„Seimo kuriama „Patariamoji taryba“ skirta panaikinti nelojalius darbuotojus“.
Reaguoju į viešai pasirodžiusią Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės idėją viename naujienų portale, kur komisijos pirmininkė siūlo „šalia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) įsteigti patariamąją išorinę tarybą, kuri padėtų įstaigai atsinaujinti“. Seimo narė mano, kad patariamoji išorinė taryba padėtų įstaigai išspręsti įsisenėjusias problemas ir atliepti šių dienų lūkesčius. Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad taip pat yra noras koreguoti ir LGGRTC pavadinimą.
Drįstu suabejoti tokių minėtų sprendimų objektyvumu, pagrįstumu ir reikalingumu, todėl noriu išsakyti savo nuomonę,- teigia Seimo narys Robertas Šarknickas.
Prisiminkime vienos iš LGGRTC veikiančios profsąjungos (apie šešiasdešimt darbuotojų) LITAK kreipimąsi dėl susidariusios nepakeliamos situacijos, galimo mobingo apraiškų, dabartinio vadovo nekompetencijos spręsti problemas, patarėjų galimo savivaliavimo (daugiau informacijos: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36002&p_k=1&p_t=281290). Darbuotojai kreipėsi pagalbos į Seimo valdybą ir komitetus, kuriems atskaitingas Centras. Kaip reagavo Seimas? Nereagavo. Tik po kelių mėnesių, žiniasklaidai atkreipus dėmesį į galimą mobingą prieš darbuotojus, sukruto ir Seimo valdyba. Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai buvo pavesta detaliau išsiaiškinti situaciją.
Iki šiol jokių sprendimų nėra priimta, o viešai paskelbta komisijos pirmininkės informacija yra sukrečianti: „Įsteigti išorinę patariamąją tarybą, kuri padėtų įstaigai atsinaujinti.“
Ką tai reiškia? Kokias teisines galias turės dar viena „patariamoji taryba“, kodėl ir kaip tokia taryba „turi padėti atsinaujinti įstaigai“ ir kodėl tokiai „tarybai“ Seimas perkelia savo atsakomybę? Tik priminsiu, kad šiuo metu LGGRTC yra atskaitinga Seimui ir būtent Seimas vykdo kontrolės funkcijas, įgyvendina įstaigos pokyčius ir kt.
Leiskite priminti, kad Centro darbuotojai jau minėtu raštu taip pat kreipėsi ir dėl esamo vadovo vykdomų mobingo apraiškų prieš darbuotojus, kurie laikėsi neutralios pozicijos, kai buvo skambiai atleidžiamas buvęs gen. direktorius. Dabar jie nepageidaujami ir įstaigoje net vadinami „jakubauskininkais“, nors dauguma iš jų dirba Centre 10 ir daugiau metų ir neturi jokio ryšio su keičiamais vadovais – savo karjeroje pakeitę ne vieną jų.
Po neteisėto, galimai valdančiųjų sukurpto juodo plano buvęs gen. direktorius Adas Jakubauskas buvo pažeminančiai nuverstas nuo vadovo pareigų dėl neva „negebėjimo“ vadovauti. Dabar, realybė rodo, kad čia yra visai kitos priežastys, kurios laikomos daug metų Centro paslaptyje, kurį akylai prižiūri valdantieji. Atrodo, kad buvęs gen. direktorius per ilgas rankas turėjo, prisikapstė, matyt, iki tam tikros tiesos, kuri rūpi visai Lietuvai, tačiau… kas tuomet įvyko, visi žinome. Vadovas įžūliai buvo atleistas, dėl to dėl patiriamo psichologinio spaudimo ir streso jį pakirto sunki liga. Ačiū Dievui, medikų dėka buvęs gen. direktorius išsikapstė, buvo žmonių apgaubtas rūpesčiu.
Įstaigą, neatlaikę dabartinio vadovo ir jo patarėjų psichologinio spaudimo, vienas po kito palieka kompetentingi, savo darbą išmanantys darbuotojai. Pats LGGRTC viešai paskelbia visuomenei neteisingą informaciją apie neva blogai vykdytą ilgametę įamžinimo veiklą, kuria didžiavosi visa Lietuva ir laisvės kovotojai. Žinant dabartinio vadovo neigiamą, ir net, sakyčiau, agresyvų nusiteikimą prieš atminimo įamžinimo veiklą vykdžiusius padalinio vadovus ir darbuotojus, siūlau Seimui nenuleisti rankų ir siekti objektyviai išsiaiškinti situaciją. Prašau atkreipti parlamentinės kontrolės dėmesį į LGGRTC vadovo kompetenciją vadovauti įstaigai ir priimamų sprendimų teisėtumą ar net teisingumą.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, paskelbdama informaciją apie numatomą keisti ir LGGRTC pavadinimą, visiškai atvirai ir tiesiai nepaiso darbuotojų profsąjungos pagalbos šauksmo, išsakyto dar šių metų pavasarį – netgi atvirkščiai, palaiko juos engiantį vadovą ir įstaigos pavadinimo keitimu prisidengdama leidžia valdančiųjų paskirtam LGGRTC generaliniam direktoriui skelbti įstaigos reorganizaciją, kuri bus tik „kosmetinė“, tačiau dėl to nepagrįstai suteikiama vadovui tiesioginė galimybė atleisti visus jam neparankius ir nepatinkančius darbuotojus, naikinant etatus ar ištisus skyrius. Labai keista Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės pozicija, ypač po to, kai profsąjungos nariai į ją kreipėsi su pagalbos šauksmu: sarkastiška, bet kreipiesi, prašydamas pagalbos, o gauni atgal dvigubai stipriau. Nenoriu nieko spekuliuoti, bet darosi tik dar akivaizdžiau, kad valdantieji ir yra viso šio LGGRTC chaoso priežastis ir iniciatoriai.
Gal sukurkite „patariamąsias tarybas“ visose įstaigose, kuriose darbuotojai yra nepatenkinti vadovais, o jų Lietuvoje, patikėkite, yra ne viena, tačiau spręsti šiems konfliktams yra darbo ginčų komisijos. Akivaizdu, kad ponui LGGRTC vadovui A. Bubniui yra ruošiama dirva susidoroti su jį kritikuojančiais darbuotojais, kuris yra geras savo srities specialistas, bet ne vadovas, todėl vietoj jo vadovauja LGGRTC administracija.
Ar tikrai toks yra Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas ir valia, ir tik tokia mūsų, kaip Seimo narių, pagalba mums pavaldžios įstaigos darbuotojams?
Robertas Šarknickas
BNS spaudos centras
