2018 m. gruodžio 4-ą dieną JAV Baltimorės “LBGT komiteto teisės ir politikos padalinys“ iš savo gretų pašalino p. Juliją Beck.
Save lesbiete laikanti 25 metų moteris pasisakė už įkalintų moterų teisę nebūti patalpintoms kartu su „transmoterimis“ – t.y. vyrais, kurie galvoją esą moterys.
Trys kalinės Teksaso valstijoje pasiskundė Federaliniam apygardos teismui, kad dušuose ir tualetuose „transmoterys“, tebesididžiuojančios savo pilnai vyriškais kūnais, atvirai demonstruoja seksualinį geismą neapsirengusioms „paprastoms“ moterims.[1]
Julija Beck taip pat paminėjo garsią istoriją viename Anglijos kalėjime, kuriame 2017 m. kalinė Karen White seksualiai smurtavo prieš kitas dvi kitas kalines.[2] Karen White tapo „transmoterimi“ po to, kai buvo suimta dėl moterų prievartavimo kaip Stephen‘as Wood‘as – t.y. tada, kai dar buvo vyras.
Kalėjime jis ėmė dažytis, dėvėti peruką ir pradėjo lyties pakeitimo procesą. Tapęs Karen White, jis buvo patalpintas su kitomis moterimis, ir vyriškus organus, kaip ir „transmoterys“ Texaso kalėjime, išsaugojo. LGBT komiteto narė, išmetusi Juliją Beck dėl kaltinimo „transfobija“ yra Ava Pipitone. Ji yra „transmoteris“, kuri, išsaugojusi vyriškus lytinius organus, toliau geidžia moterų ir pristato save kaip „translesbietę“. T.y. Ava užstojo į save panašią Karie White.
Kol kas tokios istorijos Lietuvoje skamba beveik kaip anekdotas; gal dar tebesame arti Dievo? Tokią išvadą galima daryti turint omenyje Vladimiro Solovjovo aiškinimą, kad juoką kelia netiesa stovintiems tiesoje.
Česlovas Milošas panašiai aiškino Viduramžių karnavalų prasmę: juokinga būdavo kauke ir kostiumu vaizduojama yda. Pas mus dar galima iš panašių dalykų pasijuokti – tik kyla klausimas, ar dar ilgai taip bus?
Gender ideologijos – vadinamosios „tapatybės politikos“ (identity politics) kilpa jau užnerta JAV ir Jungtinės Karalystės visuomenėms, Ispanijoje ir kituose Europos kraštuose dėl jos verda aštri kova… Greičiausia ir panašių temų nevengiantis Juozas Erlickas tuose „laisvę“ skelbiančiuose kraštuose vargu ar begalėtų juokauti. Pavyzdžiui, įteisinus Stambulo Stambulo konvenciją…
Šiame trijų straipsnių cikle pamėginsime pažvelgti į gender ideologijoje glūdintį moters pažeminimą bei pasigilinti į jo priežastis. Kodėl taip populiaru būti „transgender“?
Taip pat aptarsime vieno „nedidelio“ mūsų sentimentalaus laikmečio produkto – kelių milimetrų skersmens kontracepcijos piliulės – įtaką gender ideologijai. Pasak žymaus amerikiečių filosofo Francis Fukuyamos ji yra labiausiai vyro ir moters santykius paveikęs faktorius per visą žmonijos istoriją. Išvada gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti keistoka ir ne visai suprantama netgi katalikiškoje auditorijoje. Tačiau apie viską iš eilės.
Mįslė Suomijos gydytojams
Lyties disforija vaikystėje – kai berniukas nori būti mergaite ar atvirkščiai – yra retai pasitaikantis vaiko psichologinis kentėjimas. Berniukams jis reiškiasi nuo 2 iki 4 kartų dažniau nei mergaitėms. Tai yra logiška, kadangi mergaitės gimtinė (lytinė) tapatybė vystosi santykyje su mama, o norintis „vyru“ tapti berniukas mamą turi santykinai palikti susidraugaudamas su ne visada labai draugišku tėvu.[3]
Suomijoje toks sutrikimas pasitaiko vidutiniškai vienam iš 20’000 berniukų ir vienai iš 70’000 mergaičių. Remdamiesi bendru berniukų ir mergaičių skaičiumi populiacijoje, medikai tikėjosi, jog sulaukę paauglystės, dėl gimties tapatybės problemų į juos kreipsis apytiksliai 3 mergaitės ir 14 berniukų. Tačiau 2013 metais į Suomijos medikus kreipėsi 41 mergaitė ir 6 berniukai.[4]
Tokie skaičiai keisti ir dėl „apvirtusio“ berniukų ir mergaičių santykio, ir bendrai dėl tris kartus didesnio nei tikėtasi tokių pacientų skaičiaus. Dar ryškiau tokia tendencija stebėta ir kitose šalyse: Švedijoje 2018 – aisiais paauglių, prašančių pakeisti jų gimtį (lytį), buvo apie 20 kartų daugiau nei 2008 – aisiais, ir daugeliu atvejų tai buvo mergaitės. Anglijoje tokių paauglių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 33 kartus, ir vėl daugeliu atvejų (70 proc.) – mergaičių. Šie skaičiai kelia du klausimus: kodėl norinčių pakeisti gimtį skaičius taip dramatiškai auga ir kodėl kreipiasi daugiau mergaičių nei berniukų (nes, kaip matėme, vaikystėje santykis yra atvirkščias).
„Memas“
Šis Richardo Dawkinso sukurtas terminas reiškia pažiūrą ar elgesio stilių, kuris visuomenėje plinta („replikuojamas“) pamėgdžiojimo keliu. Viena iš tokių idėjų, kaip rašo žymus JAV psichiatras Paul McHughas, yra „translytiškumas.“ Populiarėjant pačiai įvairiausiai įvairovei, jaunimo grupėje sunku kuo nors draugus benustebinti. Įdomiausias savęs pateikimas mūsų dienomis yra „transgender veganas“: kaip sakė vienos menų profilio gimnazijos pedagogė, tokių įdomių jaunuolių galima sutikti ir Lietuvoje. Mes ne kokia nors provincija!
Apie tokį „memą“ jau daug parašyta: pavyzdžiui, kad socialiniame tinkle „reddit“ yra labai daug pasisakymų apie tai, kaip yra vertinga pakeisti gimtį ir rekomendacijų kaip nesunkiai galima gauti priešingos gimties hormonų tam, kad pradėtum persikeitimą.
Tačiau čia susiduriame ne tik su mada: daugelis transgender iliuzijai pasiduodančių vaikinų ir merginų yra kenčiantys žmonės. Aprašytame suomių tyrime teigiama, kad net trims ketvirčiams jų buvo nustatytos rimtos diagnozės (autistinio spektro, nerimo, depresiniai sutrikimai ir netgi psichozės) ir taip pat, kad šie sutrikimai juos vargino dar prieš susiformuojant norui pakeisti gimtį.
Turint omenyje, kad už visų psichologinių kentėjimų slypi skausmingas įsitikinimas žemesne savo verte, tampa aišku, kad noras keisti gimtį paliečia tuos jaunuolius, kurie ar kurios paauglystės metu ima galvoti, kad jie yra nepilnaverčiai vyrai arba moterys. Tada tokie vaikinai nori tapti moterimis ir atvirkščiai.
Šaltiniai:
[1] https://www.womensliberationfront.org/baltimore-lgbtq-commission-anti-lesbian-bias/
[2] https://www.bbc.com/news/uk-england-leeds-45825838
[3] Išsamiau sutrikimo priežastis šių žodžių autorius yra aptaręs 2019 m. Artumos leidyklos išleistoje knygoje Homoseksualumas: ko nebeleidžiama pasakyti? Psichologiniai, medicininiai ir socialiniai potraukio tai pačiai gimčiai aspektai.
[4] Two years of gender identity service for minors: overrepresentation of natal girls with severe problems in adolescent development,
Riittakerttu Kaltiala-Heino, Maria Sumia, Marja Työläjärvi, and Nina Lindberg
Child Adolesc Psychiatry Ment Health. 2015; 9: 9.
_____________
Straipsnis išpublikuotas “Artuma” žurnalo sausio 1 numeryje.
Juokinga skaityti, kad Stambulo konvencija gina moteris tiek artimoje, tiek tolimesnėje aplinkoje. Nejaugi atbėgs ginti, sakykim, Skuode ar Vilniuje skriaudžiamos moters Stambulo konvencijos sudarytojai? Aišku, kad ne. Tik akivaizdu tai, kad šis sakinys Stambulo konvencijoje panaudotas kaip jaukas, ant kurio greitai gali užkibti (ir užkimba) patiklios moterys. Tarsi Lietuva pati neturėtų Teisės Aktų ir policijos, galinčios apginti. Ir ne tik moteris. Daug smurtaujama ir prieš vyrus. Todėl belieka siūlantiems ratifikuoti šią konvenciją mandagiai padėkoti: „AČIŪ. Mums nereikia įkyriai siūlomos ir norimos primesti svetimos konvencijos. Mes turime savo, Lietuvos Respublikos, KONSTITUCIJĄ ir Teisės Aktus.”
Virš baisu prie ko veda gender ideologija, kuri svarbiausią vietą užima Stambulo konvensijoje, nors mūsiškiai nori žmones apkvailinti, kad tai yra prieš moterų smurtą!!! Tikėkimės, kad tikintys Dievu ar netikintys, LIETUVOS piliečiai Stambulo konvensijos ratifikavimui nepritars, nes visi mes esame gimę iš meilės Tėvų ( Mamos ir Tėties )!!!
Viskonsino valstijos universitete išleista instrukcija, kurioje pateikiami „rasistinių“ ir „homofobiškų“ pasisakymų pavyzdžiai, už kuriuos rizikuojate patekti už grotų. Visiškai realiai rizikuojate. Rasistiniais laikomi šie dalykai:
Paklausti žmogų, iš kur jis kilęs;
Kam nors pasakyti, kad jis puikiai įvaldęs anglų kalbą;
Pranešti kam nors, kad turite juodaodžių draugų;
Pareikšti, kad jūs ne rasistas;
Padaryti azijietiškos išvaizdos asmeniui komplimentą, kad jis labai vaizdingai kalba;
Leptelėti frazę „Planetoje yra tik viena rasė – žmonija“;
Kalbėti apie multikultūralizmą Amerikoje, pareikšti, kad žvelgiant į žmogų, neįmanoma nustatyti jo rasės;
Tvirtinti, kad laisvą vietą turi užimti geriausias specialistas, nepriklausomai nuo jo rasinės priklausomybės;
Rasistinė yra netgi mintis, kad bet koks žmogus, nepriklausomai nuo rasės, gali užimti aukštą padėtį, jei nuoširdžiai darbuosis;
Negalima daryti pastabos negrui, kad jis pernelyg trikšmingai elgiasi;
Negalima prašyti tylenio azijietiškos kilmės amerikiečio, kad jis pasisakytų;
Nusikaltimas yra klaidingas kreipimasis į nebaltajį lankytoją kaip į parduotuvės darbuotoją;
Negalima vadinti ko nors homoseksualistu.
Draudžiama imituoti kito žmogaus akcentą.
Linksmas gyvenimėlis amerikiečiams ir kanadiečiams, tiesa? Ir dar atkreipkite dėmesį kaip dauguma instrukcijos punktų prieštarauja savo prasme pačiai „rasisto“ sąvokai.
Kitame Amerikos universitete, Milvokyje, dėstytojams rengiami seminarai, kuriuose žmonės apmokomi, kaip reikia tučtuojau apskųsti kolegas, kurie nepalankiai atsiliepė apie homoseksualistus.
O štai Kanadoje jau pakanka viso labo vieno žmogaus skundo, kad jūs atseit pasakėte ar parašėte kažką rasistiško, homofobiško, netolerantiško ir t.t. Skundas keliauja į Žmogaus teisių komisiją. Jus tuojau pat iškvies į teismą, kur netgi minimaliausios išlaidos advokatui atsieis dešimtis tūkstančių dolerių. Be to, policija, dirbanti šiai Komisijai, turi teisę įsibrauti pas jus į namus, daryti kratas ir atimti bet kokią medžiagą, kuri, jų nuomone, susijusi su jūsų atseit homofobiškais pasisakymais.
Tai baisu. Grįžta viduramžių inkviziciją. Štai kur veda laisvės, paslėptos po žodžiu,, tolerancija,,
Jokių būdu negalima pritarti Stambulo konvensijai!