Ateityje galėsime siūlyti nors ir po 10 tūkst. eurų stipendijas, tiesiog nebus kam jų paimti, – savo komentare „Žinių radijuje“ teigia žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras. Sarafinas. – Po poros metų Lietuvą užlies aukštųjų mokyklų bei darbdavių nusivylimo ir pykčio banga, bet tada jau bus per vėlu piktintis ir liūdėti.
Priminsime, kad 2022 m. chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 1090 dvyliktokų (iš 25 tūkst. abiturientų), fizikos – 2170, o informacinių technologijų – 2580, bet po poros metų 2022-uosius mes prisiminsime su nostalgija, kaip puikius metus, kai jaunuoliai dar stipriai domėjosi ir mokėsi fizikos, chemijos ir IT. Nors ir tada skaičiai buvo apgailėtini.
Bet jau nuo šių metų fizika, chemija ir informacinės technologijos stumiamos į visiškas paraštes.
Pereikime prie konkrečių faktų. Apklausus dešimtis gimnazijų akivaizdžiai matyti, kad absoliučioje daugumoje jų stipriai mažėja besimokančiųjų fizikos, biologijos ir ypač informacinių technologijų (kai kur net 2–3 kartus).
Pavyzdžiui, Biržų „Saulės“ gimnazija. Joje dėl naujų tvarkų besimokančiųjų fizikos sumažėjo 25 proc., informacinių technologijų – 37 proc., biologijos – ketvirtadaliu, chemijos – 3,9 karto.
Arba Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija Kaune. Joje besimokančiųjų fizikos sumažėjo 15 proc., biologijos – 23 proc., o chemijos ir informacinių technologijų – beveik per pusę.
Dar vienas iškalbingas atvejis – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija. Joje besimokančiųjų fizikos sumažėjo 10 proc., biologijos – 36 proc., chemijos – daugiau nei dvigubai, o IT – daugiau nei 3,5 karto.
Na ir dar viena mokykla – Marijampolės Sūduvos gimnazija. Joje besimokančiųjų biologijos sumažėjo 15 proc., chemijos – beveik dvigubai, fizikos – 2,5 karto, o informacinių technologijų – daugiau nei 2,5 karto.
Ir tokių atvejų daugybė.
Štai taip mes siekiame tapti aukštųjų technologijų šalimi, štai taip skatiname stoti į inžineriją, IT ar gamtos mokslų studijų programas. Ir visa tai įvyko tiesiog žaibiškai. Aukštosios mokyklos, jų dėstytojai jau ir iki šiol skundėsi, kad jaunuoliai dažnai neturi elementarių fizikos, chemijos, informacinių technologijų pagrindų. Dabar tų neturinčiųjų bus dar daugiau. Jau netrukus į aukštąsias ateis daugybė jaunų žmonių, kurie fiziką, chemiją ar IT baigė mokytis dešimtoje klasėje.
Jau ir iki šiol verslas ir darbdaviai dūsavo dėl kolosalaus inžinierių ir technologijų specialistų trūkumo, dėl tris kartus sumenkusio stojančiųjų į inžineriją skaičiaus, bet iš tiesų tai dar buvo nuostabūs skaičiai. Po dvejų metų jie bus daug mažesni. Ir studentams galima bus siūlyti nors ir po 10 tūkst. eurų stipendijas, tiesiog nebus kam jų paimti. Nes jeigu žmogus vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse nesimokė fizikos ir IT, o matematiką buvo pasirinkęs B lygiu, natūralu, jis nei į inžineriją, nei į technologijų studijų programas nestos. Valstybė tiesiog užprogramavo nuolatinį ir ilgą daugybės svarbių specialistų trūkumą. Darbdaviai bei asociacijos galės metų metais vaikščioti aplink Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, klausytis jos vadovybės pažadų ir išvedžiojimų, linguoti galvomis, bet situacijos ir vaizdo tai nepakeis. Nes išjudinti giluminiai pamatai ir pagrindai.
Tad kas gi atsitiko?
Prieš 2,5 metų švietimo viceministas Ramūnas Skaudžius pradėjo kalbėti apie pokyčius vidurinio ugdymo sąrangoje, apie tai, kad gimnazijose reikėtų atsisakyti B lygio kursų, esą dešimtokai turėtų tikslingiau rinktis disciplinas vyresnėse klasėse. Taigi, šen bei ten buvo pristatinėjamos idėjos, kažkokie projektai, bet viskas nuolat keitėsi (šiaip jau pirminė idėja nuo dabartinės realybės skiriasi stulbinamai), buvo aiškinama, kad naujoji tvarka įsigalios, rodos, nuo 2025-ųjų.
Iš tiesų dar pernai kovo pradžioje mokyklų administracijos ir mokytojai nežinojo, nei kas bus, nei kaip veiks, nei kaip bus sugrupuotos atskiros disciplinos. Dar labiau sutrikę jautėsi mokiniai ir jų tėvai. Vidurinio ugdymo aprašas atėjo apskritai tik balandžio pabaigoje.
O tada prasidėjo. Skubama buvo tarsi akis išdegus, apie pasekmes visai negalvojant. Nesuderinus su mokyklų bendruomenėmis, nuspręsta kardinaliai keisti sistemą: iki 2023 metų vyresnių klasių gimnazistai įvairias disciplinas galėjo mokytis tiek A, tiek B lygiu, o štai dabartiniai vienuoliktokai tokios galimybės neteko – jie A ir B lygiu gali mokytis tik matematiką ir lietuvių kalbą. O likusias disciplinas – tik A lygiu. Taigi, anksčiau paprastoje vidutinio dydžio gimnazijoje viena grupė (tai yra maždaug 18 mokinių) chemijos mokydavosi A lygiu, o kita grupė (dar 18 mokinių) – B lygiu, o dabar vietoje 36 chemijos besimokiusių mokinių liko 18–20 chemijos A lygiu besimokančių gimnazistų. Maždaug 100–120 vienuoliktokų tokioje mokykloje chemijos apskritai nesimoko.
Dar liūdnesni virsmai įvyko su informacinių technologijų disciplina. Anksčiau tikrai daug jaunuolių A lygiu rinkdavosi mokytis biologiją arba fiziką, o informacines technologijas pasirinkdavo mokytis B lygiu. Nes suprato, kad ateityje to tikrai prireiks. Bet kai nebeliko galimybės IT mokytis B lygiu, daugybė gimnazistų šios disciplinos apskritai atsisakė, nes IT A lygis jiems nepatrauklus, mat tai yra programavimas. Vadinasi, mokyklose besimokančiųjų IT sumažėjo 2 kartus.
„Mes, tai yra Mokyklų vadovų asociacija, įspėjome Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie galimas neigiamas naujovės pasekmes. Sakėme, kad informatika, būdama viename pasirinkimų bloke su biologija, jai pralaimės, todėl sumažės besimokančiųjų IT. Mes informavome, kad dalies disciplinų pozicijos susilpnės, taigi sumažės jas besirenkančių mokinių skaičiai. Bet į mūsų pastabas neatsižvelgta ir politinis sprendimas priimtas. O viso šio pokyčio tikslai mums nebuvo paaiškinti“, – teigia Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Beje, įvedus naująją tvarką ir nebelikus galimybės daugelio disciplinų mokyti B lygiu, rimtas smūgis suduotas mokytojams dalykininkams – jų krūviai, o kartu ir atlyginimai sumažėjo.
twqhqf
e2t63n
c1yyjz
Puikus Gintaro Serafino straipsnis. Jis rodo vidurinio mokslo degradaciją. Dar dirbdamas VU su kai kuriais įstojusiais studijuoti fiziką negalėdavau susikalbėtiapie fiziką, o kontrolinio darbo puslapyje jie padarydavo dvidešimt rašybos klaidų. Ko moko mokyklos? Kokius abiturientus išleidžia? Tokie tampa Seimo nariais, ministrais ir valdo valstybę, ją žlugdydami.
Užtat Gėjų manifesto mokslų mokomi. Tai ko norit? Skaitykit jį dar kartą ir išmokit mintinai.
GĖJŲ MANIFESTAS
„Mes ištvirkinsime jūsų sūnus – jūsų apgailėtino vyriškumo, lėkštų svajonių ir vulgaraus melo simbolius – paversdami juos pederastais. Suviliosime juos jūsų mokyklose ir bendrabučiuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose, sporto aikštelėse, seminarijose, jaunimo grupėse, kino teatrų tualetuose, kareivinių barakuose, automobilių aikštelėse, visuose vyrų klubuose, Kongresų rūmuose, visur, kur tiktai vyrai sutinka vyrus. Jūsų sūnūs taps mūsų paklusniais tarnais ir vykdys visa, ką mes liepsime. Jie bus perdirbti pagal mūsų atvaizdą ir pavidalą. Jie geis mūsų ir dievins mus.
Moterys, jūs šaukiatės laisvės? Sakote, kad jūsų vyrai blogi ir kad jūs su jais nelaimingos? Mes, vyriško veido ir kūno žinovai, atsiimsime jūsų vyrus iš jūsų. Mes pralinksminsime juos, mokysime juos, apkabinsime, kai jie verks. Moterys, sakote, kad norite gyventi viena su kita, be vyrų? Tad ir eikite viena pas kitą, o mes suteiksime jūsų vyrams malonumų, kurių jie niekada nėra patyrę, nes mes esame pirmarūšiai vyrai. Tik vyras teišmano, kaip iš tikrųjų patenkinti kitą vyrą, tik jis supranta kito vyro jausmų gilumą, jo protą ir jo kūną.
Visi įstatymai, draudžiantys homoseksualizmą, bus atšaukti. Jų vietoje bus leidžiami įstatymai, sudarantys sąlygas vyrų meilei.
Visi homoseksualai turi veikti išvien, tarytum broliai: susijunkime mene ir filosofijoje, vienykimės visuomeniškai, politiškai ir finansiškai. Triumfuosime tik tada, kai parodysime savo bendrą veidą pagiežingam heteroseksualiam priešui.
Jeigu drįsite vadinti mus pederastais, žydrais ar iškrypėliais, mes smogsime jums į jūsų bailias širdis ir suteršime jūsų menkus, merdinčius kūnus.
Mes rašysime poemas apie vyrų meilę, rengsime spektaklius, kuriuose vyrai atvirai glamonės vienas kitą, kursime filmus apie meilę herojiškų vyrų, kurie pakeis pigią, paviršutinišką, sentimentalią, infantilišką, lėkštą ir kvailą heteroseksualią meilę, šiandien vis dar vyraujančią kino teatrų ekranuose.
Mes sukursime jaunų gražių vyrų, drąsių atletų skulptūras ir jas pastatysime jūsų parkuose, skveruose ir aikštėse. Pasaulio muziejai bus pripildyti paveikslų, kur vaizduojami grakštūs, nuogi vaikinai.
Mūsų rašytojų ir menininkų dėka vyrų tarpusavio meilė taps madinga, ji bus laikoma gero skonio ženklu: mūsų sėkmę garantuos didžiulė patirtis – kaip diktuoti stilių.
Mes išstumsime heteroseksualius meilės ryšius, pasitelkdami pašaipas ir patyčias, o tam turime puikius įgūdžius.
Mes nuimsime kaukes nuo galingų homoseksualų, kurie dedasi heteroseksualais. Būsite sukrėsti ir pašiurpę, kai pamatysite, kad jūsų prezidentai ir jų sūnūs, jūsų pramonininkai ir senatoriai, jūsų merai ir jūsų generolai, jūsų sportininkai, kino ir televizijos žvaigždės, jūsų valstybių vadovai ir kunigai visai nėra tos patikimos, pažįstamos buržuazinės heteroseksualios personos, kokias norėjote matyti.
Mes – visur, mes persmelkėme jūsų gretas. Būkite atsargūs kalbėdami apie homoseksualus, nes mes visada esame tarp jūsų: galbūt sėdime per vieną suolą nuo jūsų ir gali nutikti, kad miegosime vienoje lovoje su jumis.
Nebus jokių kompromisų. Mes nesame vidurinės klasės paliegėliai. Pasižymėdami nepaprastu intelektu, mes esame tikrieji žmogiškosios rasės aristokratai, o tvirto proto aristokratai niekada nepasitenkina mažu. Tie, kurie mums priešinasi, bus ištremti.
Sutelksime didžiules privačias armijas, kaip Mišima, kad nugalėtume jus. Mes užkariausime pasaulį, nes kariai, įkvėpti ir surišti homoseksualios meilės ir garbės, yra neįveikiami, kaip senovės graikų kareiviai.
Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota. Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi ir auklėjami homoseksualių eruditų.
Visos bažnyčios, kurios mus pasmerks, bus uždarytos. Vieninteliai mūsų dievai yra gražūs jauni vyrai ir mes esame atsidavę grožio, moralės ir estetikos kultui. Visa, kas bjauru, vulgaru ir banalu, bus panaikinta. Atstumti heteroseksualių vidurinės klasės nuostatų, galime gyventi taip, kaip mums diktuoja laisva vaizduotė. Mums „per daug” niekada nėra „gana”.
Nauja rafinuota visuomenė bus valdoma elito, sudaryto iš gėjų poetų. Vienas didžiausių reikalavimų norint užimti aukštą postą naujoje homoerotikos visuomenėje bus atsidavimas graikiškajai aistrai. Bet koks vyras, susitepęs heteroseksualiu geismu, bus iškart atskirtas nuo įtakingo posto. Visi vyrai, kurie primygtinai reikalaus teisės pasilikti kvailais heteroseksualais, bus teisiami homoseksualų teismuose ir dings iš visuomenės akiračio.
Mes perrašysime istoriją, kurią sumenkino jūsų heteroseksualus melas ir iškraipymai. Mes aprašysime didžiuosius homoseksualius vadus ir mąstytojus, kurie formavo šį pasaulį.
Mes jums parodysime, kad homoseksualumas, intelektas ir vaizduotė yra neatskiriamai susiję, kad homosesualumas yra būtinas tikrajam vyro kilnumui ir grožiui.
Mes laimėsime, nes mus maitina nuožmus prislėgtųjų kartėlis, nes ištisus amžius buvome priversti tenkintis tik menka dalimi jūsų kvailuose heteroseksualiuose pasirodymuose.
Mes irgi pajėgūs naudotis ginklais ir stoti prie pabūklų barikadose, kylant žūtbūtinei revoliucijai.
Drebėk, hetero kiaule, kai pasirodysime tau be kaukių.”
Ir dar mokykitės rašyti eilėraščius kaip tai rašė J, Marcinkevičius. Laisvės partijos nariams tai labai patiks. Štai jis.
Dvasingas Justino Marcinkevičiaus eilėraštis Šiandien – Lenino gimimo dieną
Šiandien, Lenino gimimo dieną,
visą dieną apie jį galvosiu
peržiūrėdamas rytinį laikraštį,
apie jį galvosiu;
imdamas į ranką duonos riekę,
apie jį galvosiu;
palydėdamas dukrelę į mokyklą,
apie jį galvosiu;
ir matydamas
kaip stato naują namą,
apie jį galvosiu;
kaip aukštai virš miesto
skrenda reaktyvinis lėktuvas,
apie jį galvosiu;
kaip šeima į naują butą kraustosi
ir sunkvežimy moteris prilaiko fikusą –
jo lapai tartum vėliava plevena,
apie jį galvosiu;
kaip pro krautuvės duris
įeina ir išeina žmonės,
apie jį galvosiu;
ir girdėdamas
kaip žmonės sveikinasi
„labas rytas“ ir kaip sako
„šiandien geras oras“,
apie jį galvosiu;
ir kaip radijas transliuoja
„Apansionatą”,
apie jį galvosiu;
vakare, prie tuščio lapo,
kai eilėraščio ieškosiu,
apie jį galvosiu;
ir galvodamas apie rytojų,
apie jį galvosiu.
Taip skelbė Justino Marcinkevičiaus eilėraštį laikraštis „Tiesa”, 1987 metų balandžio 22 dieną.
Patinka? Labai? Tokiu atveju aš pataikiau į tikslą. Sėkmės jums, visiems leniniečiams.
Gintaras Serafinas, jau daug metų atvirai kalba apie prastėjančią viso švietimo situaciją. Bet ar kas nors susimąstė, kad negali būti jokio vidurinio mokslo atestato, jei pretenduojantis jį gauti prastai skaito, nesugeba taisyklingai parašyti sakinio, nesimoko nei matematikos, nei fizikos, nei biologijos, nei informacinių technologijų? Kiek Lietuvai jau trūksta normaliai pasirengusių ir bent pakankamą patirtį turinčių šių dalykų mokytojų? Kur yra šiuolaikinės šių dalykų mokymo metodikos (būtina priemonė kiekvienam mokytojui), kur vadovėliai mokiniams? Ar galų gale kažkas jau suprato, į kokį chaosą Lietuvos švietimo sistemą jau įmurkdė tie ministrai, kurie patys nėra išvedę nė vienos abiturientų laidos, o kai kurie nėra net pravedę nė vienos pamokos. Mokyklų pastatai dar stovi, bet Lietuva jau tapo (ne taps, ne tampa, bet tapo) valstybe be švietimo sistemos. Dabar toje sistemoje mokoma, kaip intymiai smagintis nuo dešimtos klasės (galima ir anksčiau), kaip ryti, rūkyti, uostyti baisiausius nuodus ir kaip žavėtis, kad kažkas sėdi (atseit, dirba) kurortuose tiesiog ir gauna pasakiškus atlyginimus. Todėl sėdi mūsų Petriukas ir kvatoja, kai jam kažkas dar liepia suskaičiuoti procentus arba be gramatinių klaidų parašyti prašymą, kur norėtų ateityje mokytis