įvykį – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimą.
Atsigręždami į Lietuvos valstybės ištakas, galime naujai įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę. Atnaujiname įsipareigojimą jos tvermei ir tęstinumui.
Džiaugiuosi šįkart šventėje matydamas brangius Lietuvos draugus – Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Charles‘į Michelį ir Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Būdami čia, su mumis, jie dar kartą primena apie mūsų priklausomybę Europos tautų šeimai, kaip ir daugelio amžių patikrintą Lietuvos ir Ukrainos draugystę ir bendrystę.
Prieš 768 metus Lietuva aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko žengti į Vakarus. Mindaugo apsisprendimas valstybės raidą nukreipė trajektorija, kuri vėliau mums padėjo, ir vis dar padeda, įveikti daugelį iššūkių.
Kartą atsigręžę į Vakarų civilizacijos pusę, niekada neišklydome iš mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus nužymėto kelio.
Šiandien galime geriau įvertinti politinį genijų žmogaus, kuris nepasimetė sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, aiškiai įvertino pagoniškos Lietuvos pažeidžiamumą ir priėmė vienintelį, to meto sąlygomis, teisingą sprendimą.
Taip Mindaugui pavyko pralenkti savo laikmetį. Jis veikė kaip toliaregis lyderis, kuris ne tik telkė valstybę, bet ir pasiūlė jai vakarietišką raidos kryptį.
Nors mūsų Karaliaus pradėti darbai nebuvo užbaigti jam gyvam esant, istorijos verpetuose ilgainiui gimė unikali lietuviška lyderystės tradicija.
Pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje ir nuolat ieškoti galimybių aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra lietuviškos tapatybės dalis. Iki šiol einame Mindaugo pramintu keliu.
Ir šiandien Lietuva lieka skirtingų tautų, įvairių religijų ir kultūrų taikaus sambūvio ir tolerancijos erdve, kokia visuomet buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Patys būdami Vakarų dalimi, noriai savo patirtimi dalijamės su istoriškai ir kultūriškai artimomis regiono šalimis. Orūs ir nepriklausomi dalyvaujame sprendžiant svarbiausius europinės darbotvarkės klausimus.
Taip tolima istorija nejučiomis virsta dabarties dalimi, mus įpareigoja ir įkvepia naujiems darbams.
Aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes stiebiamės aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai. Kartu su Europos Sąjungos ir NATO partneriais nuosekliai dirbame, kad permainingame pasaulyje būtų daugiau demokratijos, stabilumo ir gerovės.
Lietuvos politinio gimimo pavyzdys byloja – valstybingumo ištakos glūdi ant vienybės ir sutarimo pamatų. Net ir tada, kai tas sutarimas pasirodo besąs efemeriškas ir trapus, jis yra kertinė sėkmės sąlyga. Pasimokykime to iš praeities, spręsdami nė kiek ne lengvesnius dabarties geopolitinius, žmogaus teisių, socialinius klausimus. Argumentuotas ginčas visada pranašesnis už karą, diskusija visada vaisingesnė už banalų barnį. Išmintis visada žvelgia toliau nei pyktis.
Tegul mus ir toliau pirmyn veda mūsų svajonės. Nebijokime pralenkti savo laiko, tačiau visada ieškokime, kas galės pratęsti mūsų pradėtus darbus. Likime pasitikintys savimi ir orūs šiame nuostabiame valstybingumo kelyje.
Linkiu visiems gražios šventės!
Manau, kad Aukštas ir Gražus netinkamai kuria „gerovės valstybę”, provokuodamas migrantus, kurių kiekvieno išlaikymas kainuoja 800 eur, o kur dar administracinės išlaidos.