Na ką, tikintieji mokslu. Norėčiau, kad tie draugai, kurie nesigilinę prasivardžiavo ir šaipėsi iš manęs ar kitų, kurie kėlė klausimus, abejojo ir priešinosi, dabar visų mūsų asmeniškai atsiprašytų ir padėkotų tiems, kas padėjo pasauliui, jei ne galutinai, bet bent jau laikinai, išeiti iš šios beprotybės ir totalitarizmo: žurnalistams, kurie pačiu sunkiausiu metu, kai buvo iš visur spiriami ir tildomi, iš paskutiniųjų gynė viešąjį interesą ir žmogaus teises, medikams, kurie nepamynė Hipokrato priesaikos ir švietė žmones, teisininkams, kurie padėjo nukentėjusiesiems dėl institucinio persekiojimo kelti bylas, mokytojams, kurie nereikalavo vaikų dusintis skarmalais ant veido ir jų neatskirinėjo nuo likusios klasės, visokioms basoms mamoms, kurios, nepaisydamos patyčių ir šmeižto, bandė atkreipti visuomenės dėmesį dėl kylančių pavojų jautriausiai ir pažeidžiamiausiai grupei – vaikams.
Padėkokime vieni kitiems, kad atlaikėme bjaurius palinkėjimus nusibaigti prie aparatų, kad turėjome žemintis, mėgindami diskutuoti su urvinio intelekto bandos rėksniais, kurie apie mokslą ir mediciną išmano tiek, kiek ką tik iš kiaušinio išsiritę viščiukai, arba prisitaikėliais kolegomis, bijojusiais būti atstumtais, kad nesileidome šantažuojami, rodėme vieni kitiems pavyzdį, palaikėme vieni kitus ir toliau palaikysime!
Kad jūs žinotumėte, kaip gera ir šviesu pasidarydavo nuo jūsų, su kuriais per tą laiką teko susipažinti per savo ekskursijas, ir žinoti, kad yra tiek bendraminčių.
Mūsų visų laukia dar ne vienas išbandymas. Pasaulis nenurims, vis tiek eina link skaitmeninės totalitarios kontrolės per technologijas, medijas, mediciną, karus bei po karų priedanga.
Bet, kaip kartojau anksčiau, taip dabar pakartosiu – ne visus iškeltus tikslus įmanoma įgyvendinti. Jei švabistams ir kitiems – istams ir toliau sąmoningai rodysime tam tikrą pirštą, didesnė tikimybė, kad visi planai jiems neišdegs.
Atminkite rytiečių posakį: kiekviena didelė kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio.
Mano patirtis: pandemijos metu viešose vietose buvau su medicinine kauke, kai buvo reikalavimai dėjausi respiratorių, laikiausi visų karantino rekomendacijų. Saugojausi pati ir saugojau aplinkinius. Du kartus pasiskiepijau, turėjau galimybių pasą. Per tuos metus nei karto nesirgau netgi sloga. Iš mano pažįstamų, draugų ir giminių tarpo, nesiskiepiję sirgo sunkiai. Ačiū Dievui niekas nemirė.
Kodėl dabar turėčiau netikėti mokslo pažanga? Suprantu, kad iš gero gyvenimo žmonės pradeda kvailėti, nes nebemato žmonių kūnų, sužalotų raupų, ar kitų baisių susirgimų pasekmių.
Suprantu, kad šiuo straipsniu autorė pradėjo ruoštis rinkimams, formuoti savo rinkėjų ratą ir dėl to man tikrai neramu. Kas bus, jei į valdžią ateis arogantiški tamsuoliai, mokslo ir pažangos neigėjai, melagienų skleidėjai ir gąsdintojai?
O autorė netiki mokslu? Jei taip, tai ji yra akla ir kurčia, o protas kaip … vieno paukščio, jei nemato, kaip pasikeitė gyvenimas per 50 – 100 metų ir kas jį pakeitė.
Ivanai, tu mokslą nuo leftistinės indoktrinacijos atskiri?
Ir dar – mokslas nėra tikėjimo reikalas. Mokslas yra sveiko proto, argumentacijos ir laisvų diskusijų užsiėmimas. O nuo to marksistuojančias ir mkitokias genderistines bjaurastis ima net purtyti. Jeigu kas pradeda kudakuoti apie „tikėjimą mokslu”, reiškias vėl platina leftistinės ideologijos marą.
Vienas pastebėjimas apie dabartinę situaciją: kas ryt mums praneša atseit statistinius duomenis apie registruotus susirgimus Covid’u. Savo ir artimųjų patyrimu remdamasis įtariu, kad tai tėra skaičius susirgusių žmonių, kuriems reikia biuletenio ar kurie nori, bet patys nepajėgia nusipirkti ir/ar pasidaryti testo. Ką paskytų situaciją nagrinėjantys duomenų analitikai?
Apie straipsnį:
Straipsnio pavadinimas nekorektiškas: 1. autorės pavardė parašyta be diakritinių lietuviško alfabeto ženklų. 2. Iš pavadinimo galima spręsti, kad vakcinacija nuo Covid naudota žmonių „sučipavimui”, nors jokių tą įrodančių duomenų autorė nepateikia. Tik jau pirmais žodžiais arogantiškai išsityčioja iš tikinčių mokslu ir išlieja savo propaguotos, (bet čia aiškiau nesuformuluotos) nuomonės pergalę(?) švenčiančios emocijas.
Ką supratom per pandemiją ir kas būtų svarbu žinoti dabar:
Taip, per pandemiją akivaizdžiai reiškėsi savanaudiškus interesus atstovaujantys ar jų grupės. Kaip užsieniuose, taip ir Lietuvoje. Ir politikai, ir su vakcinų kūryba, gamyba, pirkimu ir platinimu susiję, ir kitose srityse patiriantys nuostolius verslininkai, ir sąmokslo teorijų kūrėjai bei demaskuotojai, ir įvairūs garbėtroškos/karjeristai/kritikanai „jau tada žinoję ir sakę”…
Dabar įdomu būtų išgirsti iš tikrų dorų tyrėjų, kokius šviežius objektyvia informacija besiremiančius duomenis paskelbė pvz., per pandemiją mums sektinu pavyzdžiu pristatinėtas Izraelis ir kitos stiprias, viešai autoritetingomis pripažįstamas tyrėjų komandas turinčios šalys?
Prieš 20 m. ir daugiau komentaruose vis pasirodydavo vis tos pačios moters, kaip tada mums atrodė, ,,pilnaties svaičiojimai”, o šiandien suprantu, jog tai buvo ir pranašystės, ir įspėjimai, kad kompiuterija, kibernetika, informatika (kas ten dar), bloga kryptimi sukama. Ta komentatorė gana detaliai įspėjo, jog mums į kūnus kiš tokius įskiepius, kad mus IT daikčiukai kontroliuos ir mūsų mąstymą reguliuos… Mąstymui reguliuoti kol kas TV ir soc. tinklų pakanka, tačiau apie jau naudojamų įskiepių galimybes ne kažin ką žinome…