Kaip nurodoma enciklopedijoje povandeninis kultūros paveldas, nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos, povandeniniai kanjonai, priešistorinės vietovės, konstrukcijos ir pastatai, atsidūrę po vandeniu. Dėl specifinių ypatumų jis yra mažai pažįstamas, sunkiau suvokiama jo vertė.
Šis paveldas turi išskirtinę istorinę bei kultūrinę reikšmę, nes atskleidžia žmonijos istoriją, jos kultūrinės veiklos raidą. Į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą yra įrašyta 17 povandeninio kultūros paveldo objektų. 12 objektų yra Baltijos jūroje, 5 – ežeruose. Tai nuskendusių laivų liekanos Baltijos jūroje, Luokesų senovinės polinės gyvenvietės, Trakų senamiesčio ir Platelių senovinio tilto liekanos. Šias vertybes įpareigoja saugoti Lietuvos nacionaliniai teisės aktai ir tarptautiniai UNESCO teisės dokumentais.
Šiam kultūros paveldui grėsmę kalia pramoninės gavybos darbai, infrastruktūros vystymas, komercinė veikla.
2001 UNESCO Generalinė Asamblėja patvirtino Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurios tikslas – saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje ir neleisti jo eksploatuoti komerciniais tikslais. 2015 Konvencijos šalių narių sesijoje buvo patvirtintos Konvencijos įgyvendinimo gairės.
Globalūs povandeninio paveldo išsaugojimo ir Konvencijos įgyvendinimo klausimai sprendžiami Šalių narių susirinkimuose (sesijose), kurie kas dvejus metus vyksta UNESCO būstinėje Paryžiuje. Šiai klausimais šalims pataria Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinis ir techninis patariamasis komitetas.
Lietuva yra viena iš 60 Šalių narių ir vienintelė Baltijos regione, kuri 2006 metais ratifikavo šią konvenciją. Mūsų šalis turi mažiausią Baltijos jūros akvatoriją (maždaug 1,5 % viso Baltijos jūros ploto).
Povandeninio kultūros paveldo konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
2018 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos, taip integruojant Konvencijos nuostatas į nacionalinę kultūros politiką. Sutartį pasirašė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracija.
2018 Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu išleido leidinį Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Įgyvendinimo gairės.
Projektą „nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“ remia SRTF
