Gintaras Sarafinas. Iracionalus švietimo „optimizavimas“

Lietuviškasis racionalumas: kodėl daryti vieną nesąmonę, jeigu galima iš karto dvi, – savo komentare „Žinių radijuje“ svarsto žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. – „Ar dar ten Vilniuje liko sveiko proto?“, – klausia regionų mokyklų vadovai. 

Sutikite, toks klausimas skamba grubokai, tad pradėjome ieškoti jo šaknų. Ir kai sužinojome visus faktus ir niuansus, supratome, kad bent švietimo srityje toks klausimas visai pagrįstas.

Tad pereikime prie aplinkybių ir faktų. Mes daug metų nuosekliai kalbame, kad Lietuvoje skirtinguose regionuose mokyklų tinklas nesutvarkytas, dažnai paranormalus ir kad tai kenkia švietimo kokybei bei jaunų žmonių ateičiai.

Taigi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tarsi ir ėmėsi to tinklo tvarkymo darbų. Bet kaip dažnai pasitaiko, ėmė tai daryti kažkaip atbulai.

Taigi, buvo nuspręsta, kad gimnazijoms, kurioms vyresnėse klasėse (vienuoliktoje ir dvyliktoje) nepavyks surinkti po 21-ą ar daugiau mokinių, teks reorganizuotis į pagrindines, tai yra dešimtmetes, mokyklas. Kodėl 21-as mokinys, o ne 19-a ar 27-i, niekas niekada taip ir nepaaiškino. Tiesiog taip nuspręsta ir viskas.

Pastarąjį pusmetį mokykloms susiskaičiavus visus potencialius savo mokinius, paaiškėjo, kad daugybėje miestelių tiesiog nebeliks gimnazijų. Paprastai kalbant, jos taps dešimtmetėmis pagrindinėmis mokyklomis. Dėl to ėmė piktintis daugybės savivaldybių merai ir seniūnijų seniūnai. Prasidėjo važinėjimai į ministeriją, aiškinimaisi su jos vadovybe. Pagrindinis argumentas, kodėl miestelių gimnazijose norima panaikinti vienuoliktas ir dvyliktas klases jeigu jose mokosi tarkime dvylika mokinių, tai, kad mažose klasėse negalima užtikrinti reikiamos kokybės. Ministerijos atstovai aiškino, kad tai daroma tam, kad miestelių gimnazistai būtų vežami į geriausias rajono mokyklas ir gautų kokybiškiausią išsilavinimą, su jais dirbtų geriausi rajono mokytojai ir jiems būtų prieinama geriausios priemonės, galimybės, įranga ir infrastruktūra.

Miestelių gimnazijų vadovai ir atstovai atremdavo, kad jiems ir dabar pavyksta pasiekti aukštos kokybės, jų mokiniai gerai išlaiko valstybinius brandos egzaminus ir įstoja į norimas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Na ir iš tiesų keista, kai mokyklų tinklą norima optimizuoti remiantis ne kokybiniais, o kiekybiniais kriterijais. Net jeigu dirbate kokybiškai, gerai išmokote mokinius, bet klasėje neturite 21-o mokinio, vienuoliktų ir dvyliktų klasių neturėsite.

Regionai ėmė bruzdėti, „užkūrė“ savo Seimo narius, šie ėmė rengti įstatymo pataisas ir ieškoti kitokių išeičių. Panašu, kad ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerija suprato, kad perlenkė ir padarė nesąmonę, nes miesteliuose tektų reorganizuoti pernelyg daug gimnazijų ir tai turėtų tikrai pragaištingų pasekmių. Nes labai išaugtų savivaldybių skaičius, kuriose liktų tik po vieną gimnaziją ir daug mokinių į pamokas tektų vežioti labai toli.

Tačiau net ir paaiškėjus, kad padaryta nesąmonė, nebandyta jos stabdyti ar ieškoti išmintingos išeities, o ant viršaus užkrauta antra nesąmonė. Tiesiog bandydama suktis iš susidariusios padėties ministerija pasiūlė sprendimą, kurį galima laikyti tiesiog kaip nonsensą.

Praskleiskime ir jį. Galbūt tai geriau daryti nagrinėjant konkretų pavyzdį. Taigi Kelmės rajonas. Jame veikia šešios gimnazijos. Viena jų – rajono centre, kitos – miesteliuose. Jau dabar aišku, kad trijose miestelių gimnazijose vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse nebus po 21-ą mokinį, tad jas teks reorganizuoti į pagrindines mokyklas. O dar dviem miestelių gimnazijoms tai gresia netolimoje ateityje.

Kai ėmė ryškėti, kokios rimtos pasekmės artėja, ministerija sukruto ir priėmė kone saliamonišką sprendimą. O kalbant rimtai, sunku būtų sugalvoti didesnę nesąmonę. Pasirodo, mažų miestelių mokyklose liks vienuoliktos ir dvyliktos klasės, net jeigu jose mokysis mažiau nei 21-as mokinys, o tebus tik dvylika ar trylika mokinių, bet tos klasės priklausys nebe miestelio gimnazijai, o tarkime rajono centro gimnazijai.

Taip, taip, išgirdote teisingai. Tarkime, Kražių gimnaziją norima paversti dešimtmete pagrindine mokykla. Jos vienuoliktokai ir dvyliktokai ir toliau mokysis Kražių mokyklos patalpose, juos mokys dalis Kražių mokytojų, bet jie priklausys ne Kražių mokyklai, o Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai.

Taigi, Kelmės J. Graičiūno gimnazija turės iš pradžių tris, o vėliau gal ir daugiau skyrių. Skyriams priklausys tik vienuoliktokai ir dvyliktokai, bet šie mokiniai nebus vežami į Kelmės gimnaziją, jie mokysis savo miestelių mokyklose. Taigi, jie negaus tų galimybių ir privalumų, kurie buvo žadami pradedant reformą.

Todėl klausimas apie sveiką protą čia labai laiku ir vietoje. Nes po tokios reformos, kokybė absoliučiai niekaip nepasikeis, o sumaišties ir nesusipratimų bus labai daug. Ir mokyklų vadovai bei pavaduotojai jau dabar visiškai pasimetę. Nes miestelių mokyklų vadovams tenka spręsti iššūkį, ką daryti su jų mokytojams sumažėsiančiu krūviu, o rajonų centrų gimnazijoms tenka skubiai ieškoti mokytojų ir kol kas realiausia išeitis, kad buvę miestelių gimnazijų mokytojai mokinius mokys ir paskutinėse klasėse, bet jie dalimi etato priklausys miestelio mokyklai, o kita dalimi etato – rajono centro gimnazijai.

Didesnių alogizmų nesugalvosi. Ir kam visa tai? Vietoje to, kad viena nesąmonė būtų sustabdyta, ant jos užkraunama antra nesąmonė ir visa tai pasiūloma įgyvendinti regionų švietimo bendruomenėms.

Jeigu jau taip, tai nesustokite, junkite plačiau. Darželius junkite prie bibliotekų, progimnazijas prie kultūros namų ar poliklinikų, o viską gal vertėtų prijungti prie urėdijų. Kad ir nežmoniškai, svarbu, kad kitoniškai.