Pamenate posakį „VAGIE KEPURĖ DEGA“?
Posakis gana juokingas dėl to, kad taip pasakius kepurę pasičiupinės būtent vagis. Ir štai šiandien pamačiau, kaip tas posakis atrodo praktiškai.
Žinoma juvelyrė Jurga Lago išreiškė susirūpinimą, kad į mokyklas važinėja ir neaišku, ką vaikams pasakoja visokie „žinomi žmonės”.
Jurga Lago
Klausykite, o gal jūs suprantate, ko tie visokie „žinomi” ėmė kaip nutrūkę nuo grandinės važinėti po mūsų vaikų mokyklas? Kas čia per mada? Televizoriaus nebežiūrime, tai dabar tie, iš televizoriaus patys ateina, kaip walking dead? Aš pvz., visai nenorėčiau, kad mano vaikui pilstytų iš tuščio į kiaurą koks nors „žinomas” veikėjas ir darytųsi sau reklamą ant jaunos galvos. (Nebūtinai Tapinas, gali atvykti ir Kirkorovas, Širinskienė ir t.t. nes į mokyklą Lietuvoje pakliūti gali iš esmės bet kas). Kaip tik atvirkščiai, – „glenco ir popso” aplink labai daug – puiku būtų, jeigu ateitų gydytojas, mokslininkas, gaisrininkas, kinologas, net politikas (čia irgi profesija). „Žinomas žmogus” pasakoja apie „kaip pasiekti sėkmę ir dar šį bei tą”? Tik jau nereikia. Na lia – tokie pasiekę nieko už dyką nedaro ir nieko už dyką nemoko, tad ir kyla klausimas – WHY?
Mano vaikai mokosi pagal programą, lanko būrelius ir be mano žinios mokykla tikrai negali kviesti jokios žvaigždės ir plauti nepilnamečiui galvą, arba dalinti kokią reklaminę medžiagą „apie sėkmę ir kitus demonus”. Spaudimo būti „sėkmingu, žinomu, turtingu” ir taip pilna aplinka… P.S. Ir saugumo sumetimais – Ispanijoje, Prancūzijoje, UK į mokyklą paprastai nepakliūsi, bet kas ten paskaitų nepaskaitys.
Andrius Tapinas
Šiandien buvau dviejose mokyklose – Žasliuose ir Rumšiškėse ir kalbėjau, kaip svarbu nesustoti, nors net kai atrodytų darai tikrai gerus dalykus, atsiranda stabdančių, ar mušančių norą apskritai kažką daryti.
Štai dizainerė (beje, labai puiki dizainerė ir jos juvelyrika yra mano mėgstamiausia) Jurga Lago piktinasi, kad nešiojamės po mokyklas lyg ir nutrūkę nuo grandinės, ir sako, kad tokius vizitus būtinai reikia suderinti su mokinių tėvais.
Et, Jurga, ten, kur mes važiuojam, suderinti su mokinių tėvais labai sudėtinga. Dalies jų apskritai nėra, kita dalis išvažiavę, o dar iš dalies būtų sunku gauti sutikimą, nes vakarop nelabai pirštai parkerį sugraibo.
Lidžita
Suprantate, p. Tapinas taip susirūpino, kad kas nors apie jį „blogai“ nepagalvotų, jog negalėjo kitaip – jis turėjo viešai apdergti tuos mokinius, jų tėvus ir baigti ta smagia sarkastiška gaida „klestinti Lietuva„!
Apie ką aš čia?
Laikais, kai mokytoja, paminėjusi, jog kažkoks ten procentas kanibalų buvo homoseksualūs, metama iš darbo, tikėtis kokybiško vaikų lavinimo, aišku, naivoka.
Tikėtis, kad tas lavinimas nors kiek atitiks įprastas visuomenės moralės normas, matyt, irgi. Bet visgi turiu tokį naivų lūkestį (gal veikiau – menką lūkestėlį), jog tėvai turėtų turėti nors kažkokią įtaką tam, kas dedama į jų vaikų galvas.
P. Jurga Lago aiškiai turėjo panašų lūkestį, dėl ko visai logiškai pastebėjo, kad „televizorius į klases” nėra labai gera idėja. Nes, žinote, per televizorių rodo labai įvairių žmonių – pradedant Vita Jakutiene (na, ji tai tikrai turėtų, ką papasakoti!) ir baigiant Olegu Gazmanovu. Arba Rauliu.
Šiaip Raulį, matyt, reiktų pakviesti. Kad vaikai matytų pavyzdį, kokiais sėkmingais žmonėmis tampa transseksualai.
Ir Vladimirą Simonko būtinai reiktų pakviesti. Kad papasakotų, jog gėjai nevalgo žmogienos. Kaip jau papasakojo Tapinas. Skirtumas būtų tik tas, kad Simonko praktinės patirties turi. Nors gal turi ir Tapinas – nesiryžtu vertinti.
Šiaip ar taip visų reikiamų „žinomų žmonių” pristatymu į vidurines greičiausiai pasirūpins p. Tapinas, kuris gana nedviprasmiškai paaiškino priežastis, kodėl važinėja po mokyklas – suprantate, toje klestinčioje Lietuvoje, kurioje jo draugai verslininkai neranda norinčiųjų dirbti už keturis tūkstančius eurų, daugumoje Lietuvos mokyklų mokosi vaikai iš asocialių šeimų.
Tokių asocialių, kad jų tėvų išvis nėra, jie išvažiavę arba geria iki tiek, kad tušinio nesugraibo (bet tai na ir kvailas tas Karbauskis su savo blaivybės propagavimu!).
Ir dėl to, kol tų vaikų tėvai, padauginę „krikščionybės dedamosios, palaimintos Kristaus“ tyso po stalu, p. Tapinas, kuris irgi mėgsta savo laidose kilstelėti taurelę, važiuoja tų vaikų įkvėpti ir jiems papasakoti, kaip atrodo klestinti Lietuva – na ta, kuriai tie vaikai nepriklauso.
P. Tapinui atrodo, kad vien jo nuvykimas nušvies tų vaikų gyvenimus kita spalva. Na, panašiai kaip nušviesdavo Lenino portretas klasę.
Paaiškinimas, kad, užuot nuvežus vaiką į kiną, teatrą ar ekskursiją, užtenka pakviesti jam „žinomą žmogų”, kuris tuoj pat pakeis jo asocialią kasdienybę, yra kažkas tokio kaip sakyti, kad Lenino portretas suteikė stiprybės kalintiems lageriuose.
Tų vaikų gyvenimus galėtų pagerinti išvyka į kiną, teatrą, mišką galų gale. Na, net ir Jurgos Lago minėti susitikimai su įvairių sričių darbuotojais, menininkais, mokslininkais, tačiau ne kažkoks „žinomas žmogus„, kuris kviečiamas tik tam, kad save parodyti.
Vaikui nereikia pavyzdžio, kaip tapti Tapinu. Arba Jakutiene. Arba Gazmanovu. Vaikui reikia pavyzdžio, kaip tapti gydytoju. Arba gaisrininku. Arba… žurnalistu. Įsivaizduojate, žurnalistu!
Man pavyzdžiui sunku suprasti, kodėl p. Tapinas, užuot priskyręs save žurnalistams, nusprendė esąs tiesiog „žinomu žmogumi”, tačiau, jei tai viskas, ką jis gali tiems vargšams vaikams pasiūlyti, tai aš tikrai rekomenduočiau jam pakalbėti su savo rėmėjais, kad, užuot finansavę jo – „žinomo žmogaus” – keliones po mokyklas, pafinansuotų ekskursijas bent į arčiausiai esančius miestus, kinus, teatrus, parodas.
Neabejoju, kad tiems draugams verslininkams, kurie neranda norinčiųjų dirbti už keturis tūkstančius eurų, tai nebus sunki užduotis, o p. Tapinas galės tapti mažiau „žinomu žmogumi” ir daugiau žurnalistu.
Gal tada ir mokiniams turės, ką papasakoti. Kaip žurnalistas. Ne kaip „žinomas žmogus”, žinoma.
Na, o tėveliams, kurie nelaiko savęs tokiais, kaip aprašyta p. Tapino komentare, siūlyčiau susisiekti su mokyklomis, kuriose mokosi jų vaikai, ir griežtai pareikalauti, kad Jūsų vaikai nebūtų vedami susitikti su p. Tapinu. Kitaip jis pamanys, kad jų tėvai – emigrantai, alkoholikai arba mirę.
Lygiai taip pat ir vaikams, kurie gerbia savo tėvus labiau už p. Tapiną, siūlyčiau vengti susitikimų su „žinomu žmogumi„, kuris mano, kad Jūsų tėvai – mirę arba asocialūs.
