Valdas Vižinis
Šių „idėjinių komisarų“, o Sabatauskaitė ir Juškaitė – genderizmo idelogijos „flagmanai“ Lietuvoje, pora, gyvenanti būtent iš savo darbinių, ideologinių, persipynusių su asmeniniais interesų įgyvendinimo.
Paprastas dirbantis žmogus atlyginimą gauna dirbdamas vienur, galvodamas kitką, o pašalpas gaudamas už trečią.
Čia viskas viename.
Juškaitė postą gavo Sabatauskaitei tapus kontroliere. Pajamų iš ideologijos „šeima“ juk negali atiduoti svetimiems.
Homošeimų tema Šeimos maršo dėka taip ir neprasibrovė į Seimą. Stambulo konvencija taip pat. Lietuvos teisė vis dar švari nuo absurdą įteisinančių normų „žmogaus teisių pavidalu“. „Genderizmo idėjiniai“ tepasiekė kelias pergales Konstituciniame teisme. Žalimo teismas nurodė, jog šeima gali būti „belytė“. Kitas KT nustatė, jog šeimą gali sudaryti bet kas. Tačiau šios teisės normos į įstatymus nepersikėlė.
Tokie sprendimai kaip antraštėje teismuose atsiranda vienu ir tuo pačiu keliu.
Vaivorykštės aktyvistai į Lietuvos teisę eina PER APLINKUI – per Europos įstatymus – žmogaus teisių teismą. Lietuvos teismuose pralošia, kreipiasi ten, EŽTT įpareigoja. Galima sakyti, per atskirus atvejus – ES įpareigojimus.
Todėl Lietuvoje vis dar nesusituoksi ir reguliavimo tokių „šeimų“ nėra. Tiesą pasakius, „partnerystės“ reguliavimas, galvoju, būtų senai atsiradęs ir anksčiau, jei ne tokio įstatymo „vaivorykštinių stūmėjų“ užsispyrimas partnerystės santykius prilyginti šeiminiams – vyro, moters ir jų vaikų.
Lyg ir nupjautas finansavimas, lyg ir lauktume šių ideologų paskutinio atokvėpio, tačiau štai… ES šis klausimas per toli nuėjęs tiek žmonių galvose, tiek teisėje. Tirps iš lėto, o ar ištirps visai? Matyt, ne…
O šioje „šeimoje“ atsiradęs vaikelis naudojamas tam tikriems ideologiniams tikslams siekti, kai jo atsiradimo ir registracijos aplinkybės, turėtų būti išnagrinėtos teisme. Tam reikalingas ieškinys… tik kas jį surašys ir paduos?
Būtent, „Žalimo teismas”, dabar dar ir „Šedbaro teismas”…, bet ne Lietuvos Konstitucinis teismas. Pastarasis šioje Teritorijoje vargu ar kada nors atsiras.
Vandens pilimo iš tuščio į kiaurą procesas vyksta toliau. Sodra perėjo į naują, jau išvystyto kultūrmarksizmo fazę ir pradėjo mokėti po dvi „motinos” išmokas, Vincukas per aukštas ir per daug gražus, kad girdėtų ar matytų kas vyksta ant žemės, o Amerika…
O Amerika, kaip toj pasakoj: „už devynių jūrų, už devynių marių”, nieko nežinom ir žinoti nenorim!