Politologas Vytautas Sinica:
Ilgai netruko (šypsena).
Kun. Robertas Grigas:
Taip nejauku skaityti jauno gi žmogaus, partijos lyderio (?) tekstą, bespalvę biurokratinę kalbą („jie radikalai, nes jų darbotvarkė radikali“ smile ) Be ugnelės, be įtaigos, be humoro pojūčio…
Neperėmė žmogus senelio gebėjimų, na, dėl to nekaltas. Tarp kitko, kas blogo yra žodyje „radikalus“? – jis vis naudojamas kaip anatema, iškeikimas.
Nejaugi abejingas drungnumas, išgveręs lepšiškumas yra geriau? Radikalumas nebūtinai turi reikštis bolševikinėmis teroro formomis. O gali reikšti ryžtą siekti gėrio, nonkonformizmą, gėdingų kompromisų atsisakymą. Kai nelieka jokio sveiko radikalumo, nelieka ir idėjos patrauklumo.
Prof. dr. Vytautas Radžvilas:
Jaunatviškas nerimas ir karščiavimasis…
Ir trumpoka istorinė atmintis. A. Svarinskas, S. Tamkevičius, J. Kauneckas, N. Sadūnaitė, R. Grigas taip pat buvo vadinami radikalais ir ekstremistais. Aišku, mums toli iki jų.
Bet tiek to. Nesiginčysme, jei jau pats TS-LKD pirmininkas mus priskiria šiai ypač garbingų, aršiai sovietinės sistemos persekiotų, o šiandien pritariančių mūsų siekiams bei mus remiančių drąsių ir kilnių asmenų draugijai.
Nenorėtume sutikti su gerb. kunigo žodžiais, kad politinis broileris neperėmė senelio gebėjimų, na, gal ne visus, bent skundus rašinėti tai tikrai jis „asas”.