Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ne visa kritika Vengrijos, kuri pastaruoju metu susilaukė pastabų ir aštrių epitetų iš ES kolegų dėl įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, yra teisinga.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Mes pirmiausia turime kalbėti apie tuos dalykus, kurie yra svarbūs ES. Šiandien diskusija vyko kartais nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga. Pirmiausia turime įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė, ir tik tada imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – žurnalistams penktadienį Briuselyje po EVT posėdžio sakė G. Nausėda.
Kone pusė ES priklausančių šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, pasirašė bendrą Belgijos inicijuotą pareiškimą, kuriame išreiškiamas „didelis nerimas“ dėl Vengrijoje išleisto įstatymo.
„Stigmatizuojant LGBTQ žmones, pažeidžiama jų pagrindinė teisė į orumą, kurią apibrėžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir tarptautinės teisės įstatymai“, – teigiama pareiškime.
Lietuvos prezidentas parašo po šiuo pareiškimu nepadėjo. Pasak jo, ne laiškais yra sprendžiamos problemos.
Pagaliau turime Prezidentą, atskiriantį pelus nuo grūdų. Išgalvotas LGBT „gynimas” (nors nėra, kas juos pultų), yra žymiai pavojingesnis, nei tariamas rūpinimasis nenorinčiais kurti šeimos ir prisiimti pareigą ja rūpintis. Tai bandymas sudarkyti žmonijos sandarą ir pakirsti jos dorovę. Ko siekia vadinamieji ES „žmogaus teisių gynėjai”. Atsakymas vienintelis – kad žmogus jaustųsi vienišas, kad jo gyvenimas prarastų prasmę. Tai puolimas prieš prigimtinę šeimą, prieš meilę, prieš žmogaus savastį. Ar tikrai Lietuvoje turime laikyti valdžioje visus ketverius metus tuos, kurie net nesuvokia, kad yra valstybė? Ar Čmilytęs pareiga visur cypti apie tariamai skriaudžiamas Vengrijos, Lenkijos ar bet kurios kitos šalies „seksualines mažumas”. O kur jos rūpestis Lietuvos piliečių gerove? Kai ką dar praeitoje kadencijoje primygtinai kvietėme dalyvauti, stiprinant Lietuvos švietimo sistemą, ji taip ir nesurado tam laiko. Pagaliau jau vien paaiškėjus skandalingiems jos pačios artimųjų biografijos faktams, jai nereikėjo nebelįsti į politiką.
Lietuviai Europos sąjungos imperijoje mažuma! O kas mumis rūpinasi – visi tik ir žiūri kaip ką nors nugvelbt, apsukt, išprievartaut?
PAGARBA ir PADĖKA Lietuvos prezidentui, kalbėjusiam vardu Lietuvos pilietijos, o ne partinės atšakos, manipuliuojančios „žmogaus teisėmis”!
Šiuo atžvilgiu Prezidentas pasielgė visiškai savarankiškai, neatsižvelgdamas į užsienio ištvirkusių piniguočių spaudimą! Pagarba tokiam Prezidentui!