Gediminas Merkys: Lietuvos teisinė sistema paklydimų akivare

Medija praneša: karantino metu į parduotuvę „Maxima“ be veido apsauginės kaukės atėjęs ir konflikto metu apsaugos darbuotoją sužalojęs buvęs kikboksininkas Dmitrijus Z. išvengė baudžiamosios atsakomybės – sužalotas vyras sutiko atleisti savo skriaudikui, kuris šiam pažadėjo sumokėti 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Manau, įvyko svarbus įvykis. Norėčiau jį painterpretuoti piliečio ir socialinių mokslų profesoriaus teisėmis. Kur teismo sprendime žmogaus orumo apsauga? Lietuva šiuo klausimu turi prisiėmusi daug tarptautinių įsipareigojimų ginti žmogaus orumą. Bet kuris, kas tik patyrė fizinį smurtą, tegul ir be ilgalaikių pasekmių sveikatai, neabejotinai patyrė pažeminimą ir skausmą. Tokiu atveju objektyviai pasikėsinama ir į žmogaus orumą, kuris yra vieša vertybė. Žmogaus orumas neliečiamas. Net žmogžudžio, tupinčio teismo narve, orumas yra ginamas.

Dėl suteikto pažeminimo ir skausmo galima atsiprašyti ir atsiprašymą galima priimti. Tai bus kaltę lengvinanti aplinkybė. Atgaila ir atleidimas svarbūs krikščioniškosios pasaulėžiūros ir dorovės atributai. O kur kikboksininko bylos atveju žmogaus orumo apsauga, kodėl teisinė sistema toleruoja kažkokį susitaikymą? Privalėtume atskirti buitinį susitaikymą nuo teisinio susitaikymo. Kai teisėjo prabangų butą mylimas kaimynas aplies fekalu, tada tegul „humanistas“ teisėjas ir taikosi civilinėje byloje dėl turtinės žalos. Su smurtu ir žmogaus orumo žeminimu jokio susitaikymo negali būti iš principo. Atviro fizinio smurto ir žmogaus orumo žeminimo atveju privalo būti kokia nors sankcija, jei baudžiamoji – perteklinė, tebūna administracinė bauda. Jei nusižengėlis atgailauja, jei susimoka, tegul ta bausmė būna švelni. Bet ji privalo būti. Fizinio smurto ir žmogaus orumo faktas buvo, netgi sužalojimas buvo, o sankcijos nėra jokios… Tai – teisinis ir moralinis absurdas.

Yra dar viena moralinė ir teisinė potekstė, kurią aukštakakčiai „Marijos žemės“ teisėjai tiesiog ignoravo. Apsauginis ne šiaip „prisikniso“ prie pirkėjo: „Kodėl, suski, taip ilgai alaus etiketę apžiūrinėji ir nežygiuoji į kasą?“ Nukentėjęs apsauginis pirmiausiai teisėtai gynė viešąją tvarką, reikalavo pirkėjo užsidėti apsauginę kaukę, gynė kitų lankytojų saugumą ir darbdavio interesus.

Privačios saugos bendrovės yra valstybinės teisėsaugos partneris ir sąjungininkas. Saugos bendrovių darbuotojai esmingai prisideda prie viešojo saugumo, o jų profesinės funkcijos bemaž artimos pareigūno funkcijoms ir taip pat apsaugotos įstatymo. Teismui į tai nusispjauti. Antai, kovojant prieš smurtą artimoje aplinkoje, nueinama iki teisinės profanacijos: užtenka besiskiriančiai žmonai, nesąžiningo advokato pamokytai, pasiskųsti dėl smurto ir vyras policijos automobiliu gabenamas „ant narų“, kol atauš. Kaltas ar nekaltas, nelabai kam svarbu. O čia, viešoje vietoje, pareigas einančiam apsauginiui, kurio statusas de facto priartėja prie teisėsaugos pareigūno statuso, prašom, duok į galvą, kiek pyktis ir smurtiniai gebėjimai leidžia, tik paskui gailėkis, atsiprašyk ir sumokėk aukai, idant jai kiltų nuoširdus noras „taikytis“. Teisinė sistema savo moraliai iškastruotais sprendimais skatina masinį smurtą viešoje vietoje ir po to einantį susitaikymą, paremtą piniginėmis išmokomis aukai.

Reiškiasi šlykštus užslėptos korupcijos teisėsaugoje modelis. Žinoma, kalbu ne apie konkretų minimą atvejį ir bylą. Visgi yra negeras įtarimas, kad tokių bylų amoralumo logika paprasta. Tegul tavo advokatas susitaria su auka ir jos advokatu, ją pamalonina. Jei posėdžių metu patirsime, kad auka nebesidrasko, atleidžia, jei advokatas ir mums – prokurorui bei teisėjui – neformalioje aplinkoje į leteną įdės, tai ir teistumo jokio nebus… Apskritai JOKIOS sankcijos nebus. Žmogaus orumas, teisingumas – ne šio pasaulio dimensija, o pinigai nekvepia.

Prisiminkime, pavojaus vaikui akivaizdoje, sutrikusi motina E.Kručinskienė drausmindama supurtė vaikelį, prieš ją iš karto pradėta baudžiamoji teisena. Pagrindas – viešoje vietoje naudojo smurtą ir tatai visuomeniškai didžiai pavojinga veika, kurios į administracinę teiseną perkvalifikuoti niekaip negalima. O ką, gal kikboksininkas prieš pareigas vykdantį apsauginį intymioje aplinkoje, „po kaldra“, smurtavo? Nuo kada prekybos centro salė darbo metu nėra vieša vieta? Svarbi detalė: ant mažamečio Kručinskiuko smurto žymių teismo ekspertizė neaptiko, o apsauginis buvo kikboksininko sužalotas. Teisinės sistemos elgesio kontrastas E.Kručinskienės ir kikboksininko bylose yra pribloškiantis. Bet kurį protaujantį ir moralų žmogų jis varo į juodą neviltį.

Iš nelemtos apsauginio sumušimo istorijos išplaukia dar vienas moralas. Gyvenimas rodo, kad visokie sporto klubai savo smogikų dažnokai nesuvaldo. Tokie klubai per įtakingus giminaičius Seime dar ir mokesčių mokėtojų pinigais apipilami. Pavyzdžiui, Smirnovų klano atvejis. Mes, pasirodo, patys dar ir sumokam, kad mus, mūsų vaikus klubuose ištreniruoti, steroidais prisipumpavę monstrai sumuštų, o baudžiamojo teistumo neturėtų. Klubas, kuris susimovė, turėtų sulaukti „pogrominio“ Švietimo mokslo ir sporto ministerijos audito. Probleminiams klubams, jų savininkams ir treneriams turėtų būti bent laikinai stabdoma licencija. Prasikaltę sportininkai – metami iš šakos visam laikui po antro nelemto karto.

O kas iš klaidų akivaro ir moralinių srutų ištrauks Lietuvos Respublikos teisingumo sistemą? Kaip padaryti, kad piliečiai pasitikėtų teismais? Privalu įvesti prisiekusiųjų teismą. Visų pakopų teismų vadovai, prokuratūrų ir apskričių komisariatų vadovai – privalo būti renkami gyventojų tiesiogiai. Visi teisėsaugos vadai turi skelbti metinį pranešimą valstybės vadovams ir visuomenei. Aukštieji pareigūnai – Seime, mažesni pareigūnai – vietos savivaldybėje. Metines ataskaitas privalu išsamiai svarstyti komitetuose. Viešam svarstymui Seime ir tarybose skirti visą darbo dieną. Svarstymas būtinai viešas, o metinis pranešimas paskelbiamas gerokai iš anksto. Greta rinktų politikų klausimus turi užduoti ir piliečiai, NVO lyderiai.

Teismai ir prokuratūra, jų viešųjų ryšių tarnybos privalo normalia kalba detaliai ir kantriai paaiškinti piliečiams, visuomenei visus keistus procesinius sprendimus. Arba išaiškina ir įtikina visuomenę sprendimų teisingumu, arba mes jų neperrenkame. Jeigu mes, piliečiai, nesugrąžinsime savo teisėsaugos į moralės, demokratijos ir skaidrumo vėžes, prarasime valstybę.