Tarkim, esu kaip iš Mėnulio iškritusi ufonautė – nieko negirdėjau apie jokį Švabą ir jo maniakišką „Great reset„ teoriją. Tarkim, aklai tikiu ir mokslu, ir, svarbiausia, valdžęęę, todėl neįsivaizduoju, kaip iš viruso „valdymo” lobsta atskiri sektoriai bei viešuosius pirkimus kontroliuojantys valdininkėliai ir visokio plauko tarpininkai.
Tarkim, neturiu informacijos ir negalėčiau nė susapnuoti, kad į visus tuos atvejus, kurie laikomi susirgimais, įtraukiami besimptomiai, kai testas parodė teigiamą, o žmogus nė nesučiaudėjo, ir kad tokių, net oficialiais duomenimis remiantis, yra mažiausiai 60 procentų.
Tarkim, esu labai paveiki, įtaigai ir bet kokiems šiurpinimams lengvai pasiduodanti ufonautė, kuri nuoširdžiai tiki antraštėmis žiniasklaidoje ir duomenų mokslinykais prisistatančiais skaičių pasakoriais, lygiai taip pat kaip vampyrais ir pasaulį norinčiomis užvaldyti reptilijomis, todėl man kimba bet kokie grasinimai ir gąsdinimai apie bangas, mutacijas ir klastingą niekšą be simptomų.
Tarkim, net akis išpūtusi klausausi kaimynės Bronės, kurios pusseserės brolienės geriausia draugė dirba valytoja ligoninėje ir kuri tikrai nemeluoja, kad ten ohoho, kiek pacientų kartais užveža, ir man tai daro nenusakomą įspūdį.
Tarkim, esu tiek naivi ufonautė, jog nesuprantu, kad testavimas ugdymo įstaigose skatinamas ir tai atsisakantys daryti moksleiviai bei jų tėveliai mobinami tam, kad didesnis testų skaičius užtikrina didesnį atvejų (kad ir besimptomių) skaičių, ir nesuvokiu, kad jis reikalingas psichozei palaikyti bei žmonių šantažui dėl stebuklingo eliksyro.
Tarkim, tikiu, kad skudurėlis ant veido apsaugo nuo milijonų viruso dalelių, kurios gali prasmukti ir per mažesnį nei milimetras tarpiūkštį.
Tarkim, man smegenys išplautos, kad pasiskiepiję ne tik serga lengviau, bet ir miršta lengviau.
Tarkim, nieko nesu girdėjusi apie kinišką socialinio kredito sistemą. Tarkim, niekad nesidomėjau istorija ir nesimokiau jos ir negaliu nė įsivaizduoti, kad istorija su savo kruvinom atmainom gali kartotis, tik pavidalai skiriasi. Tarkim, tarkim, tarkim…
Ir vis tiek, net ir būdama ufonaute, negaliu suprasti, kaip čia taip: 70 procentų šalies gyventojų, jei tikiu valstybės institucijų pateikiamais skaičiukais, pionieriškai pasiskiepijo, o begėdžiai antivakseriai atskirti nuo socialinio gyvenimo, negali lankytis masuotėse, kavinėse, didžiuosiuose prekybos centruose, žodžiu, visaip izoliuoti, kad neplatintų besimptomio niekšelio, tai kodėl tas virusas taip smarkiai plinta, kodėl susirgimų skaičiai gerokai didesnis „prie skiepo” nei praeitais metais tokiu pačiu metu, kai stebuklingo eliksyro dar nebuvo?
Na, įleiskite šitą de….. į Santarų reanimaciją…
Labai geras straipsnis pamąstymui, ir ačiū gerb. Godai. Nieko nuostabaus, jie bijo ne tik sveiką nuovoką turinčių žmonių, bet ir turinčių sveiką kūną, mat tokie pavojingesni dvigubai, nes mato ir saugo savo sveikatą. Mūsų aplinkoje nė vienas nemirė, nors sirgo daug garbingo amžiaus. UOSTOME degtinę ir valgome, kiek įmanoma karštesnį, tik naminės vištos sultinį, virtą tris valandas. Valgome kasdien iki tol, kol pasveiksime. Nenumušame temperatūros, nebent jau 39,5 ir aukštesnė. Ir sveiki, ir turintys daug antikūnų.
prieš dėkodamas prisimink choleros maištus
Ne „tarkim” o tikrai ufonautė, kol pati ne reanimacijoj (neduo Die)
Melasis
Gal jau daugiau nebeskaityk.
Nes per pastangas suvokti ką perskaitęs, neduok Die, dar koks hemorojus nutiks